„Atverčiame naują puslapį Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo istorijoje, kurią kartu kuriame jau daugiau nei tris dešimtmečius, – sako pranešime cituojamas Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martin Michelet. – Įgyvendindamos „Profesinio mokymo ir rengimo" programą, Šveicarija ir Lietuva stiprins dvišalius santykius naujoje srityje."

Lidija Kašubienė.

CPVA nuotr.

Mokymo sistemoje teorija derinama su praktika

Šveicarija garsėja pažangia dualinio profesinio mokymo sistema, kurioje teorija derinama su praktika. Net du trečdaliai Šveicarijos jaunuolių renkasi profesinį mokymą. Tokios sistemos rezultatas – žemas nedarbas. 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, nedarbo lygis Šveicarijoje sudarė 4,7 proc., palyginti su 6,8 proc. Lietuvoje ir 5,8 proc. ES. Jaunimo iki 24 m. nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Šveicarijoje siekė 7,9 proc., kai Lietuvoje – 19,6 proc., ES – 14,5 proc.

„Šveicarija yra puikus pavyzdys, kaip gerai veikiančios kvalifikacijų sistemos gali tapti ekonominės sėkmės pagrindu. Todėl ši programa ne tik padės Lietuvai įgyvendinti reikiamus pokyčius profesinio mokymo sistemoje, bet ir užtikrins ilgalaikę naudą šalies visuomenei", – teigia pranešime cituojama Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė.

Švietimas, atliepiantis darbo rinkos poreikius

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio, tokios programos kaip ši gali stipriai prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo augimo globalioje rinkoje.

Karolis Žemaitis.

CPVA nuotr.

 

„Mūsų tikslas – kurti stiprią aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, o tam būtina užtikrinti verslams reikalingų talentų pasiūlą ir skatinti darbo rinkos poreikius atitinkančias kompetencijas. Neabejoju, kad ši programa taps svarbiu žingsniu, prisidedančiu prie mūsų talentų kompetencijų auginimo ir pasiūlos", – sako pranešime pacituotas K. Žemaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės teigimu, profesinio mokymo srityje per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pokyčių – nuo infrastruktūros modernizavimo iki mokymo kokybės gerinimo. Tačiau ji pabrėžia, kad šis darbas turi būti tęsiamas.

Agnė Kudarauskienė.

CPVA nuotr.

 

„Dėl talentų dabar vyksta savotiškos „bado žaidynės". Esame situacijoje, kai profesinis mokymas tampa itin reikšmingas. Kalbėdami apie Lietuvos konkurencingumą, privalome suvokti, kad be investicijų į švietimą to nepasieksime. O profesinio mokymo sistema yra viena iš tų, kuri greičiausiai ir lanksčiausiai gali prisitaikyti prie ekonomikos poreikių", – pažymi viceministrė.

Įgyvendinus šią programą, Lietuvoje bus sukurti ir išbandyti darbo vietoje įgytos kvalifikacijos ir kompetencijų pripažinimo bei kokybės užtikrinimo neformaliems mokymams darbo vietoje modeliai, taip pat profesinio mokymo programos bus pritaikytos trečiųjų šalių piliečių poreikiams, siekiant integruoti juos į darbo rinką.