ES strateginiuose dokumentuose biometanui – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintoms biodujoms, numatytas svarbus vaidmuo siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Iš maisto ir žemės ūkio atliekų, mėšlo ar kitų bioskaidžių atliekų gaminamos biodujos laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių.

Biometanas gali ženkliai prisidėti siekiant dekarbonizacijos tikslų, nes jo gamybos bei naudojimo ciklo metu į aplinką išmetama žymiai mažiau CO2 nei vartojant dyzeliną. Įvairių tarptautinių organizacijų skaičiavimų duomenimis, biometano šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, priklausomai nuo biometano gamybos žaliavų, yra 70-95 proc. mažesnės nei dyzelinio kuro.

Iš Klimato kaitos programos lėšų šiam kvietimui plėsti biodujų ir biometano naudojimą žemės ūkyje, pakeičiant dyzelinį kurą, iš viso skiriama 2 mln. eurų. Kompensacinės išmokos (subsidijos) dydis vienam pareiškėjui siekia 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams bei žemės ūkio kooperatyvams. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminę žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža arba vidutinė įmonė.

Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojantiems grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius. Pavyzdžiui, biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms ir (ar) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams. Parama taip pat skiriama išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.

Paraiškos priimamos iki 2025 m. sausio 7 d. arba kol pakaks kvietimui numatytų lėšų. Daugiau informacijos, išsamios sąlygos ir paraiškos forma – APVIS sistemoje.