Kartu šiomis Akcizų įstatymo pataisomis, kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didės. Šios mokestinės naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui. Nors gamtinėms dujoms CO₂ dedamoji taikoma nebus, vis dėlto nuo 2025 m. kai kuriais atvejais bus siaurinama dabar joms taikoma akcizų lengvata.

Lengvatiniai tarifai kol kas lieka žemės ūkio mašinose naudojamam „žaliajam dyzelinui“ ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, iškastiniam kurui taikomas subsidijavimas ir lengvatos iš nesaugių elektros šaltinių importuojamai elektrai yra žalingi ne tik aplinkai, bet iš esmės prieštarauja nacionaliniams interesams ir neskatina kurti investicijų Lietuvoje.

„Valstybės lengvatos iškastiniam kurui iš mūsų visų kasmet atima apie 90 mln. eurų įplaukų, kurias galėtume nukreipti į žaliosios ekonomikos pertvarką ir naujoms darbo vietoms kurti. Maža to, jeigu valstybė toliau lengvatomis remtų didžiausią taršą sukeliantį kurą, Europai iki 2030 m. už tai vis tiek turėtume sumokėti iki 0,5 mlrd. eurų – tik šįkart iš visų sunešamo šalies biudžeto“, – cituojamas Simonas Gentvilas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rugsėjo pabaigoje pristačiusi pirmąjį Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą, pažymėjo, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizo tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto akcizo tarifo lygio. Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Todėl parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu. Padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l. Be to, nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Preliminariai skaičiuojant, neįgyvendinti klimato švelninimo ir taršos mažinimo tikslai per ateinančius 8 metus pareikalautų iš biudžeto 450 mln. eurų.

„Peržiūrėdama akcizus ir jų lengvatas Vyriausybė pirmiausia siūlo atsisakyti ypač žalingų aplinkai iškastinio kuro subsidijų, nes deginamą anglį, koksą, lignitą ar „raudoną“ dyzeliną jau dabar galime pakeisti alternatyvios energijos šaltiniais. Centriniam šildymui naudojamas biokuras jau šiandien yra pagrindinė kuro rūšis – turime šį pokytį paskatinti ir kitur“, – pabrėžia aplinkos ministras.

Siekiantiems pereiti prie netaršaus šildymo ar mažataršio transporto gyventojams valstybė siūlo plataus spektro subsidijų programą, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iš viso ateinantį dešimtmetį į žaliąją Lietuvos ekonomikos pertvarką iš skirtingų fondų ir programų atkeliaus apie 6 mlrd. eurų. Vien į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrą.

Akcizų įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.