Susitikimus organizavo VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra, o projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai - Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA). 

Gyventojų skaičiaus didinimas siejamas su infrastruktūros projektais

Barum savivaldybės vystymo skyriaus atstovė Liv Eva Wiederswang pabrėžė, kad planuojamas gyventojų didėjimas susijęs su patogiu susisiekimu su Oslo centru. Prieš statant naujus namus ir įsikuriant naujiems gyventojams, į šią vietovę bus nutiesta metro linijos atšaka. Lietuvos delegacija dviračiais apžiūrėjo teritoriją ir įvertino čia įdiegtas priemones dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo. 

Ypatingo Lietuvos delegacijos narių dėmesio sulaukė apsilankymas Fredrikstado savivaldybėje, kuri 2017 metais išrinkta geriausia darnaus urbanistinio planavimo ir diegimo srityje. Savivaldybės atstovai mielai pasidalino savo mintimis apie klimato kaitos situaciją regione, savivaldybėje. Dėl smarkių liūčių ir potvynių kasmet vis daugiau nuostolių patiria gyventojai bei infrastruktūros objektai (nukenčia keliai, gatvės, geležinkeliai). Kaip istorinė patirtis paminėta stipriausia liūtis 2008 metais, kai per 4 valandas iškrito 80 mm kritulių – tada padaryta žala siekė apie 5 mln. eurų. Siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius, savivaldybėje sukurti liūčių vandens tvarkymo planai, o taip pat vandens bei nuotėkų, miesto centro ir savivaldybės bendrieji planai, kurių įgyvendinimui yra numatytos ženklios lėšos.

Gerina oro kokybę

Miesto savivaldybė imasi efektyvių žingsnių dėl aplinkos tausojimo ir siekia pagerinti oro kokybę centre. Miesto aikštes ir skverus, kur ilgą laiką buvo automobilių stovėjimo aikštelės, paverčia rekreacijos zonomis, žaliomis erdvėmis ar kitaip pritaiko miestiečių poreikiams. Automobilininkai nelieka nuskriausti – jiems įrengiamos erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės miesto pakraščiuose, kur jie palikę savo automobilius viešuoju transportu ar dviračiais keliauja į centrą.

Tam tikslui puikiai tarnauja savivaldybės visiškai išlaikomas keltas, jungiantis pagrindinę miesto dalį ir senamiestį. Dėl šio palengvinimo, mieste sumažėjo oro tarša ir automobilių skaičius, pradingo automobilių spūstys tilto prieigose. Kartu su praktiniais sprendimais miestiečiams, kuriami miesto patrauklumo planai. Vienas iš įdomiausių sprendimų – atverti per miestą tekantį Veum upelį, kuriam anksčiau buvo nutiestas specialus kanalas po žeme. 

Dr. Tercizijus Varkala, KREA Aplinkos inžinerijos specialistas