Šalutiniais produktais, jei jie atitiks nustatytus kriterijus ir sąlygas, bus galima laikyti pramonės, statybų, energetikos ir kitose ūkio šakose gamybos proceso metu susidariusias medžiagas, kurių neįmanoma išvengti pagrindinių produktų gamybos metu. Dėl to jų nereikės tvarkyti kaip atliekų.

Gamybos liekanos bus laikomos ne atliekomis, o šalutiniais produktais, kai jas galima panaudoti papildomai nekeičiant savybių, kuomet jų susidarymas yra neatsiejama gamybos proceso dalis, kai žinoma, kaip jos bus panaudojamos.

Apraše numatyti ir kiti pakeitimai. Pirma, pakeisti medžiagų ar daiktų, priskiriamų šalutiniams produktams, atitikties taikomiems reikalavimams įrodymo tvarką – nustatytais atvejais šalutinio produkto darytojas turės parengti ir išduoti atitikties deklaraciją, kurios pavyzdinė forma taip pat nustatoma, ir ją saugoti. Antra, sudaryti galimybę visą informaciją apie šalutinių produktų atitiktį apraše nustatytiems reikalavimams pateikti viename dokumente, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje. Trečia, papildyti praktikoje pasitaikančių pavyzdžių dėl medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams sąrašą naujais pavyzdžiais.

Šie pakeitimai sudarys sąlygas pakartotinai naudoti tinkamas medžiagas ar daiktus į rinką sugrąžinti ne vien per atliekų tvarkytojus, bet paskatins ir kitus ūkio subjektus ieškoti galimybių juos prikelti antram gyvenimui. Pavyzdžiui, griovimo metu susidaręs neužterštas gruntas, nebe nauji langai, durys ir pan., kurie gali būti naudojami pakartotinai be papildomo apdirbimo, bus priskiriami ne atliekoms, o šalutiniams produktams.

Aprašas parengtas siekiant skatinti žiedinę ekonomiką ir atliekų prevenciją, įvertinus Europos Komisijos parengtoje studijoje pateikiamą informaciją apie kitų šalių taikomą šalutinių produktų teisinį reglamentavimą. Taip pat atsižvelgta į identifikuotus dabar galiojančio Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo, kurį pakeis naujasis aprašas, taikymo trūkumus.