Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“, kuriame rungėsi gabiausi profesinių mokyklų mokiniai iš Lietuvos ir Estijos. Tarptautiniame renginyje dalyviai turėjo atskleisti savo sugebėjimus skirtinguose statybų etapuose: akytojo betono blokelių mūrijimo, cokolio ir išorinės sienos apšiltinimo darbų ir armuojamojo sluoksnio įrengimo bei dekoratyvinio tinko uždėjimo procesuose.

„Dalyvavimas profesinio meistriškumo konkursuose būsimiesiems statybininkams ne tik suteikia puikią galimybę praktiškai pritaikyti savo žinias ir įgūdžius, bet ir leidžia siekti aukščiausių standartų, sudaro sąlygas įgūdžiams tobulinti, padeda suvokti savo profesinį identitetą ir tapatumą, – renginio naudos privalumus vardija Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. – Tokie konkursai leidžia itin gerai suvokti, kokia svarbi ir vertinga yra jų profesija.“

Profesinio meistriškumo konkursą inicijavo verslo įmonės

Tarptautinis būsimųjų statybininkų meistriškumo konkursas Klaipėdoje buvo surengtas verslo – „Henkel Balti“ OU, UAB „EJOT Baltic“, UAB „Bauroc“, UAB „Finnfoam“ – iniciatyva. Kęstutis Navickas, „Henkel Balti“ OÜ įmonės techninis konsultantas ir konkurso komisijos pirmininkas, išreiškė lūkestį, kad šis konkursas, surengtas uostamiestyje, paskatins ir kitas įmones remti regiono profesinio mokymo iniciatyvas, nes tai yra bendras verslo ir profesinio mokymo interesas.

„Statybos įmonėms trūksta apdailininkų, fasadininkų, mūrininkų, o profesinėms mokykloms – šias programas besirenkančių mokinių. Nors šių profesijų žmonės gauna gerus atlyginimus, bet mažai kas nori dirbti fizinį darbą, – pastebi K.Navickas. – Prie išvardintų profesijų populiarinimo, viešinimo turi prisidėti visi – valstybė, verslas, mokyklos, nes šios profesijos labai reikalingos. Lietuva siekia naudoti tvarias medžiagas, koks, pvz., yra medis, bet mūras yra tradicinis statybos būdas; ir dabar, ir ateityje statybose bus naudojami įvairūs blokeliai, tad šių profesijų poreikis yra ir bus didžiulis.“

Kodėl konkursą laimėjo estai ir ko reikia lietuviams

Geriausius rezultatus konkurse pademonstravo estai. Kaip pastebi komisijos pirmininkas K.Navickas, jie profesinio mokymo ir mokymo bazių atnaujinimą pradėjo anksčiau už mus, todėl Lietuvos mokyklų profesijos mokytojams dar reikia sukaupti būtinos patirties. Tačiau šalies profesinio mokymo įstaigos kasmet tobulėja: jeigu ankstesniuose konkursuose užduočių atlikti nespėdavo kone pusė komandų, tai šįkart laiko neužteko tik vienai. Tai rodo, kad mokyklos kasmet įsigyja vis aukštesnio lygio, modernesnius įrankius, įrangą, naudoja modernias technologijas, kurios spartina darbą.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko

profesinio mokymo centro

direktorė dr. D.Martišauskienė

 

„Tik glaudus kontaktas su verslo įmonėmis sudaro sąlygas pasiekti gerų mokymo ir mokymosi rezultatų, įgyti praktinių įgūdžių. Džiaugiamės bendryste su statybos sektoriaus įmonėmis, o šis konkursas yra vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Tačiau tokios verslo iniciatyvos, kaip šis tarptautinis renginys, nėra dažnas reiškinys mūsų švietimo sistemoje“, – sako Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. D.Martišauskienė.

Centro vadovei pritaria ir „Henkel Balti“ OÜ atstovas K.Navickas, akcentuodamas, kad verslas turi veikti kartu su profesinio mokymo įstaigomis, padėdamas mokytojams atnaujinti žinias, suteikdamas savo medžiagų, mokymo priemonių, steigdamas stipendijas mokiniams, dalyvaudamas mokymo procesuose. Kaip pastebi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Vakarų Europoje tokia bendrystė turi gilias tradicijas: verslas teikia ekspertinę pagalbą, tampa profesinio mokymo įstaigų mecenatais. Užsienio kompanijos šią tradiciją atneša ir į Lietuvą, vis daugiau ir vietos verslų ieško kontaktų su mokyklomis.

Iš kairės: (viršuje) „Henkel Balti“ OÜ atstovas ir komisijos pirmininkas Kęstutis Navickas; Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė Vaida Raugelė; Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Benediktas Petrauskas; ŠMSM Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas

„Būsimųjų statybininkų paruošimas yra bendras reikalas, todėl verslo indėlis yra itin svarbus. Kuo daugiau dėmesio profesiniam parengimui skirs verslas, tuo lengviau bus visiems – moksleiviams pasiruošti, o verslui turėti darbuotojų“, – sako dr. D.Martišauskienė.

Lietuvos siekis – kad kuo daugiau mokinių vidurinį išsilavinimą įgytų besimokydami profesijos

Klaipėdoje įvykęs renginys – jau trečias tarptautinis konkursas, kurį inicijuoja verslas. Uostamiesčio profesinio mokymo įstaiga pasirinkta neatsitiktinai – tai vienintelė tokia bazė Klaipėdos regione: čia veikia modernus Statybos sektorinis praktinio mokymo centras (SPMC) su specialia įranga, atnaujintos ir rekonstruotos Centro patalpos. Tarptautinis konkursas yra gera proga ir profesijos mokytojams, ir mokiniams: tai ir galimybė pabendrauti, užmegzti ryšius, ir puikios sąlygos pasisemti patirties – nors visos mokyklos dirba pagal tą pačią programą, bet taiko skirtingus metodus. Kol moksleiviai skubėjo tinkamai atlikti konkurso užduotis, mokytojams buvo surengtas seminaras.

„Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą matome kaip nuolat stiprėjantį, auginantį savo kokybę. Jis matomas Lietuvos mastu, aktyviai veikia ne tik rengiant statybininkus, prie jo prijungta ir Kretingos profesinė mokykla“, – sakė ŠMSM atstovas J.Jakučinskas ir pabrėžė, kaip svarbu didinti skaičių mokinių, kurie vidurinį išsilavinimą įgytų besimokydami profesinėse mokyklose. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie ketvirtadalį visų baigusiųjų vidurinę mokyklą ir tai yra žemiau ES vidurkio. Todėl tokie centrai, koks yra Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras, leidžia tikėtis, kad baigti vidurinę mokyklą ir kartu įgyti profesiją taps sąmoningu mokinių pasirinkimu, kad čia ateis ir vis daugiau suaugusių, kurie siekia persikvalifikuoti, įgyti papildomų kompetencijų.

Tarptautinio statybininkų meistriškumo konkurso pamokos

Sveikindama konkurso dalyvius, Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė Vaida Raugelė pabrėžė, kad miesto, šalies vystymasis, ekonominė plėtra neįmanoma be statybos sektoriaus. Ir tam reikia kokybiškai parengtų statybininkų, kurie, Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus dr. Benedikto Petrausko žodžiais, statytų ne prasčiau už tuos italų meistrus, kurie daugiau nei prieš šimtmetį pastatė iki šiol puikiai išsilaikiusias kareivines, kuriose dabar įsikūręs Klaipėdos universitetas.

„Modernioje rinkoje statybos sektoriaus darbuotojui reikia plačių kompetencijų, specifinių žinių. Šis konkursas dar kartą aiškiai parodė, koks svarbus yra verslo ir profesinio mokymo įtaigų sinerginis veikimas, kurį akcentuoja tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek šį konkursą inicijavusios įmonės. Tai kasdien matome ir mes patys“, – apibendrindama konkursą ir įvardindama pridėtinę jo vertę, gautas pamokas, sakė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. D.Martišauskienė.

Pirmąją vietą konkurse šiemet pelnė svečiai iš Estijos, Viljandi profesinio mokymo centro, antroji atiteko Telšių regioninio profesinio mokymo centro mokiniams, o trečioji – Kauno technologijų mokymo centrui. Nugalėtojams atiteko vertingi prizai, kuriuos įsteigė konkurso rėmėjai: „Henkel Balti“ OU, UAB „EJOT Baltic“, UAB „Bauroc“, UAB „Finnfoam“ įmonės.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro nuotr.