„Matome, kad paklausa šiuo metu yra sparčiai atsigaunanti, lyginant su pastaraisiais pusantrų metų. Gyventojai akivaizdžiai nori ir gali pirkti būstą. Ėmus mažėti palūkanoms, atsigavo ekonominis ir vidutinis NT segmentai. Tačiau pastebime ir tai, kad geopolitinės įtampos turi vis mažiau įtakos prabangaus būsto pardavimams: tikriausiai galima sakyti, kad apsipratome su prieš trejus metus šoką sukėlusia būsena ir grįžtame prie įprastesnio gyvenimo ritmo. Tai rodo ir didėjanti prestižinio NT projektų įvairovė: plėtotojai vis noriau atliepia naujakurių poreikį įsigyti prabangų naujos statybos būstą, pastaruosius keletą metų tokios pasiūlos ypatingai trūko“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos nekilnojamo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Stasiulevičius.

Jo teigimu, vos sugrįžus pirkėjų susidomėjimui, tapo akivaizdu, kad pasiūlos NT segmente trūksta.

„Vilniaus miesto galimybės „suvalgyti“ statomą būstą yra tikrai didesnės, nei šiandien turime baigtų ar plėtojamų projektų. 450-500 įsigytų butų per mėnesį yra labai normalus skaičius, todėl akivaizdu, kad turime galvoti apie daugiau skirtingų projektų ir platesnę jų geografiją. Vilnius stabiliai išlieka augančiu miestu, kasmet pasipildančiu 6-10 tūkst. gyventojų, tad, norint atliepti šių žmonių poreikius privalome kalbėti ne tik apie centrines lokacijas. Būsto ir plėtros galimybių jose – nedaug, statybos leidimus gauti – sudėtinga ir ateityje bus tik sunkiau“, – papildo M. Statulevičius.

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Ekspertas pabrėžia, kad šios aplinkybės kartu su brangstančiomis statybomis mažina būsto įperkamumą. Užtikrinčiausias būdas pristabdyti kainų augimą – pakankama būsto pasiūla.

Plėsis į pietus ir šiaurę

LNTPA vadovo teigimu, šiuo metu sostinėje statybos leidimai yra išduoti ar siekiama juos gauti maždaug 20 tūkst. būstų, tad galima tikėtis, kad toks skaičius jų ir papildys pasiūlą Vilniuje per artimiausius penkerius metus.

Tai – mažiau nei prognozuojamas būsto poreikis tam pačiam laikotarpiui, vertinant vidutinius mėnesio pardavimus, tačiau situaciją spręsti padėtų naujų teritorijų, rajonų vystymas mieste. Viena iš tokių teritorijų, kurioje numatoma aktyvi plėtra – Gulbinai.

Remiantis 2021-aisiais patvirtintu bendruoju Vilniaus miesto planu, šiaurinėje sostinės dalyje turėtų iškilti daugumai vilniečių iki šiol mažai žinomas Gulbinų rajonas, talpinsiantis iki 20 tūkst. gyventojų. Savivaldybės plane taip pat numatyta, kad ši erdvė taps vienu iš šešių periferinių miesto centrų.

„Numatyta, jog Didieji ir Mažieji Gulbinai taps pilnaverčiu rajonu, iš vienos pusės ribojamu Molėtų plento, iš kitų – Riešės upės, Gulbino, Balsio, Also ir Sauso ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Turbūt didžiausiu rajono išskirtinumu taps jo žalumas: aplinkiniai ežerai, upė, regioninio parko miškai šią teritoriją daro labai patrauklia ieškantiems gyvenimo gamtos apsuptyje, šiuo aspektu ji perspektyvesnė ir už kaimyninę Riešę“, – teigia pranešime pacituotas NT plėtros bendrovės „Regroup“ direktorius Tomas Brazinskas.

Jo teigimu, suplanuota, jog būsimas rajonas užims 525 ha teritoriją, iš kurių urbanizuota turėtų būti daugiau nei pusė – apie 320 ha, likusi Gulbinų teritorija išliks rekreacinė zona.

Gulbinai. 

Aruodas.lt nuotr.

Svarbiausias iššūkis, vis dar stabdantis rajono plėtrą, išlieka plėtros planų derinimas su institucijomis.

„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės vertinimu, tokia papildoma būsto pasiūla padės didinti būsto įperkamumą.

„Vilniuje ir Vilniaus rajone demografinės tendencijos pastaraisiais metais išlieka itin teigiamos. Čia gyventojų skaičius auga jau 7 metus iš eilės – daugiausiai dėl išorinės imigracijos, bet taip pat ir dėl migracijos šalies viduje. Šalies planuose yra numatomas ir didesnis dislokuotų vokiečių karių skaičius, kurie artimiausiais metais atvyks su šeimomis, pagrinde į Vilnių. Taigi, augantis gyventojų skaičius reiškia ir didesnę būsto paklausą. Tad tokio kvartalo statybos yra geros naujienos pirkėjams, kadangi aukštesnė būsto pasiūla turėtų slopinti kainų augimą ateityje. Negana to, didesnė pasiūla reiškia ir platesnes galimybes gyventojams išsirinkti geriausiai jų poreikius ir galimybes atitinkantį būstą”, – komentuoja pranešime cituojama ekonomistė.

Launagiai. Bendrovės „Darnu Group“ vizualizacija

Planuojama ir reikšminga plėtra į pietus: čia per artimiausią dešimtmetį turėtų atsirasti Launagių rajonas.

Prognozes sunkina ekonominė ir geopolitinė situacija

LNTPA vadovo teigimu, situacija kol kas atrodo pozityvi: NT plėtros bendrovės vis daugiau dėmesio skiria gyvenamojo NT projektams, į šią sritį persiorientuoja ir anksčiau komercinio NT vystymą prioretizavusios rinkos bendrovės. Tačiau prognozuoti situaciją po metų ar dveju šiandien – sudėtinga.

„Labai sunku prognozuoti dėl visų geopolitinių ir ekonominių dedamųjų: kol kas sudėtinga įvertinti galimas muitų pasekmes, taip pat – būsimą žaliavų, statybų, NT rinkų situaciją, ypač – turint omenyje, kad vien poligonų statybos per artimiausius porą metų sulauks bent 2 mlrd. eurų viešojo sektoriaus investicijų. Taip pat negalime būti tikri, ar augančios kainos ir vėl nepaskatins infliacijos, ar ir vėl nebus įjungta finansavimo stabdymo politika siekiant ją sureguliuoti. Tai reikšmingai iškreiptų šiuo metu atsigaunančią rinką. Išlieka labai daug nežinomųjų, kurie šiandien leidžia tik spėlioti, kaip kainų, paklausos bei pasiūlos situacija galėtų atrodyti ateityje“, – sako M. Statulevičius.