Ir pripažinimas, ir įsipareigojimas

Tvari ir aplinkai draugiška veikla yra vienas svarbiausių bendrovės „YIT Lietuva“ strateginių tikslų. Siekdama jį realiai įgyvendinti, įmonė ypač daug dėmesio skiria kuo efektyvesniam energijos vartojimui. Pastangos įvertintos ir „YIT Lietuva“ buvo sertifikuota pagal ISO 50001 standartą.

Sertifikavimo auditą įmonėje atliko tarptautinės kompanijos „Bureau Veritas“ auditorių komanda, vadovaujama nepriklausomos auditorės Neringos Pumputytės. Anot jos, ISO 50001 yra pasaulinis energijos naudojimo vadybos standartas. Tai – visapusės sistemos įdiegimas, kuris leidžia stebėti, valdyti, prognozuoti ir mažinti energetinių išteklių vartojimą.

„ISO 50001 sertifikatas nėra tik dokumentas, kurį galima pakabinti ant sienos ar parodyti klientams, partneriams ir darbuotojams. Šis sertifikatas – išties svarbus verslo brandos įrodymas. ISO 50001 standartu sertifikuota įmonė įsipareigoja stebėti energijos sąnaudas, optimizuoti energetinių išteklių vartojimą ir mažinti išlaidas. Tai – tik viena medalio pusė. Įdiegus šią sistemą, įmonė įsipareigoja kasmet didinti energinių sąnaudų efektyvumą. Šis sertifikatas rodo verslo atsakomybę bei įsipareigojimą vartotojams ir planetai“, – pažymi pranešime cituojama N. Pumputytė.

Naujai sertifikuotos įmonės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad šis standartas yra didelis įmonės įsipareigojimas ir pasiryžimas dar labiau susitelkti ties tvariu veikimu.

„Esame viena pirmųjų, o gal netgi ir pirmoji statybos, nekilnojamojo turto vystymo ir kelių infrastruktūros plėtros bendrovė Lietuvoje, sertifikuota ISO 50001. Todėl šio standarto suteikimas įprasmina mūsų ilgalaikę ir kryptingą tvarumo plėtros strategiją. Daugybę metų savo veikloje diegdami inovatyvius, pažangius bei aplinkai draugiškus sprendimus, dabar galime didžiuotis rezultatais. Tvarumas yra svarbi mūsų verslo plėtros užduotis“, – sako pranešime pacituotas K. Vanagas.

Didžiausias resursų naudojimas – netikėtas

Paklausta, kaip vyksta sertifikavimas ISO 50001 standartu, N. Pumputytė pasakoja – procesas kompleksinis ir nėra paprastas. Jei būtų kitaip, pastebi ekspertė, dažnas verslas galėtų juo pasigirti, tačiau realybė – kitokia.

„ISO 50001 standartas išduodamas trims metams ir kasmet vyksta pakartotinis auditas bei tęsiamas licencijos galiojimas. Per šį laiką auditoriai kasmet nuodugniai tikrina, kaip įmonė valdo energijos resursus. Taigi standarto įsidiegimas nėra vienkartinis. Juo sertifikuotas verslas energijos efektyvumo sistemą turi prižiūrėti nuolatos“, – pažymi audito vadovė.

ISO 50001 sertifikatas

Todėl, N. Pumputytės teigimu, kasmet auditoriai seka, kaip ISO 50001 standartu licencijuotas verslas įgyvendina energijos valdymo priemones, laikosi tęstinio energinių išteklių efektyvumo didinimo, modernizuoja įrangą ir įrenginius, optimizuoja ir automatizuoja procesus.

„Įsipareigojusi tvarumui, sertifikuota bendrovė privalo šią vadybos sistemą nuolat tobulinti. Tai reiškia, kad verslas turi sistemingai siekti geresnių veiklos rezultatų energiškai efektyviau. Tam yra kompleksiškos priemonės, kurios kiekvienam verslui skiriasi. Įdomu paminėti, kad „YIT Lietuva“ atveju, didžiausios energijos sąnaudos bendrovėje tenka asfalto gamybai. Kitą didelę dalį sudaro sunkiosios technikos, kuri naudojama infrastruktūros projektams, degalų sąnaudos. Siekdama resursus efektyvinti, bendrovė nusistatė tikslus šiam ir kitam energijos suvartojimui sekti, valdyti ir mažinti“, – akcentuoja N. Pumputytė.

Verslą dar lydi abejonės

Audituodama įmones, N. Pumputytė sako dažnai susidurianti su verslo abejonėmis, ar verta siekti ISO 50001 standarto. Anot ekspertės, nereta bendrovė teigia, kad savo energijos išteklių naudojimą stebi, kontroliuoja, todėl netiki šios licencijos praktine nauda.

„Mano praktika rodo – šį standartą įsidiegusios ir gerai jį įgyvendinančios įmonės realiai nuosekliai didina energijos valdymo efektyvumą. Todėl tvarumu besirūpinančios, pažangiai mąstančios organizacijos gali didinti teigiamą įtaką aplinkai, gerinti reputaciją, būti atsakingesnės. ISO 50001 standartas padeda to siekti. Jis užtikrina darnų požiūrį į poveikio aplinkai valdymą“, – tikina auditorė.