2021 rugsėjo 21 d. antradienis, 15:31
Reklama  |  facebook

„Rafako“ pamokos Lietuvos statybininkams: numatyti rizikas ir pasiruošti deryboms dėl sutarčių sąlygų

2020-11-23 09:18
Šie metai Lietuvai atnešė iššūkių ne tik suvaldant COVID-19 pandemiją, bet ir įgyvendinant reikšmingus statybos projektus. Sausį buvo nutraukta rangos sutartis su Kaune stadioną stačiusia Turkijos įmone „Kayi Insaat“, spalį paaiškėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų vykdyti nebegali Lenkijos bendrovė „Rafako“. Sutarčių nutraukimas abiem atvejais ne tik sustabdė projektus, bet ir į finansinę duobę įstūmė subrangovus, kuriems liko nesumokėtos milijoninės sumos už atliktus darbus.
nuotrauka
Ligita RAMANAUSKAITĖ, „Magnusson“ vadovaujanti partnerė


Minimos įmonės
MAGNUSSON ir partneriai, advokatų profesinė bendrija,
Rafako, Lenkijos įmonė,
KAYI Insaat, Turkija,
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujančios partnerės Ligitos Ramanauskaitės teigimu, rangos ir subrangos santykiai yra tarsi trikampis, kurio kampuose yra užsakovas, norintis įgyvendinti projektą ir turintis tam lėšų, generalinis rangovas, pajėgus projektą įgyvendinti, ir subrangovai, generalinio rangovo pasitelkiami atlikti tam tikrus darbus.

„Tvirčiausias pozicijas čia užima užsakovas ir generalinis rangovas. Paprastai jie susidera dėl sąlygų, kuriomis bus bendradarbiaujama, ir generalinis rangovas jas pateikia subrangovams, tad derybinė šių galia automatiškai tampa mažesnė. Ją dar sumažina ir tai, kad statybų rinka Lietuvoje yra nedidelė, o konkurencija joje nemaža, tad dažnai subrangovai tiesiog nedrįsta atkakliai derėtis. Vis dėlto reikėtų stengtis susitarti dėl kuo naudingesnių sąlygų, kurios subrangovams padėtų suvaldyti rizikas ir išvengti skaudžių pasekmių paaiškėjus, kad generalinis rangovas nebegali atsiskaityti už darbus, kaip tai nutiko Kauno stadiono ar Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų atveju“, – sako L. Ramanauskaitė.

Būtina pasidomėti finansine įmonės sveikata

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos privaloma padaryti prieš priimant sprendimą tapti subrangovu, yra išanalizuoti viešai prieinamą informaciją apie generalinį rangovą. Advokatė sako, kad paprasčiausia, jei generalinis rangovas yra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama viešai – jos mokumą išanalizuoti leidžia finansinės atskaitomybės ataskaitos. Be to, šalies rinkoje įmonės viena kitą žino, tad nesunku susirinkti ir neformalią informaciją.

„Su užsienio įmonėmis sudėtingiau. Neabejoju, jog „Rafako" atveju subrangovai analizavo ir matė požymių apie įmonės patiriamus sunkumus. Bet tam, kad sužinotum dar ir apie „užstrigusį" didelį šios įmonės projektą Lenkijoje, ar „Rafako" akcininko patiriamus finansinius sunkumus, reikia papildomos informacijos, kurią rasti gali būti sudėtinga, nes finansinės atskaitomybės dokumentuose jos gali nebūti", – aiškina advokatė.

Ji sako, kad Lietuvoje subrangovai paprastai neprašo generalinio rangovo pateikti jiems duomenis apie finansinę atskaitomybę, nors ši informacija leidžia susidaryti vaizdą apie jų finansinę sveikatą, o tai žinoti yra būtina.

„Dažnai žinojimas, kad su generalinio rangovo finansiniu stabilumu nėra viskas puiku, subrangovų nesulaiko nuo milijoninio sandorio sudarymo, leidžiančio užsitikrinti metinę apyvartą. Tačiau tokiu atveju privalu apgalvoti, kas apdraustų nuo negautų mokėjimų generalinio rangovo bankroto atveju. Tas „polisas" yra sutartis ir jos sąlygos. Po sutarties sudarymo teisė jau yra gana nelankstus dalykas, tad didysis darbas turi būti atliktas iki derybų ir jų metu", – tikina L. Ramanauskaitė.

Kritinis momentas – sutarties sąlygos

Ji sako, kad labai mažai Lietuvos statybų sektoriaus įmonių, tampančių subrangovais, yra pasirengusios standartinių sutarčių sąlygas, o generaliniai rangovai tokias paprastai turi ir gana tvirtai jų laikosi. Kai subrangovas į derybas ateina be savo standartinių sąlygų, jis neturi ko laikytis, tad svarstyklės nusveria į generalinio rangovo pusę. Tokiu atveju paprastai į subrangos sutartis yra tiesiog „nuleidžiamos" sąlygos iš užsakovo sutarties su generaliniu rangovu.

„Tai yra kritinis momentas – subrangovai turi suprasti, kad jiems nėra privalomos užsakovo ir generalinio rangovo sąlygos, jie gali ir turi susitarti dėl individualių sąlygų, leisiančių sėkmingai atlikti darbus. Paprastai darbai, kuriuos subrangovas turės padaryti, sutartyse apibrėžiami tiksliai ir aiškiai. Tarpiniai mokėjimai yra tai, kas neretai praleidžiama pro akis, o būtent į juos subrangovas turėtų labiausiai kreipti dėmesį ir kontroliuoti", – aiškina ekspertė.

Dideliuose statybiniuose projektuose paprastai nustatomi etapai, kuriuos įvykdęs generalinis rangovas sulaukia tarpinio mokėjimo. Gali būti susitarta ir dėl retų tarpinių mokėjimų, vykdomų kartą per 8-12 mėn., nes paprastai generalinis rangovas yra finansiškai pajėgus tokį laikotarpį išgyventi, be to, jis nesibaimina užsakovo bankroto, mat tokia rizika dažniausiai būna žema.

Tokius pačius tarpinių mokėjimų terminus generalinis rangovas dažnai siekia įrašyti ir į sutartis su subrangovais, tačiau pastarieji neturėtų su tuo sutikti.

Jei subrangovui projektas yra kritiškai svarbus, tai yra toks, kad negavusi mokėjimo įmonė neišgyvens, advokatė pataria sutartyje nusimatyti, kokiais atvejais už atliktus darbus atsiskaityti turi generalinis rangovas, o kada – reikalauti, kad užsakovas turėtų galimybę atsiskaityti tiesiogiai rangovo gautinų mokėjimų sąskaita.

„Pirmiausia, subrangovai neturi garantijos, kad generalinis rangovas nebankrutuos, o kartais net ir žino, kad jis patiria finansinius sunkumus. Antra, dažnu atveju subrangovui tai yra vienintelis pajamų šaltinis, iš jų mokami atlyginimai darbuotojams, tęsiama veikla. Tad subrangovas turi susitarti, kad tarpiniai mokėjimai jam bus suskaidyti į mažesnius ir dažnesnius, pavyzdžiui, kasmėnesinius. Tokiu atveju net ir generalinio rangovo bankroto atveju subrangovo patirti nuostoliai bus žymiai mažesni", – pataria L. Ramanauskaitė.

Jei subrangovui projektas yra kritiškai svarbus, tai yra toks, kad negavusi mokėjimo įmonė neišgyvens, advokatė pataria sutartyje nusimatyti, kokiais atvejais už atliktus darbus atsiskaityti turi generalinis rangovas, o kada – reikalauti, kad užsakovas turėtų galimybę atsiskaityti tiesiogiai rangovo gautinų mokėjimų sąskaita.

Svarbu išsiderėti palankius atsiskaitymo terminus

Ne mažiau svarbus ir kitas derybinis momentas – per kiek laiko po sąskaitos išrašymo generalinis rangovas turi atlikti mokėjimą. Anot L. Ramanauskaitės, čia vėlgi dažniausiai norima palikti tokius pačius terminus, kokie yra užsakovo ir generalinio rangovo sutartyje, tačiau subrangovai gali išsiderėti palankesnius ir taip susimažinti rizikas.

„Jei generalinio rangovo sutartyje yra numatyti du mėnesiai, tą patį terminą jis norėtų perkelti ir į sutartį su subrangovu. Jei subrangovas su tuo sutinka, jis turi gyventi tris mėnesius be pajamų – mėnesį dirba, dar du mėnesius laukia atsiskaitymo. Ir atsiduria aklavietėje, jei praėjus šiam terminui generalinis rangovas staiga pareiškia, kad bankrutuoja. Todėl optimalus terminas subrangovui galėtų būti 30 ar net 20 dienų", – aiškina ji.

Be to, subrangovai turi kontroliuoti atsiskaitymus, nes advokatė teigia pastebinti, kad tam tikras vėlavimas dažnai yra toleruojamas. Sutartyje turėtų būti numatyta galimybė subrangovui stabdyti darbus, generaliniam rangovui vėluojant apmokėti sąskaitą, ir šia galimybe įmonės turi naudotis.

Pasak L. Ramanauskaitės, nors stambiuose projektuose subrangovai dažnai laikomi „mažaisiais" žaidėjais, jie turi turėti ir galimybę išsakyti savo derybines pozicijas, ir pakankamai tvirtumo jų laikytis – tik tokiu atveju įmanoma išvengti finansinių problemų. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-15 10:53
Mažos vertės pirkimai praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 96 proc. visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau tokių pirkimų vertės yra gerokai mažesnės, tad ir jų teisiniam reguliavimui bei kontrolei skiriama mažiau dėmesio. Teisininkai tame mato riziką, mat mažesnės pirkimų vertės gali būti ...
nuotrauka
2021-09-13 10:59
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turin...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-08 16:40
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR.
nuotrauka
2021-09-01 10:58
Lietuvos būsto kainų indeksas 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 12 proc. didesnis negu tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagal Lietuvos banko skelbiamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, taikomą vertinant antrinės būsto rinkos kainų raidą, 2021 m....
nuotrauka
2021-08-24 09:00
Prabėgus jau daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pirmosios bangos, „Ober-Haus“ specialistai įvertino, kaip keitėsi situacija permainingomis nuotaikomis pasižymėjusiomis pagrindinėse sostinės prekybinėse gatvėse.
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-08-12 09:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų birželį buvo fiksuojamas 2,0% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-10 06:38
Šiuo metu tradicinės finansavimo institucijos vis dar taiko konservatyvius rizikos rodiklius („rizikos kartelę“) verslams, tad daug įmonių Lietuvoje negali gauti plėtrai reikalingo bankinio finansavimo.
nuotrauka
2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...
nuotrauka
2021-07-14 11:16
Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.

Statybunaujienos.lt » Komentaras