„Mūsų klientas yra ne tik darbdavys, bet ir žmogus, kuris turi prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos, – pastebi D. Kiršanskienė, – todėl jis nori mokytis pagal plačias profesinio mokymo programas, kad įgytų kuo daugiau kompetencijų, ne vieną, o kelias kvalifikacijas.

D.Kiršauskienė, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja. VSRC nuotr.

Viena iš baldus gaminančių įmonių kreipėsi į Centrą, kad būtų parengti vos kelias operacijas mokantys darbuotojai, dirbantys su įranga, kurią turi tik ši įmonė. Centras tokiais atvejais siūlo pasinaudoti pameistryste. Pameistrystės būdu rengiamas darbuotojas praktikos mokomas įmonėje, o Centras išmoko teorijos, kurios reikia kvalifikuotam darbui atlikti. Šiais metais Centras pameistrystės būdu rengė mūrininkus Panevėžio statybos trestui“ ir stalius „Mano būstui“. 

Šiuo metu kuriamos modulinės profesinio mokymo programos, kurios sudarys galimybę įgyti dvi ar net tris kvalifikacijas: baigus apdailininko (statybininko) programą, bus suteikiamos dažytojo, tinkuotojo, plytelių klojėjo kvalifikacijos, mūrininko–krosnininko, mūrininko–betonuotojo, fasadų šiltintojo–pastolių montuotojo ir kitos. Ir tai yra tendencija, kurios laikosi Centras: kuo platesnės programos, tuo daugiau galimybių rinktis.

Šiemet viena iš populiariausių Centro specialybių yra apdailininkai (statybininkai). Kalbinta liepą, D. Kiršanskienė dar negalėjo pasakyti galutinių stojimo rezultatų, tačiau mokiniai, baigę 9 ar 10 klasių, dalyvavo konkurse, nes vietų buvo mažiau negu norinčių. Kvotas, pagal kurias priėmimas vyksta centralizuotai, nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 

Elektriko specialybė šiemet yra antra pagal populiarumą. Ją renkasi tiek baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas, tiek asmenys, turintys kvalifikaciją ar net įgijusieji aukštąjį išsilavinimą. Ypač mielai ją renkasi buvę statutiniai darbuotojai. Šios programos jie mokomi trumpesnį laiką.

Trečia pagal populiarumą – staliaus mokymo programa. O nepopuliariausia, tačiau labiausiai geidžiama darbdavių, yra mūrininko specialybė. Tokią situaciją lemia sunkus darbas lauke. Tikimasi, kad situaciją bent kiek pakeis rengiamos naujos programos: mūrininko–krosnininko, mūrininko–betonuotojo, nes tai bus galimybė įsigyti dvi kvalifikacijas. Liepą buvo tik du asmenys, planuojantys tapti mūrininkais.

Centras žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis (pavyzdžiui, BIM). Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija Centras vykdo statybos sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimo projektą. Projektas suteiks galimybių profesijos mokytojams išmokti naudotis grafinio vaizdavimo kompiuterinėmis programomis, susipažinti su statybos skaitmeniniu modeliu, jo panaudojimo galimybėmis, energiškai efektyvių pastatų statyba, tvarios statybos principais.

Ateityje profesinio mokymo laukia naujovė: kartu su Švietimo ir mokslo ministerija kuriami kompetencijų vertinimo centrai, kurie vertins visos šalies mokinių įgytas profesines kompetencijas. Vertinimą atliks kvalifikuoti, parengti tai veiklai ekspertai. Į vertinimo centrus galės kreiptis ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bet ir jau turintieji patirties, tačiau neturintys kvalifikaciją patvirtinančio dokumento asmenys. Tokia vertinimo sistema, tikimasi, lems aukštesnę profesinio mokymo kokybę ir darbdavių pasitikėjimą profesinio mokymo diplomais.