Euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus nežymiai susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas tebebuvo aukštas ir sudarė 7,6 proc. (žr. 1 lentelę). Finansų rinkose įsitvirtinus lūkesčiams, kad pinigų politika laisvės, krinta įmonių naujų paskolų palūkanų normos (žr. 2 lentelę). Mažėjanti EURIBOR ir pamažu gerėjantys įmonių lūkesčiai lėmė spartesnį įmonėms suteikiamų paskolų skaičiaus bei kreditavimo apimties augimą.

Nors balandžio mėn. įmonėms naujų suteiktų paskolų skaičiaus metinis augimas vis dar beveik penktadaliu atsilieka nuo buvusio 2023 m. balandžio mėn., tačiau dėl didesnių paskolų poveikio mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 318 mln. Eur ir 23 proc. viršijo prieš metus buvusį lygį (žr. 1 lentelę) bei buvo perpus didesnė už ilgalaikį vidurkį (204 mln. Eur)1. Vis dėlto, atsižvelgiant į BVP pokyčius, įmonės buvo kredituojamos nenukrypstant nuo ilgalaikės tendencijos.

Lietuvos banko duomenys. 1 lentelė

Euro zonoje namų ūkių kredito portfeliui per metus šiek tiek sumažėjus, Lietuvoje jis vis dar didėjo gana sparčiai (6,7 proc.). Mažėjant palūkanų normoms ir augant gyventojų perkamajai galiai, būsto kreditavimo srityje įsivyravo labiau optimistinės nuotaikos. Kelis mėnesius iš eilės stebimas naujų būsto paskolų srauto bei skaičiaus didėjimas.

Pirmą kartą nuo 2023 m. spalio mėn. metinis naujų būsto paskolų skaičiaus pokytis balandžio mėn. tapo teigiamas – paaugo beveik 3 proc. Sumažėjus EURIBOR, o bankų būsto paskolų maržoms išliekant žemiausio lygio nuo 2008 m. (apie 1,6 proc.), naujų būstų paskolų palūkanų normos, palyginti su 2023 m. rudenį pasiektu piku, sumažėjo 0,4 proc. p. (žr. 2 lentelę ir 2 pav.) ir balandžio mėn. sudarė 5,5 proc. Vartojimo ir kitos paskolos ir toliau teikiamos itin aktyviai: per metus paskolų skaičiui ūgtelėjus 12 proc., nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu1. Neslopstantį vartojimo kreditavimą lemia tiek didesnių, tiek mažesnių rinkos dalyvių aktyvumas. Nepaisant konkurencijos, vartojimo kredito skolinimosi kaina balandžio mėn. vėl truputį ūgtelėjo (žr. 2 lentelę).

Lietuvos banko duomenys. 2 lentelė

Gyventojų sutarto termino indėlių apimtis auga lėtėjančiais tempais, o įmonių – mažėja. Balandžio mėn. sutarto termino gyventojų grynasis indėlių srautas augo nežymiai – 40 mln. Eur (kovo mėn. – 108 mln. Eur, žr. 5 pav.), o šių indėlių portfelis beveik pasiekė 7,2 mlrd. Eur. Įmonių susidomėjimas šia taupymo priemone išlieka gana silpnas – šių indėlių srautas, o kartu ir portfelis mažėja – balandžio mėn. portfelis sumenko beveik 30 mln. Eur (kovo mėn. sumažėjo 77,9 mln. Eur) ir sudarė 1,8 mlrd. Eur.

Lietuvos banko duomenys. 3 lentelė

Sutarto termino bendra gyventojų ir įmonių dalis indėlių struktūroje išlieka apie 27 proc. ir kas mėnesį dar galima stebėti labai lėtą augimą. Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos nuo 2023 m. rudens išlieka panašaus lygio (tiek įmonių, tiek namų ūkių siekia apie 3,5 proc., žr. 3 lentelę). Pažymėtina, jog bankai palankiausią kainodarą tebetaiko ilgesnio termino (virš 2 m.) gyventojų indėliams – tokių indėlių palūkanų norma stabiliai yra didesnė nei 4 proc. Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 7,7 proc., o įmonių – sumažėjo 3,3 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 22,8 mlrd. ir 10,3 mlrd. Eur).