Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje yra sakiusi, kad įstatymo projekto tikslas yra supaprastinti ir atpiginti su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų refinansavimo procesą kredito gavėjams, palengvinti vartotojų prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą.

„Tai yra tikrai ir sveikintinas, ir lauktas projektas, kuris sudarys sąlygas konkurencijai. Mažesnieji kredito teikėjai konkuruos dėl naujų būsto paskolų, kurie galėtų ateiti refinansavimo būdu. Nenorėdami paleisti didesnieji kredito teikėjai siūlys klientams geresnes sąlygas, kad jie išliktų“, – Seimo posėdyje sakė pranešime cituojamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Šiuo metu kredito turėtojams refinansavimo procesas yra nepatrauklus ir nepatogus. „Procesas būdavo ilgas, sudėtingas. Reikdavo /.../ gauti įvairius įvertinimo dokumentus, pažymas apie paskolos likutį, o už naujos sutarties sudarymą paprastai reikdavo mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris galėdavo siekti netgi kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai šiuo metu gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą“, – anksčiau yra sakiusi pranešime cituojama G. Skaistė.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekte numatoma, kad gyventojams pakaktų kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui ir gyventojams nebereikėtų rūpintis banko pažymomis.

Vartotojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų. Kredito gavėjas turėtų teisę refinansuoti kreditą ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus.

Vartotojams nebereikėtų paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, tačiau, jei bankas paprašytų pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turėtų atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.

Vartotojui nereiktų mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – už visa tai sumokėtų naujas bankas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.