„Pagal Darbo kodeksą darbo laikas apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Tai reiškia, kad darbo laiku laikomas ne tik tiesioginis darbo funkcijų atlikimas, bet ir kiti su darbu neatsiejamai susiję veiksmai."

Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti laikotarpiai, kurie bet kuriuo atveju įtraukiami į darbo laiką. Tarp jų – pasirengimas darbui darbo vietoje, fiziologinės ir specialios pertraukos, kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą laikino darbo funkcijos atlikimo vietą laikas, budėjimas Darbo kodekse nustatyta tvarka, kvalifikacijos tobulinimas darbdavio pavedimu, privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai, prastovos laikas, nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu darbuotojas privalo laikytis nustatytos tvarkos, taip pat kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Š. Orlavičius atkreipia dėmesį į pasirengimą darbui, kuris pagal Darbo kodeksą yra neatsiejama darbo laiko dalis. Darbo teisės specialistų vertinimu, pasirengimas darbui apima higienos veiksmus, būtinus prieš pradedant darbo funkcijas ar joms pasibaigus, pavyzdžiui, nusiprausimą ar persirengimą specialiais darbo drabužiais. Taip pat prie pasirengimo darbui priskiriamas darbo įrangos, prietaisų ar kitų priemonių paruošimas, kai to reikalauja darbo specifika arba darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai aktai.

„Šis laikas laikomas darbo laiku tais atvejais, kai darbdavys suteikia specialias darbo priemones ar darbo drabužius, kai pasirengimas yra neišvengiamas dėl darbo pobūdžio arba kai darbo organizavimo ypatumai neleidžia pasirengimo atlikti kitu, nei darbo laiku, – pažymi kancleris. – Praktikoje tai reiškia, kad tokie veiksmai kaip kasos perėmimas, specialių drabužių apsirengimas ar nusirengimas, darbo prietaisų paruošimas ir jų sutvarkymas po darbo turi būti atliekami darbo metu ir įskaičiuojami į darbo laiką."

Š. Orlavičius pažymi, kad darbo ar pamainų grafikai privalo atspindėti realią darbo pradžią ir pabaigą. „Darbdaviai, sudarydami grafikus, turi numatyti faktinį darbo laiko pradžios ir pabaigos momentą, įvertindami pasirengimo darbui ir susitvarkymo po darbo laiką. Darbuotojas neprivalo ateiti į darbą anksčiau ar pasilikti po darbo tam, kad atliktų šiuos veiksmus skirdamas savo poilsio laiką. Visa tai turi būti numatyta grafikuose ir apmokama kaip darbo laikas", – pabrėžia jis.

VDI taip pat atkreipia dėmesį į nedeklaruoto darbo ir viršvalandžių apskaitos rizikas. Laikas, kurį darbuotojas dirba viršydamas darbo ar pamainų grafike nustatytą darbo laiko trukmę ir kuris nėra registruotas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, laikomas nedeklaruotu darbu. „Jeigu dėl pasirengimo darbui ar susitvarkymo po darbo faktiškai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, – akcentuoja kancleris, – šis laikas turi būti apskaitomas ir apmokamas kaip viršvalandinis darbas, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. – Darbdavys privalo tinkamai fiksuoti visą faktiškai dirbtą laiką ir užtikrinti, kad darbas nebūtų atliekamas „nematomai" ar darbuotojui skiriant savo poilsio laiką."

Tais atvejais, kai darbdavys nesilaiko darbo laiko reglamentavimo ar viršija savo įgaliojimus, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI su rašytiniu skundu dėl situacijos įvertinimo ir galimų poveikio priemonių taikymo. Skundo pavyzdinė forma – Forma 2.

Skundo pateikimo būdai:

• užpildyti ir pateikti skundą galima per elektroninių paslaugų sistemą EPDS;
• atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių (teritorinių skyrių kontaktai – VDI aptarnavimas);
• atsiųsti registruotuoju laišku;
• užpildytą skundą galima atsiųsti el. paštu info@vdi.lt.

VDI primena, kad inspektavimas dėl galimų darbo teisės pažeidimų atliekamas tik pagal rašytinius skundus, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.