Sąrašas atnaujinamas sykį per metus

„Antrus metus dėl pasikeitusių teisės aktų nuostatų trūkstamų profesijų sąrašą rengiame vieną kartą per metus, kai iki 2021 metų net du kartus jis būdavo peržiūrimas ir atnaujinamas. Tai sumažino administracinę naštą darbdaviams, palengvino užsieniečių įdarbinimo procedūras tuo atveju, kai reikalingo darbuotojo darbdaviams nepavyksta rasti Lietuvoje“, – Užimtumo tarnybos pranešime cituojamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Darbdaviams, asocijuotoms jų organizacijoms, profesinėms sąjungoms buvo sudarytos galimybės įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl trūkstamų profesijų, paskelbus sąrašo projektą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Jie nuo projekto paskelbimo dienos per 5 darbo dienas turėjo teisę pateikti motyvuotą ir pagrįstą informaciją Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus bei siūlyti jų nurodytas profesijas įtraukti į sąrašo projektą.

Sulaukė šešių pasiūlymų

Šiemet gauti šeši pasiūlymai dėl sąrašo papildymo, kuriuos pateikė „Visatex“, „Skogran“, SBA įmonių grupė, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija.

Įvertinusi gautą motyvuotą ir pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus ir patikrinusi, ar siūlomos profesijos atitinka teisės aktuose nurodytus kriterijus trūkstamoms profesijoms, Užimtumo tarnyba priėmė galutinį sprendimą dėl pateiktų profesijų įtraukimo į kitų metų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Pasak E. Varnaitės, iš pradžių pateiktame sąrašo projekte buvo 152 profesijos (134 unikalios profesijos, iš kurių – 18 priklausė dviem ūkio sektoriams) Dabar sąraše bus 175 profesijos – tiek jų iš viso numatyta 2023 metams pagal skirtingus sektorius, po pasiūlymų sąrašas papildytas dar 23 profesijomis.

Daugiausiai darbuotojų trūksta pramonės įmonėms 

Daugiausiai – net 20 reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui. Tai – stalius, laivų korpusų dažytojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, net 7 susijusios su orlaiviais – orlaivių metalinių sklandmenų montuotojas, variklių šaltkalvis, sklandmenų šaltkalvis surinkėjas, variklių mechanikas, variklių taisytojas, mechanikas, elektrikas, įmonės įrenginių techninės priežiūros padalinio mechanikas, kontaktinių tinklų elektromonteris, pastočių techninės priežiūros elektromonteris, medienos apdailos mašinų operatorius, vyriškų drabužių siuvėjas, farmacijos gaminių gamybos mašinų operatorius, plastikinių gaminių liejimo mašinų operatorius, mezgimo mašinų derintojas, tekstilės pluošto dažymo mašinų operatorius, keliamosios platformos operatorius.

Paslaugų sektoriuje prisidėjo 2 dyzelinio traukinio ir elektrinio traukinio mašinistų profesijos. Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriuje – 1 kvalifikuoto miškų ūkio darbininko profesija. Papildomai neįtraukta nė viena statybos sektoriaus profesija.

Trūkstamų profesijų sąraše nebeliko 56 profesijų iš 2022 metų (iš viso buvo 163 profesijos) – pavyzdžiui, ugniai atsparių plytų mūrininko, grūdintojo ugnimi, pastolininko, kelių remontininko, asfaltuotojo, tinkuotojo dekoratyviuoju tinku, išorinio tinko tinkuotojo, katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjo, termoizoliacijos įrengėjo, hidroizoliacijos įrengėjo, laivo vamzdyno įrengėjo, nuotakyno montuotojo, vamzdyno klojėjas sujungėjo, pramonės gaminių dažytojo, metalo gręžėjo, metalo pjovimo staklių operatoriaus ir kt.

Sąraše – 75 naujos profesijos

Naujasis sąrašas pasipildė 75 profesijomis, kurių nebuvo šiais metais. Kitąmet užsieniečiai, turintys šias profesijas: apdailos mūrininkas, stalius dailidė, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojas, stiklius, vėdinimo vamzdyno montuotojas, metalinių gaminių dažytojas, pastatų vidaus valytojas (statyba), skardininkas, šaltkalvis, požeminių kabelių klojėjas, ryšių kabelių montuotojas, gręžinių gręžimo įrangos operatorius, betono maišyklės operatorius, stalius, laivo vamzdynininkas, metalo šlifuotojas, metalo poliruotojas, mezgėjas, siūlų ir verpalų verpėjas, spausdinimo mašinų operatorius ir kt. greičiau bus įdarbinami Lietuvoje.

Užimtumo tarnyba, rašoma pranešime, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, kiekvienais metais rengia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kad šalies darbdaviai lengviau galėtų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Pagal šį sąrašą nustatomos kvotos dydis šalies ūkio sektorių atitinkamoms profesijoms, kurį tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministru. Tokiu atveju Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties ir išduoti leidimo dirbti, jei nėra pasibaigusi nustatyta kvota sąraše, ir darbdaviai nurodytas profesijas turinčius užsieniečius gali įdarbinti supaprastinta tvarka.

Išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius darbdaviai gali ir toliau įdarbinti, tik tokiu atveju taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka. Jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų dokumentą, leidžiantį užsieniečiui dirbti Lietuvoje – leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.