Nustatyta, kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, kad pelenų ir šlako tvarkymo būdai ir priemonės turi nekelti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Juos privalu tvarkyti taip, kad neišnešiotų vėjas, o juose esančios cheminės medžiagos dėl kritulių ar atodrėkio nepatektų į požeminius ir paviršinius vandenis ar kitaip neužterštų aplinkos.

Po atliekų sudeginimo susidariusius pelenus leidžiama laikyti ir apdoroti tik tokiuose uždaruose įrenginiuose, kurie turi dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistemą, ir tuose atviruose įrenginiuose (pavyzdžiui, atvirose aikštelėse), kuriuose pelenai ir šlakas natūraliai ar dirbtinai drėkinami, kad kuo mažiau dulkėtų.

Po apdorojimo pelenai ir šlakas, atitinkantys nustatytus reikalavimus, gali būti panaudojami kaip statybinė medžiaga, jos papildas arba pakaitalas – keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams kloti ir pan. Tai atneštų ne tik ekonominės, bet ir aplinkosauginės naudos – gerokai sumažėtų sąvartynuose šalinamų pelenų ir šlako kiekis. Vienas iš sektinų pavyzdžių – Vokietija. Ten yra panaudojama arba perdirbama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako.