Tikėtina, kad ant tokios žinutės „užkibtų“ mažiau patyrę NT pirkėjai ir padarytų skubotų, neracionalių sprendimų. Ar tai tiesa? Iš dalies: paklausos ir statybų leidimų statistika yra teisinga, tačiau neteisinga yra prielaida, kad tai reikšmingai sumažins pasiūlą ir taip išpūs kainą. Tokio šuolio tikrai neprognozuojame ir rekomenduojame būstą rinktis atidžiai ir gerai įvertinus poreikius ir galimybes.

Ar tai – „fake news“: suklastota, melaginga naujiena ar žinia, melagiena? Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Mantas Martišius teigia, jog nėra paprasta pasakyti, kas yra „fake news“. Rūšių ir klasifikacijų yra ne viena: „clickbite“ straipsniai, prasta žurnalistika, klaidinančios antraštės, propaganda, satyra, parodija. Problema yra tai, kad žmonės ne visada sugeba atsirinkti, o esant milžiniškam informacijos sklidimo greičiui, tokios informacijos išplitimas dar apsunkina šią atranką.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius melagienas linkęs apibūdinti lakoniškai: tai – visi ir bet kokie melagingi pranešimai. Temos gali būti labai įvairios: nuo horoskopų iki spekuliatyvių ekonomikos prognozių.

Šiandien, kai dauguma ekonominių rodiklių auga, sunku nuginčyti, kad gyvenimas gerėja. Vilniuje ir Kaune didėja darbo užmokestis (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu, Vilniuje augo 15,5, Kaune – 15 proc.), kyla BVP vienam gyventojui (Statistikos dep. duomenimis, lyginant 2019 m. 3 ketv. su 2018 3 ketv., augimas sudaro 7 proc.), auga dirbančiųjų skaičius (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. spalį su 2018 m. spaliu, Vilniuje augo 7 200, Kaune – 2 200).

Tačiau būna laikotarpiu kai subangavus rinkai prasideda spekuliacijos: naudojami „patogūs“ statistikos pjūviai, lyginami nesusiję duomenys, vertinami nepilni laikotarpiai ir panašiai, taip klaidinant vartotojus. Pavyzdžiui, 2019 metų pirmą ketvirtį vieną mėnesį buvo gan ryškus naujos statybos būsto pardavimų smuktelėjimas – nors jis būdingas visais metais panašiu laiku – ir iškart atsirado sakančių, kad rinka kris, o paskui ją – kainos. Tačiau metai baigėsi su trenksmu – 40 proc. būsto rinkos augimas Vilniuje ir Kaune sumušė visus ligšiolinius rekordus.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nėra visuotinai patikimų statistikos šaltinių, kurie leistų bet kuriam žmogui susidaryti argumentuotą nuomonę. Didžioji dalis įmonių rinkoje stengiasi objektyviai nušviesti aplinkybes, tačiau duomenys dėl pačių įvairiausių priežasčių skiriasi, net valstybinės institucijos, renkančios svarbius duomenis neturi visų aktualių pjūvių.

Kodėl tai kelia grėsmę?

Rinkų ir vartotojų duomenų portalas Statista.com teigia, kad šiais metais pasaulyje socialiniais tinklais naudosis 2,96 milijardo žmonių, tai yra beveik 40 procentų visos pasaulio populiacijos. Socialinių tinklų privalumas, bet tuo pačiu – ir rizika yra tai, kad kiekvienas iš beveik 3 mlrd. vartotojų ten gali talpinti bet kokią informaciją, kuri akimirksniu tampa prieinama tūkstančiams. Be to, tyrimų centras journalism.org atskleidė, kad net 60 proc. amerikiečių socialiniuose tinkluose ieško naujienų. Taigi socialiniai tinklai tapo melagingų naujienų „raketa nešėja“, o atsivėrusios „galimybės“ neretai išnaudojamos abejotinų tikslų siekimui.

Socialiniai tinklai pastaruosius keletą metų susiduria su „fake news“ – melagingų, suklastotų naujienų ar žinių bei propagandos, arba, kaip kartais sakoma šnekamojoje kalboje, melagienų – antplūdžiu. Jos gali būti nukreiptos prieš asmenį, žmonių grupę, verslą ar valstybę. Labiausiai netikros informacijos srautai suaktyvėja prieš rinkimus, o jomis siekiama diskredituoti politikus ar partijas: bene geriausiai žinomas paskutinių JAV prezidento rinkimų atvejis, dėl kurio galimų baigties scenarijų diskutuojama iki šiol. Šių rinkimų metu Makedonijoje sukurtas melagienų „fabrikas“1, siejamas su šiandieniniu jų supratimu.

Visgi melagingos naujienos nėra vien tik politikų galvos skausmas, todėl tikiu, kad apie tai kalbėti yra svarbu būtent iš verslo perspektyvos. Garsus ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris (Robert Shiller) yra išreiškęs mintį, kad net prieš dešimtmetį kilusios globalios finansų krizės priežastis buvo „naratyvų ekonomika“ – istorijos, o ne fundamentalūs ekonomikos reiškiniai. Ekonomikai tai kainavo apie 2 trilijonus dolerių.

Brangios melagienos

Melagingos naujienos gali būti daug arčiau nei atrodo – jos pasirodo ir gali paveikti kiekvieną verslą labai tiesiogiai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė. Ji priduria, kad yra bent dvi melagienų kryptys: nukreipta tiesiogiai prieš verslą, kita – prieš visą valstybės ekonomiką. Ji iškreipia realybę ir kuria nepasitikėjimą valstybe, žmonės emigruoja, vyksta protų nutekėjimas, nepritraukiamos užsienio investicijos, tiesiogiai kuriama neigiama aplinka, kuriama neigiama nuomonė, kuri daro milžinišką įtaką visai valstybės ekonomikai, visam verslui.

O verslui suklastotos žinios gali padaryti ir momentinę, ir ilgalaikę žalą: atbaidyti klientus, bloginti reputaciją prieš partnerius, mažinti pasitikėjimą visu verslo sektoriumi, galų gale, gali neigiamai veikti įmonės darbuotojus.

Ir nutikimų ilgai ieškoti nereikia. Su suklastotomis naujienomis susidūrusi yra „Coca-Cola“2, skaudžiai nukentėjo „Metro Bank“3 Jungtinėje Karalystėje vos pernai. Lietuvoje puikiai žinomas 2013-ųjų „Swedbank“ atvejis, kai visi socialiniai tinklai ūžė nuo žinios, kad bankas bankrutuoja: prie bankomatų susidarė eilės, pritrūko pinigų, kas, automatiškai, sėjo dar didesnę paniką.

Dar vienas įsimintinas spektaklis Lietuvoje – kalafiorų skandalas, kai pusė Lietuvos žmonių boikotavo prekybos centrus, o po mėnesio ta pati pusė stovėjo eilėse prie naujai atidaromo parduotuvių tinklo durų. Reikia sutikti, tuo metu kalafiorai kainavo daug, kita vertus, niekas į isterija nepuolė, kai citrinų kilogramo kaina, dar prieš įvedant eurą, buvo šoktelėjusi iki 9 litų.

Su melagienomis susipažinti teko ir „Citus“: pažintis kainavo apie 400 tūkst. eurų ir nemažai laiko bei iššūkius reputacijai. Viena liūdnai pagarsėjusi teisininkų kontora nusipirko sklypą, esantį šalia įmonės vystomo projekto, ir norėjo jį brangiai parduoti CITUS, o atsisakius visos tarnybos buvo užverstos skundais, o žiniasklaidos priemonės – melagingomis žinutėmis apie projektą „žalą“.

Pastaruoju metu melagienų grėsmė išaugo dėl socialinių tinklų. Juose yra prisiregistravusi didesnioji dalis pasaulio gyventojų, turinį kurti ir milijonines auditorijas pasiekti gali bet kuris vartotojas, o to turinio tikrumo kontrolė yra silpna, nes tai prieštarauja laisvo turinio kūrimo principui ir teisei reikšti savo nuomonę.

Prieš 10 ir daugiau metų, jei žmogus nusipirktų pieno pakelį ir rastų jame musę, tai labai tikėtina, kad toks įvykis būtų pasibaigęs paprasčiausiu skundu ir vienu kitu atsiprašymu. Šiandien toks radinys sekundžių greičiu būtų įkeltas į socialinį tinklą. Ir tame nieko nėra blogo tol, kol neprasideda manipuliacijos ir netikrų naujienų kūrimas.

Kaip apsisaugoti?

Iš dalies teisingos žinios mažina pasitikėjimą rinka, formuoja nuomonę, kad stengiamasi sąmoningai versti žmones skubėti priimti sprendimus. Tačiau esant tokiam dideliam gyvenimo tempui ir tiesiog gniuždančiai intensyviam informacijos srautui, labai sudėtinga atsirinkti, kurio žinutės – teisingos, o kurios – ne.

Bet kuriuo atveju, mano patarimai, ypač darant svarbius sprendimus, yra tokie:

• sprendimams skirkite daugiau laiko nei planavote anksčiau ir gerai juos apgalvokite;
• informaciją tikrinkite su savo turimomis žiniomis – ar joms neprieštarauja;
• vertinkite ne kanalo, iš kurio gavote informaciją, patikimumą, o jo šaltinio patikimumą: svarbu ne tai, kur perskaitėte žinią, o kas tą žinią suformulavo;
• skaitydami užduokite šiuos tris klausimus: kas sukūrė žinutę, kas yra jos autorius – ar jis žinomas? kokie šaltiniai naudojami, ar įvardijami minimi ekspertai? ką žinutė sako: koks jos kontekstas, ar ji išsami, ar pakanka faktų, ar tai – daugiau nuomonė?

Susidūrus su melaginga informacija, nukreipta prieš įmonę, svarbiausia yra tai vertinti kaip krizę ir reaguoti labai greitai. Didžiausia klaida yra manyti, kad tai praeis savaime – tai gali kainuoti reputaciją, o ją susigrąžinti yra ypač sunku ir argumentai nebebus įdomūs. Turint rizikų ir krizių valdymo planą, jis padėtų greičiau reaguoti ir efektyviau priimti sprendimus.

Ir tam reikia ruoštis iš anksto – tada situacija neužklups nepasiruošusių:

• reaguojant komunikuoti tiksliai, argumentuotai, akcentuoti logines ar faktines klaidas, į komunikaciją įtraukiant konkrečius įmonės atstovus;
• stiprinti įmonės įvaizdį ir reputaciją viešojoje erdvėje – tai suteiks atsparumo;
• įmonės viduje formuoti pozityvią, skaidrią ir atvirą kultūrą;
• stebėti savo įmonės paminėjimus viešumoje;
• palaikyti ryšius su žiniasklaida, kad galėtumėte operatyviai publikuoti reakciją.

• Nors melagingos žinios atsirado kartu su žmonių kalba, kai kurie specialistai pasaulyje teigia, kad būtent JAV rinkimų, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas, laikotarpiu įvyko reiškinys, suformavęs šiandieninę melagingų naujienų sąvokos reikšmę. Ir tai buvo daroma ne dėl politinių motyvų – tik dėl pinigų. Makedonijoje, mažame Veles miestelyje 18–metis sukūrė daugiau nei 100 netikrų naujienų svetainių, kuriose su pagalbininkais sukūrė ir patalpino tūkstančius netikrų, dažniausiai, nepadorių straipsnių apie JAV rinkimų dalyvius. Šiais straipsniais buvo „Facebook“ tinkle buvo pasidalyta 30 mln. kartų, o „idėjos“ autoriui automatizuotos reklamos platformos „plukdė“ didelius pinigus – teigiama, kad po 2 500 USD kasdien.

Kol jaunuolis uždirbinėjo pinigus, „fake news“ tapo vienu didžiausių 2016 m. JAV rinkimų skandalų. Kai kurie net manė, kad tokios svetainės padėjo laimėti Donaldui Trumpui, po rinkimų išpopuliarinusiam „fake news“ sąvoką savo politiniame žodyne. Bendras Niujorko ir Stanfordo universitetų tyrimas parodė, kad melagienų poveikis rinkimams gal ir nebuvo toks, kokį jį kai kas įsivaizdavo, tačiau privertė tokius gigantus, kaip „Google“ ir „Facebook“ imtis priemonių savo verslų reputacijos gelbėjimui ir melagingų naujienų sklidimo užkardymui. O tam reikia vis didesnių pastangų.

• Su melagingų naujienų poveikiu teko susidurti ir kompanijai „Coca-Cola“. 2016 m. naujienų portalą imituojančioje interneto svetainėje „News 4 KTLA“ pasirodė žinutė apie kompanijos parduodamame „Dasani“ geriamajame vandenyje rasta skaidrių parazitinių kirmėlių ir „Coca–Cola“ atšaukia šią produkciją iš prekybos, o maisto kokybę kontroliuojanti institucija net uždarė jo gamyklą Amerikoje. Nors „Coca–Cola“ išplatino šios žinios paneigimą, socialiniuose tinkluose ji dar „blaškėsi“ apie pusę metų.

• Kitas pavyzdys – Didžiosios Britanijos „Metro Bank“. Praėjusių metų gegužę banko akcijų vertė biržoje krito net 11 proc. po to, kai „WhatsApp“ ir „Twitter“ programose pasirodė gandai apie dideles finansines problemas ir galimą žlugimą, su kuriuo susidūrė bankas. Žmonės buvo skatinami jame ištuštinti savo sąskaitas.