Vienos įmonės susiduria su realiomis finansinėmis, dažnai nuo jų nepriklausančiomis problemomis, o bankrotas tampa vieninteliu būdu išeiti iš susidariusios situacijos. Tačiau susiduriama ir su kitokia praktika – intensyviai rinkoje veikusi, užsakovų pasitikėjimą įgijusi įmonė staiga pradeda vėluoti su atsiskaitymais, iš pradžių maitina kreditorius pažadais, galiausiai apskritai su jais nebekontaktuoja.

Tyčinis bankrotas: pinigai ir turtas dingo

Palaipsniui įmonės skolininkės darbuotojų skaičius mažėja, įsiskolinimų sumos didėja, įmonės veikla sustoja, kreditoriai kreipiasi į teismus dėl skolų atgavimo, skolas prisiteisia, tačiau realiai nėra turto, į ką nukreipti išieškojimą. Dažnai tuo pat metu rinkoje atsiranda ir veiklą pradeda nauja įmonė, kurioje įsidarbina dauguma paliktosios bankrutuoti įmonės buvusių darbuotojų, kurios veikla, veiklos kryptys analogiškos ankstesniajai skolininkei. Pradedant domėtis paliktosios bankrutuoti įmonės padėtimi paaiškėja, kad įmonė jokio turto neturi, jeigu ir turėjo, tai turtas jau perleistas kitiems asmenims įvairiausiais pagrindais (akcininkų paskolų grąžinimai, avansinės sąskaitos, mokėjimai mistinėms užsienio įmonėms ir pan.), kartais įmonės akcijos perleidžiamos asocialiems, su verslu nieko bendro neturintiems asmenims. Pasitaiko, kad įmonės skolininkės turėjo ir statybinės technikos, lizinguojamų transporto priemonių. Pasitaiko, kad ši technika jau perleista kitiems asmenims, dažnai už mažesnę nei rinkos kainą, arba ją „persilizinguoja“ kita įmonė. Koks sutapimas, ta pati naujai įsteigtoji. 

Tokios ir panašios į šias istorijas versle gana dažnos ir, deja, fiziniai asmenys, kurie stovi už tokių istorijų, dažniausiai sėkmingai, be jokių pasekmių, keliauja per naujai pradedamus verslus. Ir nors visi tokią praktiką žino, tačiau valios ją išgyvendinti pritrūksta. Nors Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už nusikalstamą bankrotą, tačiau apkaltinamaisiais nuosprendžiais pasibaigusių bylų nėra daug. Be to, kreditoriui baudžiamoji byla – tai daugiau moralinė satisfakcija, tačiau pagrindinis kiekvieno nukentėjusio nuo bankroto tikslas – sumažinti finansinius nuostolius. Todėl šioje vietoje norėtųsi atkreipti kreditorių dėmesį į kitą momentą – tokios paliktosios bankrutuoti įmonės kreditoriai turi teisę individualiai reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, kuris tyčia privedė įmonę prie bankroto (įprastai tai yra akcininkas ar vadovas).

Kaip atgauti skolą

Tai reiškia, kad kreditoriams suteikiama papildoma galimybė atgauti skolą. Kaip tai vyksta?

Pirma, įmonės bankrotas teismo iniciatyva arba kreditorių ar bankroto administratoriaus prašymu turi būti pripažįstamas tyčiniu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.

Bankroto įstatyme netgi įtvirtintos prezumpcijos, kada bankrotas laikomas tyčiniu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Antra, teismas išnagrinėja bankroto bylą, pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutarti likviduoti įmonę dėl bankroto. Nuo bankrutavusios įmonės likvidavimo momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui. 

Tokiose bylose kreditoriaus padėtis palengvinama, kadangi: 1. taikoma prezumpcija, jog bankroto byloje nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas yra laikomas žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai; 2. esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos, yra preziumuojamas.

Svarbu nepraleisti trejų metų laikotarpio

Įrodinėjimo pareiga perkelta dėl tyčinio bankroto atsakingam asmeniui, taigi būtent jis turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o ne kreditorius turi įrodinėti priežastinį ryšį. Toks kreditoriaus ieškinys už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui gali būti pareiškiamas per 3 metų laikotarpį nuo momento, kai kreditoriui tapo žinoma, jog įmonės bankroto metu konkretaus dydžio skola jam nebus grąžinta. 

Žinoma, aukščiau nurodyti procesai ilgai užtrunka, pareikalauja nemažai kreditorių nervų ir pastangų, tačiau tai yra reali papildoma galimybė atgauti skolą. Kitas dalykas – tokie procesai užkerta kelią nebaudžiamumo jausmo įsigalėjimui, kai nesąžiningi verslininkai vieną po kitos uždarinėja įmones, kuria naujus verslus, o kreditorius palieka „ant ledo“ su didžiuliais nuostoliais.

Taip pat skaitykite:

Keičiama teismų praktika viešųjų pirkimų srityje

Keičiama teismų praktika dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

Finansiniai sunkumai įmonėje – kodėl vadovui verta būti aktyviam?