VP taisyklių išimtis – būtinybė ar teisės pažeidimas?

Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje, pirkimų procedūrose neišvengta pažeidimų. Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatos nebuvo taikomos įprasta tvarka: vietoj viešų, konkurencijos neribojančių pirkimų būdų buvo pasirinktas tik tam tikrais VPĮ numatytais atvejais leistinas būdas – neskelbiamos derybos. Šis pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus, todėl neskelbiamos derybos dėl skubos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir tik tuo tikslu, kuris yra numatytas pačioje teisės normoje, t. y., kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Ši istorija nesibaigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nustatytų pirkimų vykdymo pažeidimų įvardijimu dėl netinkamai pasirinkto pirkimo būdo. Kadangi už įstatymui prieštaraujančius sprendimus atsakomybė gali būti taikoma ne tik pirkimo vykdytojo vadovui, bet ir kitiems sprendimų priėmime dalyvavusiems asmenims, perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariams buvo pritaikyta asmeninė atsakomybė.

Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narį, balsavusį už sprendimus vykdyti penkis pirkimus neskelbiamų derybų būdu, kai toks sprendimas prieštaravo VPĮ nuostatoms, VPT pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 400 eurų dydžio baudą.

Nesutikdamas su VPT nutarimu, komisijos narys kreipėsi į teismą. Pirmos instancijos teismas asmens skundą tenkino, nes nustatė, kad viešųjų pirkimų komisijos narys veikė esant būtinajam reikalingumui. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. sausį šį sprendimą patvirtino.

Teismo argumentai: būtinasis reikalingumas pateisina VPĮ pažeidimus

Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi šiais argumentais:

• Pirkimai buvo vykdomi rengiantis išskirtiniam renginiui Lietuvos Respublikoje – NATO valstybių narių vadovų susitikimui. VPK narys teisme teigė, kad dėl šio konkretaus įvykio net buvo sprendžiama dėl VPĮ normų pakeitimo, tačiau, dėl įstatymų leidėją varžančių procedūrų ir terminų, nuspręsta vadovautis galiojančiomis VPĮ normomis.
• Teismas patvirtino, kad organizuojant tokio lygio renginį viešieji pirkimai negali būti vykdomi įprasta VPĮ nustatyta tvarka tiek dėl informacijos konfidencialumo, tiek siekiant išvengti pretenzijų bei ginčų, kurie neprognozuojamai užtęstų pirkimų procedūras. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į esamą VPĮ reglamentavimą, buvo pasirinkta situaciją geriausiai atitinkanti viešųjų pirkimų procedūra – neskelbiamos derybos.
• Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju padaryta žala, t. y. aptariamų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus, yra mažesnė už žalą, kurios buvo siekiama išvengti, pagrįstai sprendė, kad viešųjų pirkimų komisijos narys veikė esant būtinajam reikalingumui.

Administracinių nusižengimų kodekse nurodoma, kad „asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti."

Taigi nors iš esmės neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas neteisėtai, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirkimų objektų poreikį ir svarbą, atsakomybė VPK nariui už tai nekyla. Panašaus pobūdžio argumentais teismas rėmėsi ir dėl kito viešųjų pirkimų komisijos nario atsakomybės, panaikindamas VPT nutarimą ir nutraukdamas administracinę teiseną.

NATO šalių gynybos ministrai. Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Galbūt reikalingi pokyčiai VP teisiniame reguliavime?

Nors NATO valstybių narių vadovų susitikimo svarba nekvestionuojama, keli klausimai vis tik neramina. Svarbiausias – kaip ateityje seksis nustatyti, kada viešojo pirkimo objektas toks svarbus Lietuvai, kad galima pažeisti įstatymą ir atsakomybė vis tiek nekils, o kada tas viešasis pirkimas nėra toks aktualus.

Verta aptarti ir tai, kad jeigu viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nesudaro galimybių Lietuvai svarbių renginių organizuoti teisėtai, galbūt reikalinga svarstyti atitinkamus VPĮ pakeitimus? 19-osios Vyriausybės programoje yra atkreipiamas dėmesys į viešųjų pirkimų svarbą Lietuvoje, tad galbūt programos įgyvendinimo plane numatyti veiksmai viešųjų pirkimų procedūrų efektyvinimui atneš ir pozityvių rezultatų.

Asmeninė atsakomybė viešuosiuose pirkimuose

Lietuvos teisės aktai be visa ko, numato ir asmeninę atsakomybę už VPĮ nuostatų nesilaikymą. Taigi pirkimo vykdytojo vadovui ir kitiems jo įgaliotiems asmenims, atsižvelgiant į jų padarytus arba nepadarytus, tačiau būtinus atlikti veiksmus, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė. Ji gali būti drausminė ar tarnybinė (priklausomai nuo to, kokiais teisiniais santykiais su pirkimo vykdytoju yra susijęs jos vadovas ir kiti įgaliotieji asmenys), civilinė, administracinė ir baudžiamoji.

Drausminė atsakomybė taikoma darbo drausmės pažeidimo pagrindu, jei nustatomas darbinių pareigų, nustatytų norminiais aktais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Civilinė atsakomybė gali kilti dėl viešųjų pirkimų vykdytojų sprendimų, jei pirkimai vykdomi nesilaikant arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus. Tokie veiksmai pirmiausia būtų vertinami kaip prieštaraujantys CK 2.87 straipsnyje nustatytoms pareigoms, o tai gali lemti asmeninę atsakomybę už pirkimo vykdytojams padarytą žalą.

Administracinė atsakomybė už viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, neteisėtą pirkimo procedūrų vykdymą ar balsavimą už neteisėtus sprendimus, yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 184 straipsnyje. Už tokius pažeidimus perkančiųjų subjektų vadovams, komisijos nariams, ekspertams ar darbuotojams taikomas įspėjimas arba bauda nuo 250 iki 3000 eurų, o pakartotinių pažeidimų atveju – nuo 2000 iki 6000 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė gali kilti už piktnaudžiavimą, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, tarnybos pareigų neatlikimą, dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą ir kt. Taip, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltais du vienos savivaldybės darbuotojus, neskaidriai organizavusius viešuosius pirkimus. Kaltais dėl kyšininkavimo pripažino tris savivaldybės darbuotojus bei įmonės, kuri davė kyšius, atstovą.

Byloje, be visa ko, skirta 147 000 eurų baudų, o dviem savivaldybės darbuotojams dar ir numatytas draudimas 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kitu atveju, vienos rajono savivaldybės administracijos atstovas derino būsimų viešųjų pirkimų dokumentus su konkrečios įmonės atstovais, sutardavo dėl kitų tiekėjų fiktyvaus dalyvavimo pirkime, kad laimėtų būtent konkreti įmonė ir atliko kitus veiksmus, siekdamas proteguoti konkretų tiekėją.

Rajono savivaldybės administracijos atstovas pripažintas kaltu bei nuteistas dėl piktnaudžiavimo ir jam skirta 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda bei konfiskuota 1 000 eurų.

Taigi Lietuvos teisinis reguliavimas numato platų asmeninės teisinės atsakomybės sąrašą, tad vykdant viešuosius pirkimus, vertėtų prisiminti, kad už priimtus sprendimus atsakomybė gali kilti ne tik pirkimo vykdytojo vadovui, bet ir konkrečiam darbuotojui. Arba, kaip minėtuoju atveju, dėl pritaikytos atsakomybės priemonės panaikinimo gali tekti pakovoti teisme.