„Lietuvoje turi atsirasti daugiau ukrainietiškų prekių, taip kiekvienas galėtumėme tiesiogiai prisidėti prie Ukrainos ekonomikos stiprinimo. Todėl svarbu užtikrinti Ukrainos verslui būtinų žaliavų tiekimą ir jų prekių eksportą. Privalome aktyviau išnaudoti Klaipėdos uosto ir mūsų vežėjų potencialą. Mūsų šalis pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos atkūrimo ir tapti jos verslo tramplinu grįžimui į Europos Sąjungos rinką“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė.

A. Armonaitė kolegoms taip pat pristatė, kokią pagalbą Lietuvoje gauna Ukrainos verslai ir gyventojai. Artimiausiu metu į Lietuvą iš Ukrainos laikinai persikeliantys verslai jau galės gauti lengvatines paskolas. Be to, Lietuva sudarė galimybes nuotoliniu būdu mūsų šalyje dirbantiems ukrainiečiams ir toliau mokesčius mokėti Ukrainai. Pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje sudarytos galimybės pradėti dirbti iškart po registracijos Migracijos departamente. Šiuo metu jau dirba apie 5 000 žmonių.

Ukraina sėkmingai atlaiko Rusijos kibernetines atakas, pakankamai sėkmingai veikia daugelis valstybės paslaugų, todėl Lietuva ir iš šios patirties turės gerą galimybę pasimokyti stiprinti savo nacionalinį saugumą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagalbą Ukrainai teikia ir skaitmenizavimo srityje. Kartu su partneriais Europos Sąjungoje tiekiama būtinąją interneto infrastruktūrą užtikrinanti įranga, o Registrų centras Ukrainai jau perdavė reikalingą įrangą duomenų saugumui užtikrinti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, kaip pranešama, vizito metu taip pat apsilankė nuo karo nukentėjusių moterų ir vaikų centre, susitiko su Ukrainoje veiklos nenutraukusio Lietuvos verslo atstovais, dirbančiais savanoriais.

Ministrė vos prasidėjus karui paragino Lietuvos verslo įmones išeiti iš Rusijos ir Baltarusijos ir nustoti remti šių šalių ekonomikas savo mokesčiais. Lietuvos verslo bendruomenė kaip niekada vieninga Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje. Per įvairias iniciatyvas Lietuvos verslas Ukrainai paaukojo mažiausiai 50 mln. eurų.