2026 m. lapkričio 15 d. sekmadienis, 14:53:32
Reklama  |  facebook

Stebisi darbuotojų sauga Lietuvoje: Skandinavijoje darbuotojas pats stabdytų darbus, jei jaustųsi nesaugiai

2025-11-04 11:12
Daugiausia mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir toliau įvyksta dėl nepakankamo darbuotojų paruošimo dirbti saugiai, asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimo bei saugos kontrolės trūkumo įmonėse. Statybos sektoriaus dalyviai atkreipia dėmesį į dažnai aplaidų tiek darbdavių, tiek darbuotojų požiūrį į darbuotojų saugą, tačiau tikisi, kad iš užsienio parsivežama patirtis padės keisti situaciją šalyje.
nuotrauka
Pranešimo autorių nuotr.


Minimos įmonės
LSK (Lietuvos statybos konfederacija, iki 2026 m. rugsėjo – Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
VDI (Valstybinė darbo inspekcija prie SADM),
Skandinaviški sertifikatai, UAB
Staticus, UAB
Acrylicon Baltic, UAB
Peikko Lietuva, UAB
Remiantis statistika, mirtinų nelaimingų atvejų darbe Lietuvoje, deja, nemažėja. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) turimi duomenys. Neramina ir sunkių sužalojimų atvejai, kurių kasmet nutinka bent po 20.

„Lietuvoje didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl elementarių saugos reikalavimų nesilaikymo – tai faktas, kurį matome kasmetinėje statistikoje. Dar vis galvojame, kad saugiai dirbti užtenka parašo žurnale, tačiau jei norime turėti mažiau nelaimių, turime pradėti elgtis kaip skandinavai – mokyti žmones ne iš knygų, o realių situacijų, nuosekliai atnaujinant žinias ir įgūdžius. Tik tada saugus darbas taps įpročiu, o ne formaliu punktu", – sako pranešime cituojamas LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Darbuotojų saugą mato kaip papildomas išlaidas

Nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje nelaimingų įvykių statybose statistika ir atrodo gerai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, vietiniai ja tikrai nesididžiuoja, pastebi UAB „Skandinaviški sertifikatai" vadovė, teisininkė Vaida Strazda, esą viena nelaimė ten laikoma „viena nelaime per daug". Pasak jos, tai atskleidžia pagrindinį skirtumą – požiūrį į darbuotojų saugą.

Statybunaujienos.ltPortalo
Statybunaujienos.lt
nuotr.
 
„Lietuvoje dauguma darbdavių tai mato kaip papildomas išlaidas ir prievolę, o patys darbuotojai saugos mokymus dažnai sumenkina. Mokymo įstaigos taip pat sausai išdėsto kursų turinį, akcentuoja prievoles ir baudas vietoj to, kad paliestų kiekvienam darbuotojui svarbų dalyką – kodėl tau pačiam yra svarbu dirbti saugiai ir grįžti namo sveikam", – mano pranešime pacituota V.Strazda.

Švedai, jos teigimu, saugų darbą laiko kiekvieno atsakomybe – tokia kultūra susiformavo per profsąjungų vienybę ir griežtas baudas darbdaviams, pažeidusiems darbuotojų saugos reikalavimus: „Lietuva yra labai gerame kelyje šio tikslo link, o svarbų vaidmenį atlieka ir įmonės, kurios dirba Skandinavijos šalyse ir parsiveža žinių ir įgūdžių“.

Šioje rinkoje veikiančios bendrovės „Acrylicon Baltic" vadovas Egidijus Ancius patvirtina, kad skandinavai darbuotojų saugos srityje yra itin pažengę, o skirtumai su Lietuva atsispindi net, atrodo, savaime suprantamuose dalykuose, pavyzdžiui, dėvint apsaugines priemones. 

„Mane stebina, kad Lietuvoje dar daug įmonių nesilaiko taisyklių dėl darbuotojams privalomų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo. Nors situacija gerėja, tik kelerius pastaruosius metus pastebiu, kad mūsų šalyje darbuotojai didžiąja dalimi dėvėtų specialias liemenes ar būtų naudojamos profesionalios atitvėrimo sistemos. Skandinavijoje tai tapo įprasta jau prieš 15 metų", – nuogąstauja pranešime pacituotas E.Ancius.

Pranešime cituojamas tarptautinei „Peikko" grupei priklausančios UAB „Peikko Lietuva" direktorius Paulius Bulota pastebi, kad Lietuvoje darbų saugos kultūra labai nevienoda – vienos įmonės tikrai investuoja į tai ir mato vertę, o kitos vis dar žiūri formaliai.

„Kartais atrodo, kad svarbiausia turėti parašą ant instruktažo lapo, o ne užtikrinti, kad žmogus iš tiesų suprato, ką daro. Tai yra požiūrio klausimas, kurį dar reikia keisti. Skandinavijoje pats darbuotojas dažnai sustabdytų darbą, jei jam atrodytų, kad sąlygos nesaugios. Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmogus rizikuoja galvodamas, kad greičiau padarys ar nieko neatsitiks. Tačiau būtent tokie sprendimai dažnai ir baigiasi nelaimėmis", – kalba jis.

Paulius Bulota, Peikko. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Paulius Bulota.
Andriaus Aleksandravičiaus
nuotr.

Darbuotojus mokys profesionaliau

Siekiant užkirsti kelią tik formaliam darbdavių vykdomam darbuotojų instruktavimui, LSA kartu su VDI pradėjo statybos sektoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) mokymo organizacijų akreditavimą. Akredituotos įstaigos, atitinkančios LSA nustatytus reikalavimus, galės mokyti statybos darbuotojus ir vertinti jų saugaus darbo kompetencijas pagal 14 patvirtintų programų.

Ši sistema bus panaši į taikomą Skandinavijoje. Kaip ir Švedijoje ar Norvegijoje, akredituotos organizacijos mokys darbuotojus pagal vieningas programas, tikrins jų praktines ir teorines žinias bei fiksuos kompetencijas darbuotojų kompetencijų registre STATREG. Nauja sistema, paremta skandinavų ID06 ar „Sikkerhetskort" modeliais, didins mokymų kokybę ir patikimumą.

Pavyzdžiui, ID06 sistema Švedijoje ypač svarbi dalyvaujant viešuosiuose ir privačiuose konkursuose. Ši sistema apjungia keturis svarbius momentus: darbuotojų saugą, darbo laiko registrą, įmonės registro ir mokesčių informaciją bei darbuotojo legalumą šalyje.

Pasak P. Bulotos, Lietuvoje VDI vis dar dažnai suvokiama kaip baudžianti institucija, todėl bendradarbiavimas padedant keisti darbdavių mąstymą parodant, kaip galima padaryti geriau, yra labai svarbus visam statybos sektoriui.

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Layher
Lietuvos
statybos inžinierių sąjungos
nuotr.

„Tik taip galime mažinti toleranciją nesaugiam darbui ir auginti sąmoningumą. Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad apie darbuotojų saugą geriau tylėti, tarsi tai būtų silpnybės pripažinimas. Įmonės vengia dalintis ne tik nelaimingų atsitikimų patirtimi, bet ir gerąja praktika, iš kurios galėtume visi pasimokyti. O juk būtent atvirumas leidžia augti ir visai rinkai tapti saugesnei", – sako P.Bulota.

Kad kryptingas darbuotojų mokymas ir griežta saugos kultūra reikšmingai mažina nelaimingų atsitikimų skaičių, Skandinavija jau įrodė – Lietuvoje mirtinų nelaimių santykis su dirbančiųjų skaičiumi išlieka beveik dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje.

Kaip aiškina V. Strazda, prieš atvykstant į statybvietę Švedijoje, kiekvienas naujas darbuotojas visų pirma privalo užbaigti darbuotojų saugos kursą ir išlaikyti testą, kurio rezultatas registruojamas ID06 sistemoje. Šis kursas supažindina su pagrindinėmis rizikomis ir saugaus elgesio svarba pavojingoje darbo aplinkoje.

Pačioje statybvietėje darbuotoją pasitinka darbuotojų saugos koordinatorius, kuris pateikia papildomas instrukcijas ir užtikrina, kad kiekvienas naujokas aiškiai suprastų taisykles.

Panašius atsakomybės modelius po truputį pradeda taikyti ir Lietuva. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., statybvietėje dirbant daugiau nei vienam rangovui, statytojas arba statinio statybos valdytojas privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių ir užtikrinti, kad jo pareigos būtų vykdomos.

Formuoja atsakingą požiūrį

Paruošiant naujus kolegas darbui tarptautiniais standartais vadovaujasi ir daug patirties šioje srityje sukaupusios įmonės. „Peikko Lietuva" direktorius atskleidžia, kad bendrovėje, atsiradus naujam žmogui, jis visada pereina net kelis apmokymų etapus – teorinį instruktažą ir praktinius mokymus darbo vietoje su patyrusiu kolega.

„Labai svarbu, kad darbuotojas suprastų, ką jam sako, todėl visos mūsų darbuotojų saugos instrukcijos, formos ir mokymo medžiaga yra trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų. Žmogų reikia mokyti ta kalba, kurią jis iš tiesų supranta, o ne ta, kuria patogiau vadovybei", – teigia P.Bulota.

Romas Gražulevičius.
Bendrovės „Staticus“ nuotr.
 
Kitos užsienio rinkose veikiančios įmonės, kaip „Staticus", darbuotojų saugą įtraukia net į įmonės strateginius planus ir matuoja tokiais pačiais rodikliais kaip gamyba ar kokybė.

„Darbuotojų sauga mums nėra tik už tai atsakingo skyriaus atsakomybė. Už ją atsako visi vadovai pagal savo sritis nuo montavimo iki projektų valdymo, turėdami aiškius tikslus ir rodiklius. Apie darbuotojų saugą kalbame kasdien – tiek rytiniuose susirinkimuose gamyboje ir statybose, tiek strateginėse vadovų sesijose", – sako pranešime cituojamas „Staticus" darbų vadovas Romas Gražulevičius.

Pasikartojančias saugos problemas bendrovė taip pat sprendė inicijuodama programą „Saugi darbo vieta". Gamybos komandose kiekvieną savaitę vykdomi saugos patikrinimai pagal penkis pagrindinius kriterijus.

„Už saugos reikalavimų laikymąsi komandos renka balus, o geriausieji mėnesio pabaigoje apdovanojami bendrais pietumis. Įmonė džiaugiasi, kad iniciatyva sustiprino atsakomybės jausmą ir padėjo pelnyti saugos kultūros ambasadorės vardą", – priduria R. Gražulevičius. 
Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2026-11-13 11:11
Prakiurus vamzdžiui, skubotas sprendimas pakeisti tik pažeistą atkarpą gali vėliau atsieiti brangiau nei visos sistemos atnaujinimas. Santechnikos specialistai pabrėžia, kad remontuojant senesnius pastatus svarbu ne tik pasirinkti šiuolaikiškas medžiagas, bet ir įvertinti esamo vamzdyno būklę, skirt...
nuotrauka
2026-11-12 14:38
Klaipėdos uosto pietinėje dalyje rengiamasi įgyvendinti vieną didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvos istorijoje. Pradedama būsimos 100 ha teritorijos nuomininkų atranka – siekiama pritraukti krovos ir jūrų pramonės bendroves, kurios kartu su Klaipėdos uosto direkcija investuotų į naujos infras...
nuotrauka
2026-11-12 07:23
Darbdavys neišmokėjo atlyginimo, neteisėtai atleido ar pažeidė darbo sutarties sąlygas? Bandant apginti savo teises, neužtenka vien pateikti skundą – svarbu pasirinkti tinkamą instituciją, nepraleisti nustatytų terminų ir tinkamai pagrįsti savo reikalavimus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įvardij...
nuotrauka
2026-11-11 14:11
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
nuotrauka
2026-11-11 14:08
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
nuotrauka
2026-11-11 13:47
Biokuro tiekimo patikimumas ir jo kainų svyravimai išlieka svarbūs šilumos gamybos sektoriaus iššūkiai. Reaguodama į juos, Vyriausybė keičia biokuro pirkimo tvarką – sprendimai dėl jo poreikio nuo šiol bus grindžiami faktiniais, o ne prognozuojamais duomenimis.
nuotrauka
2026-11-11 13:40
Lietuvoje kasmet sunaudojama milijonai tonų smėlio, žvyro ir skaldos, be kurių neįmanoma įgyvendinti kelių, geležinkelių, gyvenamųjų pastatų ir gynybos infrastruktūros projektų. Tačiau vietinių žaliavų prieinamumas priklauso ne tik nuo jų poreikio, bet ir nuo sprendimų, kokiomis sąlygomis bus leidži...
nuotrauka
2026-11-11 13:26
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
nuotrauka
2026-11-11 09:54
Investuojančios Lietuvos įmonės galės susigrąžinti didesnę dalį investicijoms pasiskolintų lėšų – nacionalinis plėtros bankas ILTE padidino paskolų „Pokytis“ dotaciją nuo 10 iki 30 proc. Kartu plečiamas finansuojamų skaitmeninimo projektų ratas ir sudaroma daugiau galimybių pasinaudoti finansavimu S...
nuotrauka
2026-11-11 09:43
Lietuvoje bedarbiais registruoti žmonės, kurie tuo pat metu dirba užsienyje ir gauna darbo pajamų, gali būti nustatyti net ir praėjus keleriems metams. Valstybės institucijų atlikti patikrinimai atskleidė, kad 78 proc. atrinktų rizikingų atvejų buvo susiję su galimu piktnaudžiavimu nedarbo socialini...
nuotrauka
2026-11-11 07:41
STEINEL judesio ir būvio jutikliai, išmaniojo apšvietimo bei pastatų valdymo sprendimai Lietuvos rinkos klientams taps lengviau prieinami, o projektuotojai ir montuotojai galės pasinaudoti ne tik gamintojo asortimentu, bet ir techninėmis konsultacijomis bei pagalba parenkant įrangą konkretiems proje...
nuotrauka
2026-11-10 15:50
Daugiabučių renovacijos finansavimas Lietuvoje keičiasi – didesnė valstybės parama bus skiriama mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir savivaldybėms, kurioms jos labiausiai reikia. Lapkričio 11 d. prasidedančiam kvietimui numatyta beveik 287 mln. eurų, o paramos intensyvumas priklausys nuo namų...
nuotrauka
2026-11-09 15:42
Netinkamai parengtas valstybinės žemės sklypo dalių planas gali apsunkinti žemės naudojimo ir administravimo procedūras. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad tokius dokumentus rengti turi teisę tik atitinkamą projektuotojo kvalifikaciją turintys specialistai – vien matininko kvalifikacijos n...
nuotrauka
2026-11-09 15:22
Už kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų bus galima įsigyti dalį vienos žinomų Lietuvos medienos ir baldų pramonės bendrovių. Turto bankas skelbia aukcioną, kuriame investuotojams pasiūlys valstybei priklausantį AB „Klaipėdos mediena“ akcijų paketą.
nuotrauka
2026-11-09 14:55
Susirgęs darbuotojas neprivalo dirbti net nuotoliniu būdu, o dėl ligos praleistų darbo valandų nereikia kompensuoti papildomu darbu. Vis dėlto ne visos teisės galioja automatiškai: pavyzdžiui, susirgus per atostogas jos savaime nepratęsiamos, o mamadienio ar tėvadienio perkėlimui reikia kreiptis į d...
nuotrauka
2026-11-09 12:16
Mažesnis cemento poveikis aplinkai, statybinių ir pramonės atliekų panaudojimas, savaime atsinaujinantis betonas ir galimybė pakartotinai naudoti gelžbetonines konstrukcijas – šios temos vis labiau keičia statybų sektoriaus požiūrį į vieną pagrindinių statybinių medžiagų. Lapkričio 19 d. Vilniuje vy...
nuotrauka
2026-11-09 08:27
Norint įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą aukcione, neužtenka pasiūlyti didžiausią kainą – pirmiausia būtina suspėti užsiregistruoti, įvykdyti mokėjimo reikalavimus ir atitikti dalyvavimo sąlygas. Nuo 2026 m. spalio 9 d. galioja atnaujinta valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionų ...
nuotrauka
2026-11-06 14:00
Aukštesnės palūkanos didina verslo ir gyventojų skolinimosi išlaidas, tačiau Lietuvos kreditų rinka kol kas nemažina apsukų. Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad įmonių ir būsto paskolų portfeliai Lietuvoje auga vienu sparčiausių tempų euro zonoje, nors naujų paskolų palūkanos jau pasiekė 5,2 ...
nuotrauka
2026-11-06 13:52
Pradedančiosios ir veiklą plečiančios Lietuvos įmonės galės pretenduoti į didesnį finansavimą, o daliai paskolos gavėjų sumažės ir grąžintina paskolos dalis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ILTE administruojamai verslo finansavimo priemonei „Startuok“ papildomai skiria 30 mln. eurų ES fondų lėšų...
nuotrauka
2026-11-06 13:44
Trakų rajono savivaldybės administracija paskelbė Birutės g. 23, Trakuose, statybos darbų rangos konkursą. Planuojama pirkimo vertė – 5,97 mln. Eur.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos