Atlikdami tyrimą mūsų bendrovės mokslininkai rėmėsi 2023 m. kainų duomenimis ir apskaičiavo, kad 5 kW/10 kWh ir 10 kW/10 kWh elektros energijos kaupikliai sudaro galimybes sutaupyti ir uždirbti iš elektros kainų skirtumo. Šių metų tyrimo rezultatai rodo, kad, atsižvelgus į „NordPool“ kainų zonas, didžiausią pajamų potencialą šie kaupikliai sukuria būtent Baltijos šalyse. Apskaičiuota, kad optimaliai valdant kaupiklį kainų arbitražo pajamos 2023 m. galėjo siekti daugiau negu 400 Eur per metus.

Moksliniai duomenys rodo, kur judėti toliau

Atlikdami analizę „Inion Software“ mokslininkai atsižvelgė į kaupiklių talpą, įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą bei didžiausią įkrovimo ir iškrovimo greitį. Pastebėta, kad „įdarbinus“ kaupiklius potencialios pajamos iš vadinamojo kainų arbitražo Šiaurės ir Vakarų Europos regionuose gali būti labai skirtingos. Kainų arbitražo studijoje buvo analizuojama kainų dinamika „NordPool“ biržoje, kuri iš viso apima 20 kainų zonų 13-oje valstybių.

Iš analizės paaiškėjo, kad parinkus tinkamą kaupiklio valdymo strategiją didžiausias pajamų potencialas iš gyvenamajame būste įrengtų energijos kaupimo sistemų susidaro Baltijos šalyse. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje labiausiai apsimokėjo kaupti energiją esant žemai kainai, o parduoti – esant aukštai, kai taikoma dinamiška elektros energijos kainodara.

Svarbu ir kaupiklis, ir naudojimo strategija

Kas lemia kaupiklių naudos potencialą Lietuvoje? Ogi tai, jog kiekviena „NordPool“ biržoje dalyvaujanti valstybė turi ir kainų zona turi unikalų energetinį profilį. Pavyzdžiui, Danijoje didelę dalį energijos generuoja vėjo jėgainės, tačiau nepastovus vėjo stiprumas daro nemažą įtaką elektros kainų svyravimams. Norvegijoje didelį poveikį kainoms turi hidroenergetika. Prancūzija valdo didelį branduolinių jėgainių parką, kuris padeda stabilizuoti elektros energijos kainas. Savo ruožtu Vokietija įgyvendina plataus masto energetikos pertvarką, aktyviai investuodama į vėjo jėgainių parkus ir kitus atsinaujinančių energijos šaltinių projektus.

Baltijos šalys šiuo metu yra priklausomos nuo importuojamos energijos, o tai, kaip rodo „Inion Software“ komandos išvados , lemia didesnį kainų kintamumą. Istoriniai duomenys rodo, kad kainas gali paveikti elektros jungčių su kaimyninėmis valstybėmis remontas, taip pat vėjo ir saulės energetikos projektų integracija į sistemą.

Tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos regione susidaro didžiausias standartinis dienos kainų nuokrypis. Tai suteikė pagrindą mokslinei prielaidai, jog kaupiklių naudojimas Baltijos šalyse galėtų atnešti didžiausias pajamas iš kainų arbitražo. Apskaičiuota, kad optimaliai suplanavus 5 kW/10 kWh baterijos veiklą, 2023 m. kainų arbitražo pajamos Estijoje būtų sudariusios 409,78 Eur, Lietuvoje – 403,64 Eur, Latvijoje – 403,53 Eur. Mažiausias pajamų potencialas nustatytas Norvegijos 4 kainų zonoje – 46,63 Eur. Vidutinis ciklų skaičius ištisus metus visose kainų zonose buvo 1,4 ciklo per dieną.

Algoritmas Vokietijai pavyti

Mūsų mokslininkų nuomone, elektros energijos kaupimas yra taiklus būdas sušvelninti bendros tinklo apkrovos svyravimus, kurie gali stiprėti toliau veržliai plečiantis saulės energetikai.

Šiandien Lietuvoje per 100 tūkstančių namų ūkių, kuriems energiją gamina nuosavos saulės elektrinės, yra pakankamai didelė kritinė masė, kad mūsų šalis galėtų sekti Vokietijos ar Italijos pavyzdžiais. Šiose šalyse daugiau kaip 70% saulės energijos sistemų naujuose namuose turi kaupiklius.