Statybos įstatymas

Daugybė prieš pat Šv. Kalėdas priimtų Statybos įstatymo pakeitimų įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d., tačiau kai kuriems pakeitimams bus galimybė pasiruošti naudojantis ilgesniais įsigaliojimo terminais.

Dar šiemet, nuo lapkričio 1 d., įsigalios Statybos įstatymo pakeitimas, numatantis, jog rekonstruojamo pastato tūriui padidėjus daugiau nei 100 procentų, jo statybai ir projektavimui bus taikomi nebe su rekonstrukcija, o su naujo statinio statyba susiję įstatymų, jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose keliami reikalavimai.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad itin aktualios ir naujos Statybos įstatymo nuostatos, numatančios, kad naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį) galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams tik įstatymo nustatyta tvarka užbaigus šių statinių (jų dalių) statybą. Vis dėlto šios nuostatos nebus neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus bei esant kitoms išimtims. Analogiški reikalavimai bus keliami ir rekonstruojamų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių naujoms dalims. Šios nuostatos įsigalios tik nuo 2024 m. sausio 1 d.

Akcinių bendrovių įstatymas

Jau netrukus įsigalios ilgai laukti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kurie kels žemesnę uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo kartelę bei skatins plačiau taikyti privilegijuotąsias akcijas.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. uždaroji akcinė bendrovė galės būti įsteigiama pasinaudojus sumažintu įstatiniu kapitalu – įstatiniam kapitalui pakaks 1’000 eurų.

Be to, jau šiemet privilegijuotosios akcijos galės būti naudojamos plačiau. Pagal keičiamą teisinį reguliavimą, privilegijuotosios akcijos gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį, gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise arba be balso teisės. Tuo tarpu įsigaliojus ABĮ pakeitimams, privilegijuotosios akcijos be balso teisės negalės sudaryti daugiau kaip ½ įstatinio kapitalo dalies, be to, bendrovės galės išleisti ir kitokias pagal suteikiamas teises privilegijuotąsias akcijas, jeigu tokia galimybė bus numatyta bendrovės įstatuose.

Viešųjų pirkimų įstatymas

Metų pradžioje jau įsigaliojo ir metų eigoje dar įsigalios gana nemažai Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų. Visgi išsigąsti nereikėtų, kadangi didelė dalis pakeitimų yra techninio pobūdžio.

Nuo sausio 1 d. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta mažos vertės pirkimų ribos pakėlimas. Šiai dienai mažos vertės viešuoju pirkimu yra laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70’000 eur (buvo 58’000 eur) be PVM, o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 174’000 eur (buvo 145’000 eur) .

Taip pat naujojoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta pakeitimų, susijusių su nacionalinio saugumo nuostatomis, pirkimų centralizavimu, viešųjų pirkimų specialistų atestavimu, pirkimo dokumentų pakeitimu nenutraukiant viešojo pirkimo, taip pat daugelis kitų pakeitimų.

Darbo kodeksas

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo verslui aktualūs Darbo kodekso straipsnių pakeitimai, susiję su tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti teisinių reguliavimu.

Nuo šiol trisdešimties dienų tėvystės atostogos turės būti suteikiamos darbuotojams po vaiko gimimo, tačiau jos galės būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis ir suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki kol vaikui sueis vieneri metai (kai tuo tarpu iki šiol šios atostogos skaidomos negalėjo būti). Be to, įstatyme atsiranda neperleidžiamosios vaiko priežiūros atostogos motinai ir tėvui (taip pat globėjams, įtėviams) – dviejų mėnesių trukmės.