Saulės elektrinė – jau ant stogo. O kas toliau?
2024-10-23 14:48
Prasidėjus spaliui „Nord Pool“ elektros biržoje fiksuotas elektros kainos pikas, kai megavatvalandės (MWh) kaina viršijo 500 Eur (be PVM). Mūsų bendrovės naujausia mokslininkų studija rodo, kad gyventojai nuo staigaus kainų šoko galėtų apsisaugoti, turėdami elektros energijos kaupiklius. Negana to, tūkstančiai gaminančių vartotojų taip galėtų tapti elektros pardavėjais, pelningai veikiančiais angl. „net billing“ sistemoje.
Dr. Robertas JANICKAS, „Inion Software“ technologijų vadovas
Atlikdami tyrimą mūsų bendrovės mokslininkai rėmėsi 2023 m. kainų duomenimis ir apskaičiavo, kad 5 kW/10 kWh ir 10 kW/10 kWh elektros energijos kaupikliai sudaro galimybes sutaupyti ir uždirbti iš elektros kainų skirtumo. Šių metų tyrimo rezultatai rodo, kad, atsižvelgus į „NordPool“ kainų zonas, didžiausią pajamų potencialą šie kaupikliai sukuria būtent Baltijos šalyse. Apskaičiuota, kad optimaliai valdant kaupiklį kainų arbitražo pajamos 2023 m. galėjo siekti daugiau negu 400 Eur per metus.
Moksliniai duomenys rodo, kur judėti toliau
Atlikdami analizę „Inion Software“ mokslininkai atsižvelgė į kaupiklių talpą, įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą bei didžiausią įkrovimo ir iškrovimo greitį. Pastebėta, kad „įdarbinus“ kaupiklius potencialios pajamos iš vadinamojo kainų arbitražo Šiaurės ir Vakarų Europos regionuose gali būti labai skirtingos. Kainų arbitražo studijoje buvo analizuojama kainų dinamika „NordPool“ biržoje, kuri iš viso apima 20 kainų zonų 13-oje valstybių.
Iš analizės paaiškėjo, kad parinkus tinkamą kaupiklio valdymo strategiją didžiausias pajamų potencialas iš gyvenamajame būste įrengtų energijos kaupimo sistemų susidaro Baltijos šalyse. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje labiausiai apsimokėjo kaupti energiją esant žemai kainai, o parduoti – esant aukštai, kai taikoma dinamiška elektros energijos kainodara.
Svarbu ir kaupiklis, ir naudojimo strategija
Kas lemia kaupiklių naudos potencialą Lietuvoje? Ogi tai, jog kiekviena „NordPool“ biržoje dalyvaujanti valstybė turi ir kainų zona turi unikalų energetinį profilį. Pavyzdžiui, Danijoje didelę dalį energijos generuoja vėjo jėgainės, tačiau nepastovus vėjo stiprumas daro nemažą įtaką elektros kainų svyravimams. Norvegijoje didelį poveikį kainoms turi hidroenergetika. Prancūzija valdo didelį branduolinių jėgainių parką, kuris padeda stabilizuoti elektros energijos kainas. Savo ruožtu Vokietija įgyvendina plataus masto energetikos pertvarką, aktyviai investuodama į vėjo jėgainių parkus ir kitus atsinaujinančių energijos šaltinių projektus.
Baltijos šalys šiuo metu yra priklausomos nuo importuojamos energijos, o tai, kaip rodo „Inion Software“ komandos išvados , lemia didesnį kainų kintamumą. Istoriniai duomenys rodo, kad kainas gali paveikti elektros jungčių su kaimyninėmis valstybėmis remontas, taip pat vėjo ir saulės energetikos projektų integracija į sistemą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos regione susidaro didžiausias standartinis dienos kainų nuokrypis. Tai suteikė pagrindą mokslinei prielaidai, jog kaupiklių naudojimas Baltijos šalyse galėtų atnešti didžiausias pajamas iš kainų arbitražo. Apskaičiuota, kad optimaliai suplanavus 5 kW/10 kWh baterijos veiklą, 2023 m. kainų arbitražo pajamos Estijoje būtų sudariusios 409,78 Eur, Lietuvoje – 403,64 Eur, Latvijoje – 403,53 Eur. Mažiausias pajamų potencialas nustatytas Norvegijos 4 kainų zonoje – 46,63 Eur. Vidutinis ciklų skaičius ištisus metus visose kainų zonose buvo 1,4 ciklo per dieną.
Algoritmas Vokietijai pavyti
Mūsų mokslininkų nuomone, elektros energijos kaupimas yra taiklus būdas sušvelninti bendros tinklo apkrovos svyravimus, kurie gali stiprėti toliau veržliai plečiantis saulės energetikai.
Šiandien Lietuvoje per 100 tūkstančių namų ūkių, kuriems energiją gamina nuosavos saulės elektrinės, yra pakankamai didelė kritinė masė, kad mūsų šalis galėtų sekti Vokietijos ar Italijos pavyzdžiais. Šiose šalyse daugiau kaip 70% saulės energijos sistemų naujuose namuose turi kaupiklius.
Moksliniai duomenys rodo, kur judėti toliau
Atlikdami analizę „Inion Software“ mokslininkai atsižvelgė į kaupiklių talpą, įkrovimo ir iškrovimo efektyvumą bei didžiausią įkrovimo ir iškrovimo greitį. Pastebėta, kad „įdarbinus“ kaupiklius potencialios pajamos iš vadinamojo kainų arbitražo Šiaurės ir Vakarų Europos regionuose gali būti labai skirtingos. Kainų arbitražo studijoje buvo analizuojama kainų dinamika „NordPool“ biržoje, kuri iš viso apima 20 kainų zonų 13-oje valstybių.
Iš analizės paaiškėjo, kad parinkus tinkamą kaupiklio valdymo strategiją didžiausias pajamų potencialas iš gyvenamajame būste įrengtų energijos kaupimo sistemų susidaro Baltijos šalyse. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje labiausiai apsimokėjo kaupti energiją esant žemai kainai, o parduoti – esant aukštai, kai taikoma dinamiška elektros energijos kainodara.
Svarbu ir kaupiklis, ir naudojimo strategija
Kas lemia kaupiklių naudos potencialą Lietuvoje? Ogi tai, jog kiekviena „NordPool“ biržoje dalyvaujanti valstybė turi ir kainų zona turi unikalų energetinį profilį. Pavyzdžiui, Danijoje didelę dalį energijos generuoja vėjo jėgainės, tačiau nepastovus vėjo stiprumas daro nemažą įtaką elektros kainų svyravimams. Norvegijoje didelį poveikį kainoms turi hidroenergetika. Prancūzija valdo didelį branduolinių jėgainių parką, kuris padeda stabilizuoti elektros energijos kainas. Savo ruožtu Vokietija įgyvendina plataus masto energetikos pertvarką, aktyviai investuodama į vėjo jėgainių parkus ir kitus atsinaujinančių energijos šaltinių projektus.
Baltijos šalys šiuo metu yra priklausomos nuo importuojamos energijos, o tai, kaip rodo „Inion Software“ komandos išvados , lemia didesnį kainų kintamumą. Istoriniai duomenys rodo, kad kainas gali paveikti elektros jungčių su kaimyninėmis valstybėmis remontas, taip pat vėjo ir saulės energetikos projektų integracija į sistemą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Baltijos regione susidaro didžiausias standartinis dienos kainų nuokrypis. Tai suteikė pagrindą mokslinei prielaidai, jog kaupiklių naudojimas Baltijos šalyse galėtų atnešti didžiausias pajamas iš kainų arbitražo. Apskaičiuota, kad optimaliai suplanavus 5 kW/10 kWh baterijos veiklą, 2023 m. kainų arbitražo pajamos Estijoje būtų sudariusios 409,78 Eur, Lietuvoje – 403,64 Eur, Latvijoje – 403,53 Eur. Mažiausias pajamų potencialas nustatytas Norvegijos 4 kainų zonoje – 46,63 Eur. Vidutinis ciklų skaičius ištisus metus visose kainų zonose buvo 1,4 ciklo per dieną.
Algoritmas Vokietijai pavyti
Mūsų mokslininkų nuomone, elektros energijos kaupimas yra taiklus būdas sušvelninti bendros tinklo apkrovos svyravimus, kurie gali stiprėti toliau veržliai plečiantis saulės energetikai.
Šiandien Lietuvoje per 100 tūkstančių namų ūkių, kuriems energiją gamina nuosavos saulės elektrinės, yra pakankamai didelė kritinė masė, kad mūsų šalis galėtų sekti Vokietijos ar Italijos pavyzdžiais. Šiose šalyse daugiau kaip 70% saulės energijos sistemų naujuose namuose turi kaupiklius.
Komentaras
2024-11-05 15:49
Europos Centriniam Bankui (ECB) spalio mėn. vėl sumažinus pagrindines palūkanų normas, ir toliau mažėja tiek namų ūkių būsto, tiek ir įmonių naujų paskolų palūkanų normos. Gyventojų kreditavimui atsigaunant, įmonėms suteikiamų naujų paskolų skaičius šiek tiek traukėsi, tačiau srautai tebeviršija ilg...
2024-10-24 16:49
Išeinantis Seimas 2024 m. spalio viduryje patvirtino šūsnį Darbo kodekso pakeitimų. Advokatų kontoros „Glimsted“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė aptaria esminius pakeitimus, kurie dar šiuo metu laukia Prezidento patvirtinimo. Didžioji dauguma pakeitimų įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelb...
2024-10-17 09:50
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios esminiai Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė" pakeitimai. Pasak ilgamečio teisės specialisto Mindaugo Šveiterio, šie teisės aktų pakeitimai tiesiogiai palies visus statybos proceso dalyvius, nuo in...
2024-10-16 16:45
VDI informuoja, kad atleidimo iš darbo bylose, nagrinėjamose darbo ginčų komisijoje (DGK), darbuotojai dažniausiai nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas arba per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrą t...
2024-10-15 09:44
Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. „Padaugėjus užklausų iš įvairių sričių įmonių matyti, kad naujasis reguliavimas vis dar nėra iki galo aiškus. Iki šių metų ...
2024-10-11 17:12
Nors nuotolinio darbo galimybė suteikia darbuotojams daugiau lankstumo, tačiau kartu darbdaviui kelia papildomų iššūkių, susijusių su tinkamo darbo organizavimo ir reguliavimo užtikrinimu. Teisininkė aptaria galimas teisinės rizikas, kurias sukelia neapibrėžta nuotolinio darbo tvarka, ir pataria, ka...
2024-10-10 13:32
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įsitvirtinęs pastatų sertifikavimas pagal tvarumo standartus jau seniai tapo nusistovėjusia praktika. Vis dėlto ir šioje srityje yra pokyčių – reikalavimai atitikti tarptautinius tvarumo standartus vis dažniau keliami ne tik pastatams, bet ir pačioms NT srityje veiki...
2024-10-09 14:52
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtiems Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pakeitimams. Įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Apie esminius kultūros paveldo apsaugos pokyčius pasakoja kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
2024-10-09 14:20
Europos Centriniam Bankui (ECB) rugsėjo mėn. antrą kartą sumažinus pagrindines palūkanų normas ir rinkoms tikintis tolesnio EURIBOR mažėjimo, sparčiau mažėja naujo gyventojų ir įmonių naujų paskolų palūkanų normos, vis labiau atsigauna kreditavimas. Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos toliau ...
2024-10-02 15:03
Asmenys, imantys būsto paskolą, didžiausią dėmesį įprastai skiria palūkanų dydžiui ir jų sumai, tačiau dažnai neįvertina papildomų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Kokios šios išlaidos yra ar galėtų būti, nežino net penktadalis Lietuvos gyventojų, daugiausia – jaunesni žmonės ir ...
2024-09-26 14:49
Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės turi galimybę gauti itin palankų finansavimą, siūlomą Europos investicijų banko (EIB). Bendradarbiaudamas su „Luminor" banku, Baltijos šalių verslams EIB skiria net 332 mln. eurų, kurie padės įmonėms augti, diegti inovacijas ir įgyvendinti tvarumo projektus. Nors š...
2024-09-25 16:38
Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose savivaldybėms jau yra perduota nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal anksčiau atliktus Žemės įstatymo...
2024-09-23 08:02
Profesinę statybininkų šventę pasitikome naujų verslo ir geopolitinių realijų akistatoje. Visi mes, statybų industrijos dalyviai, susiduriame su naujais iššūkiais. Projektai tampa vis sudėtingesni, terminai – trumpesni, o kylantys kokybės reikalavimai ir visapusiškas tvarumo poreikis verčia ieškoti ...
2024-09-18 15:05
Vakar Lietuvos ir pasaulio viešąją erdvę apskriejo žinia, jog nuo šiol JAV veikianti bendrovė „Amazon“ nutrauks mišraus darbo politiką ir lieps savo darbuotojams biure darbuotis penkias dienas per savaitę. Ar tai reiškia, kad kai kurių ekspertų prognozuota nuotolinių ir hibridinių darbo modelių eros...
2024-09-13 08:25
Per pastaruosius metus statybos sektoriuje matome ženklius pasiekimus, susijusius su skaitmenizacija ir technologijų pažanga. Pirmiausia, vis didesnis dėmesys skiriamas darbui 3D erdvėje – tiek projektavimo, tiek statybų valdymo srityje.
2024-09-07 08:00
Statybininkų diena yra puiki proga pažvelgti į statybos sektoriaus pasiekimus ir iššūkius, su kuriais susiduriame.
2024-09-06 07:06
Per paskutinius penkerius metus pastebime tendenciją, kad į statybos sektorių ateina daugiau specialistų, kurių kompiuterinis raštingumas yra aukštesnis.
2024-09-05 16:59
Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį, būdamas pavaldus darbdaviui, darbuotojas įsipareigoja jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
2024-09-05 11:21
Kas yra EURIBOR ir kodėl jis kinta – būtent į tokį klausimą negali atsakyti 22 proc. Lietuvos gyventojų, rodo birželio mėnesį atlikta apklausa. Todėl sklaidome neaiškumus – plačiau apie EURIBOR pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
2024-09-04 13:13
Darbo kodekso 28 straipsnis numato, kad šeiminių įsipareigojimų turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.