2023 vasario 8 d. trečiadienis, 0:25
Reklama  |  facebook

„Rafako“ pamokos Lietuvos statybininkams: numatyti rizikas ir pasiruošti deryboms dėl sutarčių sąlygų

2020-11-23 09:18
Šie metai Lietuvai atnešė iššūkių ne tik suvaldant COVID-19 pandemiją, bet ir įgyvendinant reikšmingus statybos projektus. Sausį buvo nutraukta rangos sutartis su Kaune stadioną stačiusia Turkijos įmone „Kayi Insaat“, spalį paaiškėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų vykdyti nebegali Lenkijos bendrovė „Rafako“. Sutarčių nutraukimas abiem atvejais ne tik sustabdė projektus, bet ir į finansinę duobę įstūmė subrangovus, kuriems liko nesumokėtos milijoninės sumos už atliktus darbus.
nuotrauka
Ligita RAMANAUSKAITĖ, „Magnusson“ vadovaujanti partnerė


Minimos įmonės
MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinė bendrija,
Rafako, Lenkijos įmonė,
KAYI Insaat, Turkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujančios partnerės Ligitos Ramanauskaitės teigimu, rangos ir subrangos santykiai yra tarsi trikampis, kurio kampuose yra užsakovas, norintis įgyvendinti projektą ir turintis tam lėšų, generalinis rangovas, pajėgus projektą įgyvendinti, ir subrangovai, generalinio rangovo pasitelkiami atlikti tam tikrus darbus.

„Tvirčiausias pozicijas čia užima užsakovas ir generalinis rangovas. Paprastai jie susidera dėl sąlygų, kuriomis bus bendradarbiaujama, ir generalinis rangovas jas pateikia subrangovams, tad derybinė šių galia automatiškai tampa mažesnė. Ją dar sumažina ir tai, kad statybų rinka Lietuvoje yra nedidelė, o konkurencija joje nemaža, tad dažnai subrangovai tiesiog nedrįsta atkakliai derėtis. Vis dėlto reikėtų stengtis susitarti dėl kuo naudingesnių sąlygų, kurios subrangovams padėtų suvaldyti rizikas ir išvengti skaudžių pasekmių paaiškėjus, kad generalinis rangovas nebegali atsiskaityti už darbus, kaip tai nutiko Kauno stadiono ar Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų atveju“, – sako L. Ramanauskaitė.

Būtina pasidomėti finansine įmonės sveikata

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos privaloma padaryti prieš priimant sprendimą tapti subrangovu, yra išanalizuoti viešai prieinamą informaciją apie generalinį rangovą. Advokatė sako, kad paprasčiausia, jei generalinis rangovas yra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama viešai – jos mokumą išanalizuoti leidžia finansinės atskaitomybės ataskaitos. Be to, šalies rinkoje įmonės viena kitą žino, tad nesunku susirinkti ir neformalią informaciją.

„Su užsienio įmonėmis sudėtingiau. Neabejoju, jog „Rafako" atveju subrangovai analizavo ir matė požymių apie įmonės patiriamus sunkumus. Bet tam, kad sužinotum dar ir apie „užstrigusį" didelį šios įmonės projektą Lenkijoje, ar „Rafako" akcininko patiriamus finansinius sunkumus, reikia papildomos informacijos, kurią rasti gali būti sudėtinga, nes finansinės atskaitomybės dokumentuose jos gali nebūti", – aiškina advokatė.

Ji sako, kad Lietuvoje subrangovai paprastai neprašo generalinio rangovo pateikti jiems duomenis apie finansinę atskaitomybę, nors ši informacija leidžia susidaryti vaizdą apie jų finansinę sveikatą, o tai žinoti yra būtina.

„Dažnai žinojimas, kad su generalinio rangovo finansiniu stabilumu nėra viskas puiku, subrangovų nesulaiko nuo milijoninio sandorio sudarymo, leidžiančio užsitikrinti metinę apyvartą. Tačiau tokiu atveju privalu apgalvoti, kas apdraustų nuo negautų mokėjimų generalinio rangovo bankroto atveju. Tas „polisas" yra sutartis ir jos sąlygos. Po sutarties sudarymo teisė jau yra gana nelankstus dalykas, tad didysis darbas turi būti atliktas iki derybų ir jų metu", – tikina L. Ramanauskaitė.

Kritinis momentas – sutarties sąlygos

Ji sako, kad labai mažai Lietuvos statybų sektoriaus įmonių, tampančių subrangovais, yra pasirengusios standartinių sutarčių sąlygas, o generaliniai rangovai tokias paprastai turi ir gana tvirtai jų laikosi. Kai subrangovas į derybas ateina be savo standartinių sąlygų, jis neturi ko laikytis, tad svarstyklės nusveria į generalinio rangovo pusę. Tokiu atveju paprastai į subrangos sutartis yra tiesiog „nuleidžiamos" sąlygos iš užsakovo sutarties su generaliniu rangovu.

„Tai yra kritinis momentas – subrangovai turi suprasti, kad jiems nėra privalomos užsakovo ir generalinio rangovo sąlygos, jie gali ir turi susitarti dėl individualių sąlygų, leisiančių sėkmingai atlikti darbus. Paprastai darbai, kuriuos subrangovas turės padaryti, sutartyse apibrėžiami tiksliai ir aiškiai. Tarpiniai mokėjimai yra tai, kas neretai praleidžiama pro akis, o būtent į juos subrangovas turėtų labiausiai kreipti dėmesį ir kontroliuoti", – aiškina ekspertė.

Dideliuose statybiniuose projektuose paprastai nustatomi etapai, kuriuos įvykdęs generalinis rangovas sulaukia tarpinio mokėjimo. Gali būti susitarta ir dėl retų tarpinių mokėjimų, vykdomų kartą per 8-12 mėn., nes paprastai generalinis rangovas yra finansiškai pajėgus tokį laikotarpį išgyventi, be to, jis nesibaimina užsakovo bankroto, mat tokia rizika dažniausiai būna žema.

Tokius pačius tarpinių mokėjimų terminus generalinis rangovas dažnai siekia įrašyti ir į sutartis su subrangovais, tačiau pastarieji neturėtų su tuo sutikti.

Jei subrangovui projektas yra kritiškai svarbus, tai yra toks, kad negavusi mokėjimo įmonė neišgyvens, advokatė pataria sutartyje nusimatyti, kokiais atvejais už atliktus darbus atsiskaityti turi generalinis rangovas, o kada – reikalauti, kad užsakovas turėtų galimybę atsiskaityti tiesiogiai rangovo gautinų mokėjimų sąskaita.

„Pirmiausia, subrangovai neturi garantijos, kad generalinis rangovas nebankrutuos, o kartais net ir žino, kad jis patiria finansinius sunkumus. Antra, dažnu atveju subrangovui tai yra vienintelis pajamų šaltinis, iš jų mokami atlyginimai darbuotojams, tęsiama veikla. Tad subrangovas turi susitarti, kad tarpiniai mokėjimai jam bus suskaidyti į mažesnius ir dažnesnius, pavyzdžiui, kasmėnesinius. Tokiu atveju net ir generalinio rangovo bankroto atveju subrangovo patirti nuostoliai bus žymiai mažesni", – pataria L. Ramanauskaitė.

Jei subrangovui projektas yra kritiškai svarbus, tai yra toks, kad negavusi mokėjimo įmonė neišgyvens, advokatė pataria sutartyje nusimatyti, kokiais atvejais už atliktus darbus atsiskaityti turi generalinis rangovas, o kada – reikalauti, kad užsakovas turėtų galimybę atsiskaityti tiesiogiai rangovo gautinų mokėjimų sąskaita.

Svarbu išsiderėti palankius atsiskaitymo terminus

Ne mažiau svarbus ir kitas derybinis momentas – per kiek laiko po sąskaitos išrašymo generalinis rangovas turi atlikti mokėjimą. Anot L. Ramanauskaitės, čia vėlgi dažniausiai norima palikti tokius pačius terminus, kokie yra užsakovo ir generalinio rangovo sutartyje, tačiau subrangovai gali išsiderėti palankesnius ir taip susimažinti rizikas.

„Jei generalinio rangovo sutartyje yra numatyti du mėnesiai, tą patį terminą jis norėtų perkelti ir į sutartį su subrangovu. Jei subrangovas su tuo sutinka, jis turi gyventi tris mėnesius be pajamų – mėnesį dirba, dar du mėnesius laukia atsiskaitymo. Ir atsiduria aklavietėje, jei praėjus šiam terminui generalinis rangovas staiga pareiškia, kad bankrutuoja. Todėl optimalus terminas subrangovui galėtų būti 30 ar net 20 dienų", – aiškina ji.

Be to, subrangovai turi kontroliuoti atsiskaitymus, nes advokatė teigia pastebinti, kad tam tikras vėlavimas dažnai yra toleruojamas. Sutartyje turėtų būti numatyta galimybė subrangovui stabdyti darbus, generaliniam rangovui vėluojant apmokėti sąskaitą, ir šia galimybe įmonės turi naudotis.

Pasak L. Ramanauskaitės, nors stambiuose projektuose subrangovai dažnai laikomi „mažaisiais" žaidėjais, jie turi turėti ir galimybę išsakyti savo derybines pozicijas, ir pakankamai tvirtumo jų laikytis – tik tokiu atveju įmanoma išvengti finansinių problemų. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
nuotrauka
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų...
nuotrauka
2023-02-03 07:04
Išankstiniais NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, metai Vilniaus ir Kauno būsto rinkose prasidėjo nuosaikiai – viso abiejuose miestuose sudaryta apie 200 sandorių. Ekspertai vertina, kad dabartinėmis aplinkybėmis kitokio rezultato tikėtis ir nebuvo galima, rinka tam ruošėsi, tačiau ...
nuotrauka
2023-02-02 08:05
2023 m. pradžia Vilniaus pirminėje būsto rinkoje iš esmės niekuo nesiskyrė nuo 2022 metų gruodžio. Sausio mėnesį sostinėje susitarta dėl 106 būstų pardavimo (144 nauji susitarimai, 38 nutraukti susitarimai). Šie skaičiai panašūs į praėjusio mėnesio (atitinkamai: 107, 141, 34) ir apie keturis kartus ...
nuotrauka
2023-02-02 06:40
„Realco“ duomenimis, šių metų sausį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 153 būstai ir fiksuoti 43 sutarčių nutraukimai. 21 būstas parduotas ekonominiame, 73 vidutiniame ir 16 prestižiniame segmente. Nors nedideli pardavimai ir lėtai besipildantis būstų sandėlis vis dar liudija apie NT rinkos žiem...
nuotrauka
2023-02-01 14:12
Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 m. sausio įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam pastato statybos baigtu...
nuotrauka
2023-01-31 09:44
Pastaraisiais metais Kaune išjudėjo eilė stambių su miesto tvarkymu susijusių projektų. Renovuotas stadionas, sporto halė, pastatytas naujas baseinas, tvarkomi miesto parkai, tonomis liejamas asfaltas ir keičiamos trinkelės. Miesto centras plečiasi Nemuno salos kryptimi – Žemosios Fredos, Aleksoto l...
nuotrauka
2023-01-30 05:26
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sausio pradžioje paskubėjo viešai pranešti, kad neva bendrovė „Šiaulių plentas“ turi mokėti LAKD 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą delspinigių nei priteisti 152,2 tūkst. eurų.
nuotrauka
2023-01-30 05:05
Sparčiai atsigaunanti darbo rinka metų pabaigoje kiek sulėtėjo, tačiau tai – laikinas reiškinys. Pernai nedarbo lygis Lietuvoje mažėjo sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse, o metų viduryje sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tuo tarpu darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis trečiąjį ketvirtį siekė ...
nuotrauka
2023-01-26 16:17
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. sausio 26 d. pateikė verslui itin aktualų bei tuo pačiu pozityvų išaiškinimą dėl įmonių įtraukimo į „juodąjį tiekėjų sąrašą“ sąlygų. Įmonės, kurios viešuosiuose pirkimuose dalyvauja kartu su jungtinės veiklos partneriais, nuo šiol gali būti saugesnės.
nuotrauka
2023-01-24 06:15
Šį rudenį SEB banko atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas rodo, kad verslas vis atsargiau vertina ekonominę aplinką. Vis dėlto komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje praėjusių metų pabaigoje didėjančio pesimizmo dar nebuvo. Nepaisant geopolitin...
nuotrauka
2023-01-24 05:09
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę galutinai atsakė į ilgą laiką diskusiją kėlusį klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir kokia atsakomybė gali tekti įmonėms, kai teismuose skundžiami viešųjų pirkimų konkursų rezultatai. Teismo išaiškinimas yra aktualus visoms įmonėms, kurios viešuosiuose...
nuotrauka
2023-01-19 10:44
Pastatų priežiūros specialistai Lietuvoje perspėja, kad Užupio tragedija kai griuvo namo siena gali pasikartoti dar ne vieną kartą. Anot asociacijos, dažniausiai tai susiję su netinkamai vykdomu namų administravimu, kuomet jį pradeda vykdyti patys gyventojai.
nuotrauka
2023-01-16 16:50
2022 m. pabaigoje LR Statybos įstatymo pakeitimu sugriežtinę statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių istorijų kaip „Gelvonų terasos...
nuotrauka
2023-01-11 16:28
Pandemija, karas Ukrainoje, energetikos iššūkiai ir infliacija – verslas veikia sudėtingomis sąlygomis, kurios leido pasitikrinti ne tik vertybes, bet ir tvarumo strategijas.
nuotrauka
2023-01-10 14:11
Centriniams bankams visame pasaulyje didinant palūkanų normas, siekiant užkirsti kelią rekordiniam infliacijos augimui, tokie sprendimai gali lemti dar sudėtingesnę gyventojų finansinę padėtį. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas teigia, kad bus tokių atvejų, kai žmon...
nuotrauka
2023-01-09 13:35
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje paskutinį 2022 metų ketvirtį dar sumažėjo: kad būstas per ateinančius dvylika mėnesių brangs, teigė 49 proc. apklaustųjų, kai trečią ketvirtį tokią nuomonę turėjo 57 proc., o antrą – net 80 proc. respondentų. Kuklesnius lūkesčius veikiausiai lemia kalbos...
nuotrauka
2023-01-06 15:09
Sausio 6-oji – tradicinė Trijų karalių šventė, pažyminti Kalėdinio laikotarpio pabaigą. Dažnai būtent šią dieną į dėžes vėl pakuojamos šventinės dekoracijos ir nupuošiamos kalėdinės eglės.
nuotrauka
2023-01-05 08:18
Pernai priimta išties daug teisės aktų, ypač aktualių verslui, pakeitimų, kurių dalis jau įsigaliojo nuo pat metų pradžios, bet didžioji dalis dar tik įsigalios metų eigoje. Prieš pat didžiąsias metų šventes Seimas priėmė Statybos įstatymo pakeitimus, šiek tiek anksčiau pakeistas Viešųjų pirkimų įst...
nuotrauka
2023-01-04 08:31
Paskutinį 2022-ųjų mėnesį Vilniaus naujo būsto rinkoje buvo realizuoti 107 būstai (141 naujas susitarimas, 34 nutraukti susitarimai). Šis rezultatas yra ketvirtadaliu prastesnis nei lapkritį (atitinkamai: 141, 194, 53) ir 4,5 karto prastesnis nei prieš metus (481, 496, 15).

Statybunaujienos.lt » Komentaras