Norvegai: pasyvių namų projektavimas prisidėjo prie didėjančių bendruomenių
2017-07-19 07:35
Barum savivaldybės iniciatyva buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai bei rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso įrengimas bei energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje savivaldybėje. Tarptautinio projekto „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“ birželio 26 – 29 d. Norvegijoje viešėjo dešimties Lietuvos savivaldybių atstovų delegacija.
Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, kurio šildymui prireikia tik 15 kWh / kv. m per metus. Asociatyvi Aurimo Valujevičiaus projekto vizualizacija
Susitikimus organizavo VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra, o projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai - Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA).
Gyventojų skaičiaus didinimas siejamas su infrastruktūros projektais
Barum savivaldybės vystymo skyriaus atstovė Liv Eva Wiederswang pabrėžė, kad planuojamas gyventojų didėjimas susijęs su patogiu susisiekimu su Oslo centru. Prieš statant naujus namus ir įsikuriant naujiems gyventojams, į šią vietovę bus nutiesta metro linijos atšaka. Lietuvos delegacija dviračiais apžiūrėjo teritoriją ir įvertino čia įdiegtas priemones dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo.
Ypatingo Lietuvos delegacijos narių dėmesio sulaukė apsilankymas Fredrikstado savivaldybėje, kuri 2017 metais išrinkta geriausia darnaus urbanistinio planavimo ir diegimo srityje. Savivaldybės atstovai mielai pasidalino savo mintimis apie klimato kaitos situaciją regione, savivaldybėje. Dėl smarkių liūčių ir potvynių kasmet vis daugiau nuostolių patiria gyventojai bei infrastruktūros objektai (nukenčia keliai, gatvės, geležinkeliai). Kaip istorinė patirtis paminėta stipriausia liūtis 2008 metais, kai per 4 valandas iškrito 80 mm kritulių – tada padaryta žala siekė apie 5 mln. eurų. Siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius, savivaldybėje sukurti liūčių vandens tvarkymo planai, o taip pat vandens bei nuotėkų, miesto centro ir savivaldybės bendrieji planai, kurių įgyvendinimui yra numatytos ženklios lėšos.
Gerina oro kokybę
Miesto savivaldybė imasi efektyvių žingsnių dėl aplinkos tausojimo ir siekia pagerinti oro kokybę centre. Miesto aikštes ir skverus, kur ilgą laiką buvo automobilių stovėjimo aikštelės, paverčia rekreacijos zonomis, žaliomis erdvėmis ar kitaip pritaiko miestiečių poreikiams. Automobilininkai nelieka nuskriausti – jiems įrengiamos erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės miesto pakraščiuose, kur jie palikę savo automobilius viešuoju transportu ar dviračiais keliauja į centrą.
Tam tikslui puikiai tarnauja savivaldybės visiškai išlaikomas keltas, jungiantis pagrindinę miesto dalį ir senamiestį. Dėl šio palengvinimo, mieste sumažėjo oro tarša ir automobilių skaičius, pradingo automobilių spūstys tilto prieigose. Kartu su praktiniais sprendimais miestiečiams, kuriami miesto patrauklumo planai. Vienas iš įdomiausių sprendimų – atverti per miestą tekantį Veum upelį, kuriam anksčiau buvo nutiestas specialus kanalas po žeme.
Dr. Tercizijus Varkala, KREA Aplinkos inžinerijos specialistas
Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje „Žaliųjų viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai“ įteiktos padėkos žaliausiai 2022-aisiais pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo subjektams.
Jau visai netrukus Vilniuje, Viršuliškių rajone, duris atvers naujas 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Statybos darbus šiuo metu vykdanti darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ sostinės biuro erdvių rinką papildys 8800 kv. m nuomojamo ploto. Projektuodamas naująjį verslo centr...
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
Žmonės dažnai klysta galvodami, kad tvarus gali būti tik naujas būstas arba kad tokio būsto įrengimas išskirtinai brangus. Tvaraus būsto architektė Guoda Bardauskaitė dalijasi, kad daug investicijų reikalauja ne tvarumas, o mūsų komforto poreikiai.
Europos Tarybos ir Parlamento sprendimu, įmonių, kurios, turės teikti tvarumo ataskaitas, netrukus padaugės bene penkis kartus. Per pusmetį turėtume sulaukti ataskaitoms teikiamų reikalavimų, o per 1,5 metų direktyva bus perkelta į šalių narių nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą suk...
Vilniuje plėtojamas verslo parkas „Business Garden Vilnius“ – žaliausias šių metų objektas visoje Europoje. Šiemet šis verslo centras gavo daugiausiai tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balų Europoje ir užsitikrino aukščiausią – „Platinum“ – įvertinimą.
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiago...
Verslo centrų rinką papildantys nauji pastatai meta rimtą iššūkį seniems biurams. Skiriasi ne tik verslo centrų išvaizda, bet ir eksploataciniai parametrai, nuomininkams siūlomos laisvalaikio ar bendradarbiavimo erdvės.
Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių. „Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą.
Su klimato kaita augant tvaresnės statybos poreikiui, stiprėja paklausa mediniams daugiabučiams. Kol Lietuvoje aukštesnę nei 4 aukštų medinę statybą riboja teisės aktai, mūsų šalies ekspertai pavydžiai žiūri į Skandinavijos šalyse augančius medinius dangoraižius. Tačiau Švedijos medinių namų plėtoto...
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
| www.julija.eu