„Ignitis grupei“ priklausančiai įmonei VKJ („Vilniaus kogeneracinė elektrinė“) spalio 6 d. skubiai nutraukus sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“ iš Lenkijos, vien memorandumą pasirašiusioms Lietuvos įmonėms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų. Negalutiniais duomenimis, visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln eurų.

Lietuvos statybų įmonės pasirašė memorandumą – žada bendromis jėgomis siekti apmokėjimo už atliktus darbus

„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų. Neturime kito pasirinkimo – bendromis jėgomis ieškosime išeities iš susidariusios situacijos“, – išplatintame pranešime cituojamas įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, atstovaujantis susivienijusiems rangovams.

Rangovams žinoma, rašoma pranešime, apie kompanijos „Rafako“ raštą, adresuotą VKJ, kuriuo šiai bendrovei siūloma perimti įsipareigojimus ir sutartis su Lietuvos rangovais. Tokią galimybę numato „Rafako“ ir lietuviškų subrangovų sutartys, kaip ir teisinė praktika bei FIDIC. Tad tai vienas iš būdų, kaip galima būtų apmokėti už Lietuvos įmonių atliktus darbus ir tęsti statybas.

Memorandumą pasirašiusios įmonės viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, mat atsiskaitymams su kogeneracinės jėgainės rangovais numatytų lėšų šios valstybinės įmonės sąskaitoje yra.

VKJ, nutraukusi sutartį su „Rafako“, iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą. Pati VKJ viešai skelbė, jog kompanijai „Rafako“ sumokėjo ženkliai mažiau nei yra atlikta darbų Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, rašoma išplatintame pranešime.

Nesulaukę atsiskaitymo, rašoma pranešime, memorandumą pasirašę rangovai neturės kito kelio, kaip pradėti savo interesų gynybą teisinėmis priemonėmis. Atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas.

„Manome, kad nei tokia statybų eiga, nei Lietuvos rangovų bankrotai nepriimtini ir valstybinei „Ignitis grupei“, kuri yra listinguojama Vilniaus, Varšuvos ir Londono biržose. Todėl tikime, kad teismo slenksčio nereikės peržengti“, – pranešime cituojamas G. Gribulis. 

Memorandumą pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės“: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.

Kaltina VKJ manipuliuojant sąvokomis

Spalio 14 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo svartytas klausimas dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių: status quo, pasiruošimas šildymo sezonui, aktualijos. Pasak „Tilstos“ vadovo G. Gribulio, VKJ požiūris ir jėgainės atstovų komentarai apie situaciją „labai liūdina“.

„Užsakovas puikiai žino, kad ne už visus biokuro bloke atliktus darbus yra sumokėjęs generaliniam rangovui, tai yra, ir Lietuvos rangovams. Tą „Ignitis“ atstovas viešai paliudijo Seime praėjusią savaitę. VKJ manipuliuoja sąvokomis „atsiskaitę pagal sutartį“ ir „atsiskaitę už atliktus darbus“. VKJ nieko nepadarė, kad pinigai pasiektų Lietuvos bendroves dar prieš nutraukiant sutartį su „Rafako“. Atvirkščiai, sutartis buvo kuo skubiau nutraukta, o mes dabar girdime, kad apmokėti darbų nėra galimybės. Ir tai nėra tiesa. Iš pradžių reikia noro atsiskaityti už atliktus darbus, noro pabaigti jėgainės statybą“, – cituojamas Gediminas Gribulis, „Tilsta“ vadovas.

 

Apie Vilniaus kogeneracinę jėgainę

Nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurios bendra vertė apie 350 mln. eurų, 2015 m. Vyriausybės pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jėgainė galės pagaminti apie 40 proc. Vilniui centralizuotai tiekiamos šilumos.

VKJ 2017 m. pasirašė dvi statybos sutartis, skirtas dviejų jėgainės dalių – atliekų deginimo ir biokuro deginimo – statyboms. 

Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius statyti įsipareigojo konsorciumas iš Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos statybų grupės „Budimex“ ir Lietuvos įmonės „Kauno dujotiekio statyba“.

Šioje jėgainės dalyje šių metų lapkritį buvo pradėti karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas.

Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 mln. eurų statyti įsipareigojo Lenkijos įmonė „Rafako“. 2020 m. rugsėjo 7 d. „Rafako“, jėgainėje atlikusi apie 80 proc. numatytų darbų, per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją. VKJ spalio 6 d. nutraukė sutartį su „Rafako“.