2021 rugsėjo 24 d. penktadienis, 16:02
Reklama  |  facebook

Pramonė. Ko reikia Kauno augimui?

2018-07-25 12:50
nuotrauka
Benjaminas ŽEMAITIS, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas


Kaunas daug kartų keitė savo veidą, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į XV a. Kaunas pirmiausia buvo Hanza prekybos ir amatų miestas, vėliau buvo keli vegetaimo šimtmečiai, kol galiausiai XIX a. mieste ir regione pradėjo kurtis įvairios gamyklos. XX a. jau išsivystė didžiulė pramonė: atsirado gamyklos Kėdainiuose, Jonavos trąšų gamykla, Prienuose - aviacijos gamykla, Raseiniuose - siuvimo ir mažesnis fabrikai, Kaišiadoryse, visame regione pradėjo augti pramonė. 

1990-aisiais dirbome ir tenkinome didžiulius Sovietų Sąjungos poreikius. Aptarnavome 250 mln. gyventojų ir turėjome didžiulį potencialą. Tai buvo labai specializuotos gamyklos su dideliu efektyvumu. Trečdalis Lietuvos pramonės specializavosi karo pramonėje, o po nepriklausomybės paskelbimo ši pramonės šaka beveik iškart buvo nukirsta. Likusi pramonė ir toliau dirbo Rusijos rinkai, ji susitraukia iki 150 mln. gyventojų. Todėl ir gamyba tuo metu sumažėjo du kartus ir didelė dalis specialistų – Inžinierių, tapo nereikalingi. Jie buvo priversti ieškoti naujų darbo nišų, persikvalifikuoti. Vieni atrado save versle, kiti – emigravo.

Situacija stabilizavosi ir pirmasis „atsispyrimas nuo dugno" įvyksta apie 2000 m. Pramonė vėl pradeda augti, baigiasi Rusijos krizė, o Europoje prasideda „pramonės pavasaris". Tačiau praėjus vos keliems metams, 2008-aisiais pasaulio ir Lietuvos pramonės laukė nauja krizė. Vėl sustojome, o inžinerinis potencialias buvo dar labiau blaškomas. Tačiau mūsų pramonė sugebėjo išsilaikyti ir net „ tempia“ visą Lietuvos ekonomiką. 

2010-2014 eksportas į Rusiją stipriai augo, ypač maisto prekių sektoriaus. Tačiau Rusijos embargas uždarė šią rinką ir vėl turėjome sustoti. Įmonių eksportui reikėjo persiorientuoti iš rytų į vakarų rinkas, tačiau mūsų verslui tai nebuvo labai sudėtinga, nes daugiau nei per 15 metų jis išmoko prekiauti, komunikuoti ir bendradarbiauti su vakarų partneriais.

Dar 2012 m. pradėjo ryškėti darbuotojų trūkumo ir specialistų rengimo problema. Nors tuo metu buvo didelė bedarbystė, tačiau dėl vykusių krizių inžinerinis potencialas buvo išblaškytas, geri specialistai buvo pakeitę darbo pobūdį. Tad ėmė ryškėjo inžinierių stygiaus tendencija, kuriai augant ji virto rimta grėsme. Šiandien tai matome ir ne tik pramonės sektoriuje.

Vis dar gajūs mitai, kad pramonė yra mirštanti sritis, kad jos specialistai neturi ateities, atlyginimai maži, o darbo sąlygos nepasikeitusios nuo XIX a., kai reikėdavo dirbti purvinuose fabrikuose su dideliais kaminais, iš kurių kyla juodi dūmai, aplinka tamsi ir šalta. Prie įvaizdžio gerinimo neprisideda ir šalies politikai, kurie prieš kelis metus paklausė, ar Lietuva turi pramonę, nors ji sukuria net 20% Lietuvos BVP. 

Tai viena perspektyviausių ekonomikos sričių, kuri neša tikrą proveržį. Jau dabar matome, kad darbo sąlygos yra kardinaliai pasikeitusios. Inžinieriai dirba naujose patalpose su naujausia programine įranga. Ateinanti 4-oji pramonės revoliucija pradeda šią sritį auginti dar labiau, paversdama darbą įdomesniu ir intelektualesniu, kai bereikės tik tobulinti ir prižiūrėti mašinas, kurios atliks visą juodą darbą.

Praėjusiais metais šalies BVP augo 3,8%. Šiemet planuojamas 3,2% augimas. Tačiau pradeda trūkti darbo rankų. Jei neišspręsime šios problemos ir neparodysime jaunimui perspektyvų, tada stos visos šalies augimas ir prognozuojama, kad BVP smuks iki 1,2%.

Prieš 4-5 metus nebuvo norinčių studijuoti inžinerinių specialybių, problema tikrai buvo opi. Šiandien, dėka sunkaus aukštųjų mokyklų, verslo, prekybos ir amatų rūmų bei kitų suinteresuotų pusių darbo, jaunimas pradėjo matyti inžinerinių specialybių potencialą ir poreikį. Situacija po truputį pradėjo keistis, tačiau problema vis dar išlieka. Tą pačią problemą turi ir pramonės flagmanė Vokietija ir kitos didžiosios šalys.

Spręsdami šią problemą glaudžiai dirbame su aukštosiomis mokyklomis, artimai bendradarbiaujame su kolegijomis dėl praktikos galimybių versle. Labai svarbu įdomiomis ir perspektyviomis studijų programomis sudominti jaunimą. Pavyzdžiu, Kauno technikos kolegija pradėjo vykdyti Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo inžinerijos studijų programą. Tai programa, kuri turi aukštą pridėtinę vertę, pritraukia užsienio investuotojus ir piniginius srautus į Lietuvą.

Tuo pačiu vykdome ir regiono klasterizaciją. Tai reiškia, kad viename regione yra sukaupiama kritinė masė žmonių, giminingų inžinerinių profesijų atstovų, kurie lengvai gali pereiti ir dirbti gretimoje pramonėje, giminingose specialybėse. 

Visa tai didina ir Kauno regiono konkurencingumą. Tačiau iki galo neišsprendžia specialistų trūkumo problemos. Šiai dienai apytiksliai kasmet reikia virš 1000 inžinierių, o tiek mes neparuošiame, todėl deficitas tik auga.

Inžinerinė pramonė, pirmiausia, yra žmogiškieji ištekliai. Mūsų specialistai tikrai yra aukštos kvalifikacijos. Klasterizacijos ir istorinio paveldo dėka, čia yra didžiausias šios srities specialistų skaičius. Taip pat Kaune įsteigtos ir pagrindinės aukštosios mokyklos, kurios ruošia inžinierius ir kuria inžinerines tradicijas. Turime profesinį mokymą, viduriniąją grandį – kolegijas ir universitetus. Juk Vilniuje būtų paprasčiau, žvelgiant iš logistinės pusės, tačiau įmonės renkasi Kauną, žmonių patirtį ir kvalifikaciją. Kokybės ir kainos santykį.

Žinoma, investuotojai yra optimistai, todėl tikisi dalį specialistų pervilioti ir iš regione veikiančių įmonių. Taip greičiausiai ir bus. Tačiau perėjimus lems ne tik didesni darbo užmokesčiai, o noras dirbti vakarietiškoje darbo aplinkoje ir kultūroje. Yra Kaune dalis įmonių, kurios net lenkia vakarietiškas įmones inovacijomis ir kultūra. Iš jų tikrai neišeis daug žmonių. Regione labai daug dirba Norvegijos, Švedijos kompanijų, kurios jau čia atvyksta tobulintis. Kitiems, norint nepralaimėti konkurencinėje kovoje, kuri Kaune tikrai stipri, reikės pasitempti.

Kitas darbuotojų šaltinis – galimybė pritraukti panašių profesijų atstovus, smulkiojo verslo savininkus, bedarbius, perkvalifikuoti žmones. Žinomi vardai pasiekia daug daugiau auditorijos, todėl į pramonę atsigręš, vėlgi, daugiau žmonių, o tai yra labai naudinga visam sektoriui. 

Naujos kompanijos padidins įtampą darbo rinkoje, tačiau tuo pačiu praplės galimybes jauniems žmonėms įsidarbinti. Paskatins jaunimą pažiūrėti į gamybą, ne tik į prekybą ir paslaugas. Parodys, kad ir čia galima uždirbti, dirbti geroje, šiuolaikiškoje aplinkoje su vakarietišku požiūriu į darbą ir žmogų. Atėjimas yra teigiamas, nes, viena vertus, paskatins naujos darbo jėgų pritekėjimą, o, antra vertus, privers esamas įmones pasitempti.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-09-22 10:15
Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologi...
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-15 10:53
Mažos vertės pirkimai praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 96 proc. visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau tokių pirkimų vertės yra gerokai mažesnės, tad ir jų teisiniam reguliavimui bei kontrolei skiriama mažiau dėmesio. Teisininkai tame mato riziką, mat mažesnės pirkimų vertės gali būti ...
nuotrauka
2021-09-13 10:59
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turin...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-08 16:40
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR.
nuotrauka
2021-09-01 10:58
Lietuvos būsto kainų indeksas 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 12 proc. didesnis negu tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagal Lietuvos banko skelbiamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, taikomą vertinant antrinės būsto rinkos kainų raidą, 2021 m....
nuotrauka
2021-08-24 09:00
Prabėgus jau daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pirmosios bangos, „Ober-Haus“ specialistai įvertino, kaip keitėsi situacija permainingomis nuotaikomis pasižymėjusiomis pagrindinėse sostinės prekybinėse gatvėse.
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-08-12 09:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų birželį buvo fiksuojamas 2,0% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-10 06:38
Šiuo metu tradicinės finansavimo institucijos vis dar taiko konservatyvius rizikos rodiklius („rizikos kartelę“) verslams, tad daug įmonių Lietuvoje negali gauti plėtrai reikalingo bankinio finansavimo.
nuotrauka
2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...

Statybunaujienos.lt » Komentaras