Bene daugiausia diskusijų šiandieninėje darbo rinkoje galima išgirsti apie Z kartos atstovų, gimusių 1995–2012 m., bendravimo įpročius, dažnai prieštaraujančius nusistovėjusioms komunikacijos darbinėje aplinkoje normoms.

„Šios kartos atstovai mėgsta dirbti greitai ir individualiai. Bendravimui su kolegomis jie renkasi trumpas žinutes tokiose platformose kaip „Slack“, „Microsoft Teams“ ar net socialiniusoe tinkluose. Jų komunikacijos stilius – tiesmukiškas. Vyresnių kartų atstovams tokį bendravimo būdą darbinėje aplinkoje kartais sunku suprasti. Jaunesnio kolegos atsiųsta trumpa ir itin konkreti žinutė kartais laikoma neprofesionalia, pasitaiko atvejų, kai ji suprantama net kaip įžeidimas“, – sako Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.

Skambutis ar žinutė?

Ekspertė pastebi, kad skirtingos kartos dažnai renkasi skirtingus bendravimo modelius:

• Kūdikių bumo karta (angl. Baby Boomers) (gim. 1946–1965 m.) vis dar lieka ištikimi pokalbiams telefonu ar gyviems susitikimams. Jų vertinimu, bendraujant žinutėmis galima labai lengvai nesusikalbėti ir dėl to turėti darbinių ar asmeninių problemų.
• X kartos atstovai (gim. 1966–1976 m.) darbiniais reikalais mieliau renkasi komunikuoti el. paštu. Jų laiškai – struktūruoti, detalūs. Asmeniniais klausimais su draugais ar šeima bendraujama kitais būdais, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, žinutėmis ar skambučiais telefonu.
• Tūkstantmečio karta (gim. 1977–1994 m.) mintimis dalijasi trumpomis ar ilgesnėmis žinutėmis el. pašte, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose kaip, pavyzdžiui, „Microsoft Teams“, „Slack“. Tiek darbiniams, tiek asmeniniams reikalams vienu metu dažnai naudojamos kelios platformos.
• Z kartos atstovai (gim. 1995–2012 m.) mėgsta greitą bendravimą žinutėmis, esant skubiam reikalui – skambučiu su arba be vaizdo. Taip jie greitai gauna grįžtamąjį ryšį. Aiškiam emocijų išreiškimui jie naudoja emociukus, GIF formato paveiksliukus ir kitus grafinius elementus.

Vis dėlto, nors šie kartų skirtumai iš pirmo žvilgsnio ir atrodo reikšmingi, anot ekspertų, dažniausia nesutarimų tarp įvairaus amžiaus kolegų priežastis – paprasčiausias nesusikalbėjimas.

Žinutėje pasimetusi žinutė

Komunikacijos agentūros „23:45 agency“ įkūrėja ir vadovė Dovilė Tamkvaitė pastebi, kad nesutarimams tarp skirtingų kartų atstovų bene lengviausia kilti bendraujant virtualioje erdvėje.

„Gautą elektroninį laišką ar žinutę kiekvienas galime perskaityti skirtingai. Dažnai nutinka taip, kad vieną ar kitą reakciją mums sukelia tai, su kokia intonacija nusprendžiame perskaityti gautą tekstą. Tai – tarsi žinutės šifravimas žinutėje. O pastarajai pasimesti lengva – ypatingai jei jos siuntėjas yra, pavyzdžiui, vyresniosios kartos atstovas, mėgstantis konkretumą ir oficialumą, o gavėjas – jaunas specialistas, kuris perskaitęs „sausesnį“ laišką be emociukų gali sunerimti, nors iš tiesų tokių intencijų siuntėjas ir neturėjo“, – teigia komunikacijos ekspertė.

Anot jos, panašios tendencijos matyti apžvelgiant ne tik vidinę, bet ir išorinę organizacijų komunikaciją: „Nors žinutės turinys visada išlieka toks pats, jos forma visada kinta priklausomai nuo to, kokiai auditorijai ji yra transliuojama.“

„Pavyzdžiui, jei organizacija nori savo darbuotojams surengti mokymus, tikėtina, kad vyresnieji kolegos mieliau norės juos išgirsti gyvai, o jaunesnieji verčiau rinksis vaizdo įrašų kursą. Mokymai – tie patys, bet jų forma – skirtinga. Lygiai taip pat ir su norimos žinutės paskelbimu viešojoje erdvėje. Jei tikslinė auditorija – jaunimas, tą pačią idėją galima pateikti juokingų iliustracijų (angl. meme) formatu, pasitelkti trumpus vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose (angl. Reel). Vyresniajai auditorijai dažnu atveju artimesni straipsniai naujienų portaluose, reportažai radijuje ar televizijoje“, – sako D. Tamkvaitė.

Vis dėlto, ekspertė pabrėžia, kad nors tam tikrus skirtumus tarp skirtingų kartų komunikacijos būdų įžvelgti ir galima, vertėtų nepamiršti, jog kiekvienas žmogus – individualus. Ypatingai, kai kalbame apie vidinę komunikaciją įmonėje: „Bendraujant su jaunesnio amžiaus kolegomis nereikėtų tikėtis, kad jie supras tik emociukus ir negebės parašyti išsamaus el. laiško kolegai. Lygiai taip pat nevertėtų galvoti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai nebus linkę vidiniuose organizacijos komunikacijos kanaluose pasidalinti linksmomis iliustracijomis (angl. meme) ar atsiųsti besijuokiančio emociuko. Kiekvienas atvejis – unikalus.“

Nepamiršti bendrauti gyvai

Anot E. Latyšovič, miskomunikacija dabartinėje darbo rinkoje pasitaiko dažniau, nes vis dar nemažai įmonių dirba nuotoliniu arba hibridiniu būdu.

„Su kolegomis bendraujant telefonu, jaučiame jų emocijas, o, jei tai darome gyvai ar bent jau matydami jų atvaizdą kompiuterio ekrane, papildomai matome jų veido mimiką, kūno kalbą. Taip mums tampa daug lengviau perskaityti jų siunčiamą žinutę. Ne tik tekstą, bet ir už jo slypinčią potekstę – ar kolega nerimauja, ar jam reikia pagalbos, o gal jis tiesiog norėjo pasidalinti svarbia informacija. Pasirinkus bendravimą vien el. paštu ar žinutėmis, tokius dalykus užčiuopti tik perskaičius tekstą – sudėtinga. Galiausiai, ne kiekvienas specialistas geba raštu mintis reikšti taip pat sklandžiai kaip ir žodžiu“, – pastebi „ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.

Prieš vienaip ar kitaip reaguojant į kolegos atsiųstą el. laišką ar žinutę ekspertė rekomenduoja, jei reikia, pasitikslinti, ką jo siuntėjas norėjo pasakyti. Taip pat reikėtų vengti stereotipiško žmonių skirstymo į grupes ir joms priskiriamiems bruožams.

„Kaip ne visi jauni kolegos bendrauja vien tik emociukais, taip ir ne visi vyresni kolegos jų vengia. Galbūt skiriasi tik tai, kokius kiekvienas asmeniškai labiau mėgstame naudoti. Todėl, prieš pasiduodami emocijoms, nepamirškime įjungti šalto proto ir, jei reikia, pasitikslinti, ką kolega norėjo pasakyti“, – pataria E.Latyšovič.