Apie tolimesnius rajonus svarstoma ir planuojant įsigyti naują būstą. Tam įtakos turi žalumos poreikis bei nekilnojamojo turto kainos. „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas nesistebi tokiais lietuvių poreikiais: „Pandemija parodė, kad žmonėms norisi daugiau gamtos, žalumos ir mažiau triukšmo. Auginantiems vaikus išauga poreikis daugiau laiko praleisti gamtoje su šeima. Apklausos rodo, kad pagal žalumos aplink namus norą esame panašūs į kitų Europos šalių gyventojus, visiems norisi išsaugoti artimesnį ryšį su gamta“.

Tyrimo duomenimis, geidžiamiausia NT projektų vieta – kiek toliau nuo miesto centro. Beveik pusė (44 proc.) respondentų naują būstą rinktųsi kiek toliau nuo miesto centro esančiuose rajonuose. Tai – populiariausias pasirinkimas per visas sociodemografines kategorijas. 25-44 m. amžiaus grupė kiek labiau linkusi gyventi centre nei užmiestyje, lyginant su 45-65 metų, kurie mieliau rinktųsi priemiestį ar užmiestį. Centre gyventi rinktųsi aukštesnes (daugiau nei 1500 Eur) pajamas gaunantys respondentai (44 proc.).

Norintiems gyventi centre pagrindiniai privalumai yra viešoji infrastruktūra, transportas ir turto likvidumas ateityje. Jaunesni lietuviai labiau vertina viešosios infrastruktūros privalumus nei vyresni. Nors lengviau prieinamos pramogos nepatenka į pagrindinius kriterijus, tačiau jos aktualesnės jaunesnei Vilniaus auditorijai.

Svarbiausia – aplinkos ramybė, o jaunimas pasigenda erdvių būstų

Kaip svarbiausius kriterijus gyventi rajone ramybę pasirinko 82 proc., o žalesnes erdves – 76 proc. respondentų, norinčių gyventi toliau nuo miesto centro. Vyrai ir ypač jaunesni (25-34 m.), teikė daugiau svarbos kainai ir kvadratūrai nei moterys ar vyresnė auditorija. Kainą, kaip svarbų kriterijų renkantis atokiau esantį būstą, įvardijo statistiškai reikšmingai daugiau vyrų (56 proc.) nei moterų (47 proc.), o taip pat jaunesnių respondentų grupė (63 proc.).

YIT LIETUVA nuotr. 

Tyrimas taip pat atskleidė, jog jauniausia apklausta auditorijos dalis labiausiai nori didesnės kvadratūros būsto. Anot K. Vanago, tai – svarbus signalas vystytojams, kurie linkę siūlyti atvirkščiai – jaunoms šeimoms statydami mažiau erdvius butus.

„NT sektoriuje stebime tendenciją, kuomet jauniems žmonėms ir šeimoms siūlomi mažos kvadratūros būstai. Tai, mūsų vertinimu, nėra visuomet teisinga, nes ši auditorija aiškiai sako, jog itin pasigenda erdvumo. Tai numanydami ir anksčiau dirbtinai neskirstėme projektų į mažos ar didelės kvadratūros, o atliktas tyrimas tik patvirtino, jog komfortas neturėtų būti prabangos atributas. Tai yra aktualu visiems, todėl kiekviename projekte turėtų būti galimybė rinktis tiek iš erdvesnių, tiek iš kompaktiškesnių išplanavimų būstų“ – rezultatus apžvelgia „YIT Lietuva“ vadovas.

Dauguma respondentų prioritetą teikia erdviam, mažaaukščiam aplinkos užstatymui. 76 proc. apklausos dalyvių nurodė erdviai išplanuotus ir netankiai užstatytus kvartalus su mažais gyvenamaisiais namais ir daug bendrų didesnių erdvių bei parduotuvių kaip labiausiai atitinkančius jų lūkesčius. Tankiai užstatyti kvartalai, kuriuose suderinama daugiaaukščių ir mažaaukščių pastatų statyba priimtinesnė jaunesnei (25-34 m.) auditorijai.

Absoliuti dauguma respondentų (86 proc.) nurodė, kad kvartalo bendruomeniškumas bei darni ir saugi kaimynystė, dažniau pasitaikanti užmiestyje, negu miesto centre yra labai svarbu arba svarbu. Darnią ir saugią kaimynystę kaip labai svarbią statistiškai reikšmingai vertino moterys.

Suomius taip pat traukia gamta

2021-aisiais Suomijoje „YIT“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šios šalies gyventojai taip pat labiau mėgsta erdvesnius bei žalesnius rajonus. 37 proc. jų rinktųsi tankiai užstatytą rajoną, kuriame dera daugiaaukščiai ir žaluma, o parduotuvės, paslaugos ir biurai yra netoli namų. Užpernai tokių buvo 40 proc., tai reiškia, kad norinčių gyventi centre skaičius – mažėja.

Tačiau daugėja ieškančių namų rajonuose ar užmiestyje. 47 proc. rinktųsi laisvai užstatytus rajonus, kuriuose vyrauja žemi gyvenamieji pastatai ir daug bendro naudojimo erdvių, o parduotuvės ir paslaugos įrengtos toliau nuo gyvenamojo rajono. Užpernai taip atsakė 46 proc. suomių. Tiesa, Suomijos viešojo susisiekimo infrastruktūra išvystyta taip puikiai, kad prisitaiko prie augančių pirkėjų poreikių, tad gyventojams kur kas paprasčiau pasiekti norimas vietas, net gyvenant tolimesniuose rajonuose.

36 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų svarstė galimybę įsigyti būstą rečiau užstatytoje savivaldybėje šalia didmiesčio. Svarstymas apie persikėlimą buvo ypač dažnas šeimų su vaikais, šunų savininkų ir dideles pajamas gaunančių žmonių grupėse. Miesto centrų gyventojai labiausiai vertina šalia esančias parduotuves ir paslaugas, o užmiestyje – saugumą ir buvimą šalia gamtos.