Prokuratūra, kaip rašoma STT pranešime, buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui R. P. pateikė kaltinimus, kad šis, siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas užimamomis aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, galimai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo. Dalį nusikalstamų veikų, kaip įtariama, R. P. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, vadovaudamas ir paskirstydamas konkrečias užduotis kitiems asmenims.

R. P. taip pat pareikšti kaltinimai susitarus ir paėmus kyšį iš dviejų Kauno statybos bendrovių direktorių. Buvęs savivaldybės administracijos direktorius savo kaltės nepripažįsta.

STT Kauno valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaip praneša STT, 2012–2013 metų laikotarpiu, kuomet buvo rengiamas namo projektas Kulautuvoje ir kruopščiai planuojama jo statyba, R. P., atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip jos vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis.

Šios sutartys lėmė bendrovės komercinės veiklos tęstinumą, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumą, sudarė bendrovei palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Kaip įtariama, už tai bendrovė neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas prisidėjo prie R. P. Kulautuvoje statomo gyvenamojo namo.

Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už R. P. ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnės nei 46 tūkst. Eur vertės bendrovės turtas. 2016 m. rudenį R. P., siekdamas įteisinti Kulautuvoje pastatytą gyvenamąjį namą ir žinodamas, kad šio namo dalis statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, slėpė tikrąjį jo finansavimo šaltinį, buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį, šį turtą įregistravo kaip kito asmens nuosavybę bei tuoj po to sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, taip turtą įteisindamas.

Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas), yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai.