2024 vasario 29 d. ketvirtadienis, 10:02
Reklama  |  facebook

Teisėkūros alchemija – paauksuota rangovų atsakomybė

2021-06-16 08:18
Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriaus lengvesni laikai nelaukia: specialistų vertinimu, tai vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiųjų sektorių, nuolat skelbiama apie žaliavų trūkumą ir dėl to sustojusius darbus, darbuotojų stoką bei išaugusias statybų kainas. Tačiau jau dabar Seime svarstomi nauji įstatymų projektai, kurie sukurs papildomas veiklos sąnaudas.
nuotrauka
Karolina MICKUTĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė


Minimos įmonės
LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos institutas), VŠĮ
Seime pagreitį įgauna Darbo kodekso pakeitimo projekto svarstymas, kuriuo siūloma įteisinti subsidiarią rangovų atsakomybę statybų sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas yra komandiruojamas, ar ne. Tai reiškia, kad vienai statybų įmonei samdant kitą ir pastarajai nesumokėjus atlyginimo savo darbuotojams, jiems atlyginti turi pirmoji įmonė. Tai projekto iniciatoriai grindžia ES direktyva, kuria siekiama suteikti papildomas garantijas komandiruojamiems darbuotojams, tačiau pareigos numatyti subsidiarią atsakomybę visais atvejais ji nenumato.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas dėl subsidiarios atsakomybės taikymo visais atvejais turėtų būti pagrįstas, o to nepadarius – atmestas. Tačiau neatlikus poveikio vertinimo, kaštų-naudos analizės, projekto iniciatoriai savo pasiūlymą sudeda į Direktyvos voką su prierašu „atplėšti po priėmimo".

„Paauksuotos atsakomybės“ įteisinimas – projekto iniciatorių užmojis, o ne ES teisėje numatyta pareiga

Pagal direktyvą, kurios pagrindu teikiamas Darbo kodekso pakeitimas, viena iš būtinųjų subsidiarios atsakomybės atsiradimo sąlygų yra laikino paslaugų teikimo (darbuotojų komandiravimo) faktas. Tai sufleruoja pats direktyvos pavadinimas. Direktyvos tikslas yra apsaugoti komandiruojamus darbuotojus. Dėl to reikalaujama visiems komandiruotiems statybų sektoriaus darbuotojams suteikti apsaugą (t.y. garantiją, kad jis atlyginimą gaus arba iš subrangovo, arba rangovo). Tai taip pat reiškia, kad nepriklausomai nuo įsisteigimo ar paslaugų teikimo vietos, kiekvienam rangovui, kuris priima pasamdyto subrangovo komandiruotus darbuotojus, turi kilti subsidiari atsakomybė, jeigu subrangovas algų neišmoka. Niekur direktyvoje nėra kalbama apie tai, kad visi sektoriaus rangovai turi subsidiariai atsakyti už visus subrangovo darbuotojus.

Direktyvoje referuojama, kad numatant ribojimus turi būti laikomasi nediskriminavimo principo, tačiau jis apima ne visus statybų sektoriaus darbuotojus: viena vertus, jis įpareigoja nediskriminuoti komandiruojamų darbuotojų pagal jų darbdavio įsisteigimo vietą, ir iš kitos pusės – nediskriminuoti ir įmonių pagal jų veiklos ar įsisteigimo vietą, kai jos komandiruoja darbuotojus.

Pateiktas Darbo kodekso pakeitimas – vadovėlinis perteklinio reguliavimo pavyzdys, nes siekiant direktyvos tikslų jis nėra būtinas (vadinamas „auksavimu", angl. gold-plating). Pagal bendras ES teisės aktų įgyvendinimo taisykles, turi būti vengiama atvejų, kai perkeliant ES teisės akto nuostatas, išplečiamas jų turinys.

Taip yra ir šiuo atveju, kai direktyva numato apsaugą tik komandiruojamiems darbuotojams, o projekto iniciatoriai siūlo direktyvos nuostatą išplėsti visiems statybų sektoriaus darbuotojams. Tai nėra draudžiama, tačiau „auksavimo" atveju papildomus reikalavimus reikia išsamiai pagrįsti, o nepagrindus – jų atsisakyti. Kokybiškos teisėkūros maksima įpareigoja Darbo kodekso dalį dėl subsidiarios atsakomybės visų darbuotojų atžvilgiu vertinti kaip atskirą iniciatyvą, atitinkamai ją pagrindžiant empiriniais įrodymais, svarstant reguliavimo neigiamas ir teigiamas pasekmes, taip pat svarstant alternatyvas ir renkantis tą, kuri leistų pasiekti tikslą mažiausiai ribojančiomis priemonėmis. Tačiau projekto iniciatoriai viską kartu sudeda į vieną plombuotą voką.

Nekokybiškai atliktas poveikio vertinimas tik skatins klaidų taisymą priimant kitus nekokybiškus įstatymus

Svarstant projektą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, keletą kartų kalbėta apie rizikas ir grėsmes statybų sektoriui. Geresnė darbuotojų interesų apsauga nėra rizika ar grėsmė – rizika kyla dėl gresiančio pavojingo precedento ir siūlomo Darbo kodekso pakeitimo poveikio tiems patiems darbuotojams. Nekokybiški įstatymai turi savybę daugintis – praktikoje apstu pavyzdžių, kaip vieni nepamatuoti sprendimai veda prie kitų nepamatuotų įstatymų, bet dažniausiai „nulinio paciento" tokiais atvejais politikai neieško.

Pirmąkart teikdama Darbo kodekso projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįžvelgė išvis jokių neigiamų pasekmių, tik vėliau lakoniškai užsiminė apie galimai padidėsiančius kaštus rangovams. Vien tai indikuoja, kad rengiant ir registruojant projektą poveikio vertinimas nebuvo atliktas, su adresatais konsultuotasi nebuvo. Tai jau turėtų kelti abejonių dėl Darbo kodekso pakeitimo projekto pagrįstumo ir proporcingumo. O neigiamų pasekmių bus ir netgi labai daug.

Faktiškai subsidiarios atsakomybės įteisinimas visais atvejais tik didins žirkles tarp legaliai ir nelegaliai dirbančiųjų asmenų, o sukeltas problemas vėl reikės spręsti. Prieš kelis metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvai pateikta pastaba aktuali lig šiol – poveikio vertinimas vis dar yra atliekamas tik tam, kad būtų pateisintas jau sugalvotas reguliavimas.

„Paauksuota atsakomybė“ padarys paslaugą nelegaliai veikiantiems subrangovams

Antroji būtina sąlyga subsidiariai atsakomybei kilti – tai faktas, kad subrangovas nesumoka savo darbuotojams atlyginimo. Šis aspektas projekto iniciatorių ypač mėgstamas, teigiant, kad sąžiningi rangovai neturi, dėl ko jaudintis. Tačiau dar ir kaip yra dėl ko jaudintis – jeigu ir pasitaikys sąžiningas bei sėkmingas subrangovas ir subsidiari atsakomybė nekils, jos atsiradimo rizika vis tiek egzistuoja.

Sąžiningas rangovas, kuris siekia apsaugoti tiek savo, tiek subrangovo darbuotojus, tai turės omenyje planuodamas veiklą ir išteklius. Rangovai turės sukaupti rezervą, kad kilus atsakomybei turėtų kuo ją padengti. Praktikoje retai bus taip, kad vienas rangovas turės vieną objektą ir samdys tik vieną subrangovą. Siekdami efektyvumo ir kokybės, kylančių iš darbo pasidalijimo, rangovai gali turėti ir kelis objektus, samdyti kelis specializuotus subrangovus, o subrangovai neretai samdo ir (sub)subrangovus. Taigi anksčiau aprašytas neigiamas efektas multiplikuojasi ir gali sustabdyti išvis visus darbus.

„Paauksuota" atsakomybė skatins rinktis ilgai veikiančius, stambius subrangovus, taigi į rinką patekti naujoms įmonėms arba joje įsitvirtinti smulkioms, specializuotoms įmonėms bus sudėtingiau. Planuodamas išteklius, sąžiningas rangovas rinksis imti mažiau projektų, samdyti mažiau žmonių, arba (ir) didinti paslaugų kainas. Dėl to tiesiogiai nukentės visi: esami ir potencialūs darbuotojai, klientai, subrangovo darbuotojai dėl sumažėjusios jų paslaugų paklausos. Be to, tai bus naujas impulsas kilti būsto ir apskritai statybos darbų kainoms. Dėl to Darbo kodekso pakeitimas tik didins šešėlyje veikiančių subjektų patrauklumą, kur egzistuoja visos rizikos, išskyrus subsidiarią rangovo atsakomybę.

Ar derinimas su sektoriaus subjektais – tik mandagumo gestas?

Besvarstant direktyvos klausimus išaiškėja, kad šia iniciatyva buvo bandoma spręsti vadinamąją „subrangovų-feniksų" problemą: kuomet įmonė pasamdo darbuotojus, bet jiems atlyginimo net nesiruošia mokėti – atėjus laikui tiesiog dingsta. Tokia problema yra, tačiau „subrangovų-feniksų" schemas reikia spręsti nauja teisėkūrine iniciatyva, identifikuojant problemą, jos prielaidas ir galimas alternatyvas. Tą geriausiai padaryti gali legalūs tos srities ūkio subjektai, kuriems šešėliniai „konkurentai" tik kraują gadina. Tam teisėkūroje ir yra numatyta konsultavimosi su jais fazė. Tai ne butaforija ar mandagumo išraiška, o reali priemonė gerus norus suderinti su socialine realybe. Bet panašu, kad politikai to nežino: po Darbo kodekso pakeitimo svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada „iškalbinga" – į visus visuomenės pateiktus pasiūlymus be platesnių argumentų automatiškai atsakyta „neatsižvelgta".

Suprantama, kad problemų statybų sektoriuje yra, tačiau reikalinga problemas ištirti ir išdiskutuoti su sektoriuje veikiančiais legaliais subjektais. Tai sudarytų sąlygas imtis sprendimų, kurie padėtų kompleksiškai ir veiksmingai spręsti statybų sektoriuje iškylančias problemas. Ignoruojant sektoriaus atstovų pastabas, geri norai lieka tik popieriuje, o faktiškai yra didinamas šešėlio patrauklumas ir už nelegalios veiklos padarinius atsakomybės našta nugula ant legaliai veikiančių statybos įmonių ir į naujus namus kuo greičiau persikraustyti norinčių žmonių. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...

Statybunaujienos.lt » Komentaras