Sprendimas – itin greitai

Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 procentų darbo ginčų iniciatorių – darbuotojai. O patys ginčai dažniausiai kyla dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar premijų, netaikytų garantijų, neteisėto atleidimo iš darbo ir panašių priežasčių. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija – tai yra, jeigu darbo ginčas nebuvo nagrinėtas komisijoje, teismas atsisakys nagrinėti tokį ginčą.

Vienas iš Darbo ginčų komisijos privalumų yra tas, kad ginčo iniciavimo procedūra čia yra kur kas paprastesnė – pavyzdžiui, nėra griežtų reikalavimų skundo formai ir jį galima pateikti el. paštu. Be to, kadangi nagrinėjant ginčą komisijoje taikoma daug mažiau procedūrų, dažnai šalys dalyvauja tokiame ginče pačios ir neturi samdyti advokatų.

Mažiau yra geriau

Nors darbo ginčų komisija atrodo kaip pigus ir greitas ginčų sprendimo būdas, yra keletas svarbių aspektų, kuriuos pamiršus gresia pakišti sau koją.

Visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami labai greitai – tą pačią dieną, kai vyksta posėdis (sprendimas turi būti surašytas per 5 darbo dienas), skirtingai nei teisme, kur sprendimas gali būti paskelbiamas per 20 dienų nuo bylos išnagrinėjimo. Į tai svarbu atsižvelgti teikiant įrodymus – jei bylos šalis, siekdama iš anksto neišsiduoti apie turimus įrodymus, juos pateikia komisijai prieš pat posėdį, komisijos nariai gali tiesiog nespėti su šiais įrodymais susipažinti. Vadinasi, siekis „užklupti“ oponentą netikėtais įrodymais gali baigtis tuo, kad šie įrodymai iš viso nebus įvertinti.

Šalies procesiniai dokumentai, kaip antai skundas ir atsiliepimas, taip pat turėtų būti formuluojami trumpai, aiškiai ir vengiant perteklinių, su ginčo dalyku nesusijusių argumentų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas siekia įrodyti, kad jis neteisėtai buvo atleistas už konfidencialios informacijos atskleidimą, nereikia įrodinėti, kad darbdavys nesilaiko kitų teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, vėlavo mokėti atlyginimą).

Planuojant šalių paaiškinimus reikėtų žinoti, kad Darbo ginčų komisijos posėdžiai vyksta maždaug kas valandą, todėl šalies pasisakymai turėtų būti itin koncentruoti ir neperkrauti smulkmenomis. Paaiškinimus reikėtų pradėti nuo reikalo esmės, kad komisijos nariai nuo pat pradžių suprastų pagrindinį ginčo objektą. Jeigu šalies paaiškinimai bus nenuoseklūs, nerišlūs, galimai komisijos nariai nesupras pozicijos esmės.

Kaip pasirinkti tinkamus liudytojus ir atstovus

Taupant laiką vertėtų gerai apgalvoti, ar verta kviesti liudytojus. Rekomenduojama tokia teise naudotis tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nėra kitų įrodymų. Tuomet reikia nepamiršti iš anksto informuoti komisijos narių ir iš karto atsivesti liudytojus į posėdį – jei atvyksite be jų ir prašysite dėl to atidėti posėdį, komisija to gali neleisti siekdama nevilkinti proceso. Aišku, reikėtų atsižvelgti ir į pačius liudytojus – nerekomenduojama kviesti tokių, kurie labai jaudinasi, dėl streso gali iškreiptai perteikti jiems žinomas aplinkybes ir taip padaryti daugiau žalos nei naudos, sukeldami abejonių dėl liudytoją kvietusios šalies pozicijos pagrįstumo. Be to, kadangi klausimus liudytojui gali užduoti ne tik komisijos nariai, bet ir oponentas, liudytojai neretai pasimeta, ima patys sau prieštarauti ir taip susilpnina šalies poziciją. Svarbu atsižvelgti į tai, kad jei byla persikels į teismą, liudytojai galės būti apklausti ten.

Nagrinėjant ginčą darbdaviui gali atstovauti bet koks, nebūtinai teisinį išsilavinimą turintis įgaliotas asmuo. Svarbiausia, kad jis žinotų daugiausiai bylai svarbių aplinkybių ir gebėtų sklandžiai kalbėti, įsiklausytų ir nepasimestų išgirdęs nepatogius klausimus, nepasiduotų provokacijoms. Tad artėjant posėdžiui rekomenduojama pasiruošti savo pasisakymo santrauką, o posėdžio metu vengti pasikartojimų, necituoti ilgų teisės aktų ir kalbėti tik apie ginčo esmę.

Jei sprendimas netenkina – kreipiamasi į teismą

Jei komisijos sprendimas netenkina, per 30 dienų galima kreiptis į teismą. Tuomet ieškinys nagrinėjamas iš naujo nekreipiant dėmesio į Darbo ginčų komisijos sprendimą ir pagrįstumą. Kitaip sakant, viskas pradedama nuo nulio. Taigi, nespėjus pateikti Darbo ginčų komisijai visų įrodymų, suformuluoti prašymų, apklausti liudytojų, tai galima padaryti jau teisme. Šalis, pralaimėjusi ginčą teisme, jau privalo atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas.