2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 12:30
Reklama  |  facebook

Žemiausios kainos viešųjų pirkimų efektas: Lietuvos statybų pramonėje dominuoja kaimynai

2021-04-30 11:55
Viešojoje erdvėje nuolat grįžtama prie viešųjų pirkimų sistemos pertvarkos poreikio. Minimos problemos vis tos pačios – dominuoja žemiausios kainos pirkimai, korupcijos apraiškos, pirkimų duomenų prieinamumas.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (AKMENĖS CEMENTAS) nuotr.


Minimos įmonės
SPC legal, advokatų profesinė bendrija,
ILAW LEXTAL, advokatų profesinė bendrija,

Visgi, Lietuvos verslo subjektai bei teisininkai pastebi, jog situacija dėl mažiausios kainos pirkimų dominavimo iki šiol sprendžiama nepakankamai efektyviai. Ypatingai statybų srityje, į kurią, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) duomenimis, nukeliauja daugiau nei pusė visų šalyje viešiesiems pirkimams skirtų lėšų – per 2 mlrd. eurų kasmet. Praėjusiais metais statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje buvo išleista 2362,5 mln. eurų.

Tokių pirkimų atveju atliktų darbų kokybė – dažnai girdima problema. Visgi tai ne vienintelis galvos skausmas vietinės rinkos žaidėjams. Lietuvos statybų industrijos asociacija taip pat yra atkreipusi dėmesį, jog mažiausia kaina paremtų viešųjų pirkimų dominavimas kelia ir konkurencingumo iššūkius dėl galimų kainų dempingavimo atvejų kaimyninėse šalyse.

Kaip nutinka, jog statome šalies infrastruktūrą iš baltarusiško cemento?

Pavyzdžiui, statybinių medžiagų konkursus dažnai laimi Baltarusijos tiekėjai, nes jų cemento kaina gerokai žemesnė nei Lietuvoje. Tam didelę įtaką turi elektros energijos kaina – cemento gamyboje ji sudaro iki 40-50 proc. cemento savikainos. Kai Baltarusijoje pradėjo veikti ES saugumo reikalavimų neatitinkanti Astravo atominė elektrinė, baltarusiškos produkcijos kainos dar labiau sumažėjo. 2020 m. 57 Eur/t kainavusį baltarusišką cementą šiemet jau galima įsigyti vos už 49–51 Eur/t. Tai yra apie 15 proc. pigiau nei prieš metus. Palyginimui, Lietuvoje tona cemento kainuoja apie 68 eurus.

baltarusiškas cementas / Daiva Lileikienė

Nuotraukoje –
Daiva Lileikienė, advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ partnerė, viešųjų pirkimų srities advokatė.

Dėl pingančios elektros energijos mažėjanti statybinių medžiagų iš Baltarusijos kaina lemia, kad infrastruktūros ir kituose viešųjų pirkimų būdu vystomuose projektuose Lietuvoje išliejama vis daugiau baltarusiško cemento. Beje, pigaus ir ne tik todėl, kad gaminamas naudojant pigią atominės elektrinės generuojamą energiją, tačiau ir todėl, kad gaminamas nesilaikant griežtų aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra brangiai atsieinanti prievolė ES gamintojams.

Atrodytų, paprasta – ryški dempingo problema, būtent kuriai spręsti ir egzistuoja ES muitų politika. Logiška manyti, jog pasitelkus muitų instrumentais būtų galima šį klausimą išspręsti iš esmės, todėl problemos neliktų ir viešųjų pirkimų būdu vystomuose objektuose. Tačiau ar tikrai tai realu?

Ar realu situaciją valdyti papildomais muitais?

ES vykdomos bendrosios prekybos politikos nuostatos, saugo ES vidaus rinką nuo galimos trečiųjų šalių nesąžiningos prekybinės veiklos bei nesąžiningų prekybos praktikų (prekių kainų dempingavimo). Šiuo metu ES vykdo vidaus rinkos apsaugą baltarusiškų produktų atžvilgiu taikydama Baltarusijai įprastinius (konvencinius) importo muitus bei nesuteikdama jokių specialių papildomų lengvatų.

„Dar nuo 2007 m. Baltarusijai nebetaikoma bendrųjų lengvatų sistema. Taip pat, atsižvelgiant į šios šalies politinę padėtį, teisinės valstybės principų nesilaikymą, sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, mažai tikėtina, kad ES galėtų esamas prekybines sąlygas sušvelninti. Tuo tarpu, kai susiduriame su galimomis nesąžiningomis tarptautinės prekybos praktikomis, ES institucijos turi teisę taikyti dar ir prekybos apsaugos (antidempingo) muitus, siekiant sureguliuoti trečiųjų šalių kilmės produktų importo mastus bei suvienodinti konkurencines sąlygas ES vidaus rinkoje“, – teigia ILAW LEXTAL advokatas dr. Gediminas Valantiejus.

Vis dėlto, praktikoje pritaikyti antidempingo muitus nėra taip paprasta, nes sprendimus priima ES Komisija.

cementas / GEDIMINAS VALANTIEJUS

Nuotraukoje –
ILAW LEXTAL advokatas dr. Gediminas Valantiejus

„Antidempingo muitų įvedimo klausimas sprendžiamas tik gavus Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą. Remiantis ES reglamentais, toks raštiškas skundas nagrinėjamas pradedant tyrimą ES institucijose tik tuo atveju, jei jam pritaria bent ketvirtadalį panašių produktų Sąjungoje pagaminančių įmonių ir jame pateikti dempingo, dėl jo patirtos žalos bei priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kainos ir patiriamos žalos įrodymai. Tai reiškia, kad antidempingo muitai ES gali būti nustatomi teisiškai įvertinus, visų pirma, tik ekonominius, o ne aplinkosauginius, politinius, humanitarinius ar pan., kriterijus. Trumpai tariant, šis kelias nėra paprastas – reikalauja glaudaus ES viduje veikiančių gamintojų bendradarbiavimo (neapsiribojant viena ES valstybe nare) ir gana išsamios studijos jų argumentų pagrįstumui įrodyti. Tiesa, ES Komisija gali įvesti antidempingo muitus ir savo iniciatyva, todėl bet koks kreipimasis į ją, net jei ir nesukurtų teisinės pareigos pradėti dempingo tyrimą, paskatintų Komisiją savo iniciatyva pradėti spręsti šią problemą“, – pažymi dr. G. Valantiejus.

Svarbu tai, jog ES vis garsiau kalba apie klimato muitus ir svarsto naujų pasienio anglies dioksido mokesčių įvedimą. Jie būtų imami už produktus iš šalių, tokių kaip Baltarusija, kuriose galioja mažiau griežtos aplinkosauginiai reikalavimai nei ES. Europos Parlamento pranešime teigiama, kad tokie mokesčiai turėtų užtikrinti, kad importuojamos prekės nebūtų pigesnės už lygiavertį ES pagamintą produktą ir būtų taikomas taršiai produkcijai, tokiai kaip cementas ar trąšos. Tokį muitų pasiūlymą Europos Komisijai svarstymui ketinama pristatyti šią vasarą.

Vis dėl to kol kas belieka atsigręžti į nacionalinę teisę ir sumažinus užmojus įsivertinti, ką būtų galima padaryti išvengiant baltarusiškų statybinių medžiagų viešųjų pirkimų būdu vystomuose projektuose.

Esama viešųjų pirkimų tvarka nepajėgi kovoti su trečiųjų šalių kainų antidempingu?

Panašu, jog šiuo metu galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra pajėgios užkardyti kainų antidempingo dalyvaujant trečiųjų šalių dalyviams, jei pirkimai vykdomi remiantis žemiausios kainos kriterijumi.

„Kai viešųjų pirkimų konkursai vykdomi žemiausios kainos kriterijumi, perkančioji organizacija nevykdo kitų kokybinių kriterijų atitikimo vertinimo, jei pirkimo sąlygose nenustatyta kitaip. Vis dėlto, įstatymai leidžia nepasirinkti viešajame pirkime mažiausią kainą pasiūliusių tiekėjų iš trečiųjų šalių tais atvejais, kai perkančioji organizacija priklauso nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiems ūkio subjektams, ji perka su nacionaliniu saugumu susijusias prekes, paslaugas ar darbus bei gali įvertinti ir įrodyti visus rizikos veiksnius, turinčius įtakos nacionaliniam saugumui. Šis kelias nėra paprastas, mat tokiu atveju organizacija turėtų teisę nesudaryti pirkimo sutarties tik gavusi kompetentingų institucijų nuomonę, dėl kurios galutinį sprendimą priima Vyriausybė. Statybos viešųjų pirkimų praktikoje tai gana retai pasitaiko“, – pažymi Daiva Lileikienė, advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ partnerė, viešųjų pirkimų srities advokatė.

Pasak advokatės, net jei tokių pirkimų remiantis grėsmės saugumui argumentais sutartys nebūtų sudaromos, tai neturėtų reikšmingos įtakos mažinant problemos mastą šalyje. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs objektai sąlyginai mažai perka statybos darbų.

Išeitis – kliautis perkančiųjų organizacijų kompetencija ir sąmoningumu

„SPC legal“ partnerė pabrėžia, kad kol kas šios problemos sprendimui nėra įstatymiškai apibrėžtų saugiklių, o išeitis galėtų būtų suteikti prioritetą toms priemonėms ir medžiagos, kurios maksimaliai tausoja aplinką. Tai yra, pritaikyti „žaliųjų pirkimų“ kriterijus techninėse specifikacijose, sutarties sąlygose. Pavyzdžiui, net ir vykdant pagal mažiausios kainos kriterijų, įvesti aplinkosauginių sertifikatų reikalavimus medžiagoms.

„Kitaip tariant tai reiškia, jog sprendimas yra perkančiosios organizacijos kompetencijos, valios bei socialinės atsakomybės ribose. Tuomet tik nuo tų institucijų įsigilinimo, kodėl atsiranda tokie kainų skirtumai bei kas už to slypi priklausys konkurso dalyvių vertinimo kriterijų sąrašas. Gal jei visi daugiau gilinsimės ir nebūsime abejingi, mūsų viešieji pirkimai mažais žingsneliais artės prie darnios viešųjų pirkimų praktikos“, – sako D. Lileikienė.
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-05-12 15:30
Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo, kuris dar labiau artina Vilnių prie „Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso" statybų – VPT neteiks kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo balandžio paba...
nuotrauka
2021-05-12 15:17
Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos darbuotojai, dirbantys statybos sektoriuje, kurių darbdaviai pasitelkiami kaip subrangovai, įgis papildomų garantijų atgauti nesumokėtą darbo užmokestį. Taip pat sumažės administracinė našta užsienio versl...
nuotrauka
2021-05-12 09:20
Vilniuje, Arsenalo gatvėje esantis Pilininko namas bus prikeltas viešam naudojimui. UAB „Aplan“ projektuotojai pateikė sprendinius, kurie padės išlaikyti pastato autentiškumą ir tuo pačiu pritaikyti jį muziejinei veiklai. Planuojama, kad pastate bus įkurta Lietuvos istorijos ekspozicija.
nuotrauka
2021-05-12 08:54
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai papirkimu ir dokumentų klastojimu pareikšti vienos uostamiesčio statybų įmonės direktoriui ir gamybos vadovui.
nuotrauka
2021-05-12 07:18
Vilnietė Irma su šeima jau trečius metus gyvena name, kuriame įrengta „Carbontec®“ infraraudonųjų spindulių šildymo sistema. Šalia Nemenčinės gyvenantys vilniečiai svarsto apie dar vieno namo statybą, kuriame taip pat žada rinktis tik infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą.
nuotrauka
2021-05-11 15:54
Panevėžio apygardos teismas buvusį Ignalinos rajono vienos seniūnijos seniūną J. P. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, o bendrovės direktorių R. Z. – dėl valstybės tarnautojo papirkimo. Abu jie ir bendrovės direktoriaus žmona, gydytoja D. Z., taip pat nuteisti ir už dokumentų klastojimą.
nuotrauka
2021-05-11 15:37
Žmonėms su negalia būstas galės būti pritaikytas greičiau ir kokybiškiau – tokią galimybę atvers viešųjų pirkimų pakeitimai. Neįgalieji taip pat turės galimybę pasirinkti sau tinkamiausią perkėlimo įrangą būste.
nuotrauka
2021-05-11 11:53
Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Darbo jėgos paklausa augo beveik trečdaliu nei kovą. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį, kurį fiksavo Užimtumo tarnyba.
nuotrauka
2021-05-10 07:10
Teismas penktadienį, gegužės 7 d., paskelbė sprendimą ne vienerius metus besitęsiančioje byloje dėl statybos padarinių pašalinimo Neringos savivaldybėje.
nuotrauka
2021-05-06 11:21
Nenutolstame nuo savo tradicijų ir kaip ir kasmet organizuojame statybų profesionalams skirtą seminarą. Tik šįkart – internetu. Aptarsime daugeliui statybos sektoriaus profesionalų aktualią temą – vėdinamų fasadų sistemų sertifikavimo privalomumą nuo ateinančių, 2022 metų.
nuotrauka
2021-05-05 16:23
Aplinkos ministerijos parengtos Architektūros įstatymo ir Architektų rūmų įstatymo pataisos leis skaidrinti architektų atestavimo procesą, patikslins narystės Architektų rūmuose pagrindus ir nustatys atestuoto architekto, nesiverčiančio atestuoto architekto veikla, teisę sustabdyti narystę rūmuose. ...
nuotrauka
2021-05-05 16:07
Teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės ieškinį ir pripažino negaliojančiu susitarimą, kuriuo viena uostamiestyje registruota statybų įmonė neteisėtai perkėlė dalį žemės sklypo į valstybei priklausančią žemę miesto centre. Klaip...
nuotrauka
2021-05-05 15:38
Per keliasdešimt metų plynoje vietoje išaugusios Vilniaus dalies – Balsių – gyventojai tikisi greitu laiku čia turėti ir daugiafunkcį bendruomenės centrą, kuris leistų sumažinti poreikį keliauti į kitą miesto dalį dėl kasdienių ar specifiškesnių rūpesčių.
nuotrauka
2021-05-04 17:06
Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė AB „Ignitis grupė“ akcininkų susirinkimo sprendimą dėl vadovų premijavimo akcijomis.
nuotrauka
2021-05-04 09:06
Bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė nuo gegužės 3 d. paskirta įmonių grupę valdančios UAB „Omberg group“ vadove ir UAB „Omberg“ direktore.
nuotrauka
2021-05-03 15:45
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė per artimiausią dešimtmetį LEZ teritorijoje nori išvystyti industrinio inovacijų kompetencijų centro (IIKC) projektą, padėsiantį gamybos įmonėmis susipažinti su naujausiomis skaitmenizavimo, automatizavimo ir kitomis technologijomis bei ja...
nuotrauka
2021-04-30 09:55
Penktadienį, balandžio 30 d., įsigalioję nauji reikalavimai požeminio vandens gręžinių įrengimui prisidės stiprinant šio vandens išteklių apsaugą.
nuotrauka
2021-04-30 09:51
Įvertinusi griežtinamą birių krovinių reglamentą, Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) išduoto taršos leidimo sąlygas, kad bendrovės kraunamos medžiagos nepatektų už įmonės teritorijos, o krovinių dulkių nesimatytų vizualiai.
nuotrauka
2021-04-30 08:06
Apie statybų sektoriaus skaitmenizaciją, jos keliamus iššūkius ir reikalingus pokyčius balandžio 23 d. buvo diskutuojama jau 10-us metus iš eilės vykusiame didžiausiame skaitmeninės statybos tematikos renginyje Lietuvoje – tarptautinėje virtualioje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2021. Vilnius“.
nuotrauka
2021-04-29 14:21
Šią savaitę Lietuvos oro uostai pasirašė rangos sutartį su Latvijos statybų kompanija „A.C.B.“, kuri planuoja jau šių metų rudenį rekonstruoti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo, taip pat riedėjimo taką bei kai kurias perono dalis.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos