2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 16:09
Reklama  |  facebook

Žemiausios kainos viešųjų pirkimų efektas: Lietuvos statybų pramonėje dominuoja kaimynai

2021-04-30 11:55
Viešojoje erdvėje nuolat grįžtama prie viešųjų pirkimų sistemos pertvarkos poreikio. Minimos problemos vis tos pačios – dominuoja žemiausios kainos pirkimai, korupcijos apraiškos, pirkimų duomenų prieinamumas.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (AKMENĖS CEMENTAS) nuotr.


Minimos įmonės
SPC legal, advokatų profesinė bendrija,
ILAW LEXTAL, advokatų profesinė bendrija,

Visgi, Lietuvos verslo subjektai bei teisininkai pastebi, jog situacija dėl mažiausios kainos pirkimų dominavimo iki šiol sprendžiama nepakankamai efektyviai. Ypatingai statybų srityje, į kurią, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) duomenimis, nukeliauja daugiau nei pusė visų šalyje viešiesiems pirkimams skirtų lėšų – per 2 mlrd. eurų kasmet. Praėjusiais metais statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje buvo išleista 2362,5 mln. eurų.

Tokių pirkimų atveju atliktų darbų kokybė – dažnai girdima problema. Visgi tai ne vienintelis galvos skausmas vietinės rinkos žaidėjams. Lietuvos statybų industrijos asociacija taip pat yra atkreipusi dėmesį, jog mažiausia kaina paremtų viešųjų pirkimų dominavimas kelia ir konkurencingumo iššūkius dėl galimų kainų dempingavimo atvejų kaimyninėse šalyse.

Kaip nutinka, jog statome šalies infrastruktūrą iš baltarusiško cemento?

Pavyzdžiui, statybinių medžiagų konkursus dažnai laimi Baltarusijos tiekėjai, nes jų cemento kaina gerokai žemesnė nei Lietuvoje. Tam didelę įtaką turi elektros energijos kaina – cemento gamyboje ji sudaro iki 40-50 proc. cemento savikainos. Kai Baltarusijoje pradėjo veikti ES saugumo reikalavimų neatitinkanti Astravo atominė elektrinė, baltarusiškos produkcijos kainos dar labiau sumažėjo. 2020 m. 57 Eur/t kainavusį baltarusišką cementą šiemet jau galima įsigyti vos už 49–51 Eur/t. Tai yra apie 15 proc. pigiau nei prieš metus. Palyginimui, Lietuvoje tona cemento kainuoja apie 68 eurus.

baltarusiškas cementas / Daiva Lileikienė

Nuotraukoje –
Daiva Lileikienė, advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ partnerė, viešųjų pirkimų srities advokatė.

Dėl pingančios elektros energijos mažėjanti statybinių medžiagų iš Baltarusijos kaina lemia, kad infrastruktūros ir kituose viešųjų pirkimų būdu vystomuose projektuose Lietuvoje išliejama vis daugiau baltarusiško cemento. Beje, pigaus ir ne tik todėl, kad gaminamas naudojant pigią atominės elektrinės generuojamą energiją, tačiau ir todėl, kad gaminamas nesilaikant griežtų aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra brangiai atsieinanti prievolė ES gamintojams.

Atrodytų, paprasta – ryški dempingo problema, būtent kuriai spręsti ir egzistuoja ES muitų politika. Logiška manyti, jog pasitelkus muitų instrumentais būtų galima šį klausimą išspręsti iš esmės, todėl problemos neliktų ir viešųjų pirkimų būdu vystomuose objektuose. Tačiau ar tikrai tai realu?

Ar realu situaciją valdyti papildomais muitais?

ES vykdomos bendrosios prekybos politikos nuostatos, saugo ES vidaus rinką nuo galimos trečiųjų šalių nesąžiningos prekybinės veiklos bei nesąžiningų prekybos praktikų (prekių kainų dempingavimo). Šiuo metu ES vykdo vidaus rinkos apsaugą baltarusiškų produktų atžvilgiu taikydama Baltarusijai įprastinius (konvencinius) importo muitus bei nesuteikdama jokių specialių papildomų lengvatų.

„Dar nuo 2007 m. Baltarusijai nebetaikoma bendrųjų lengvatų sistema. Taip pat, atsižvelgiant į šios šalies politinę padėtį, teisinės valstybės principų nesilaikymą, sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, mažai tikėtina, kad ES galėtų esamas prekybines sąlygas sušvelninti. Tuo tarpu, kai susiduriame su galimomis nesąžiningomis tarptautinės prekybos praktikomis, ES institucijos turi teisę taikyti dar ir prekybos apsaugos (antidempingo) muitus, siekiant sureguliuoti trečiųjų šalių kilmės produktų importo mastus bei suvienodinti konkurencines sąlygas ES vidaus rinkoje“, – teigia ILAW LEXTAL advokatas dr. Gediminas Valantiejus.

Vis dėlto, praktikoje pritaikyti antidempingo muitus nėra taip paprasta, nes sprendimus priima ES Komisija.

cementas / GEDIMINAS VALANTIEJUS

Nuotraukoje –
ILAW LEXTAL advokatas dr. Gediminas Valantiejus

„Antidempingo muitų įvedimo klausimas sprendžiamas tik gavus Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą. Remiantis ES reglamentais, toks raštiškas skundas nagrinėjamas pradedant tyrimą ES institucijose tik tuo atveju, jei jam pritaria bent ketvirtadalį panašių produktų Sąjungoje pagaminančių įmonių ir jame pateikti dempingo, dėl jo patirtos žalos bei priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kainos ir patiriamos žalos įrodymai. Tai reiškia, kad antidempingo muitai ES gali būti nustatomi teisiškai įvertinus, visų pirma, tik ekonominius, o ne aplinkosauginius, politinius, humanitarinius ar pan., kriterijus. Trumpai tariant, šis kelias nėra paprastas – reikalauja glaudaus ES viduje veikiančių gamintojų bendradarbiavimo (neapsiribojant viena ES valstybe nare) ir gana išsamios studijos jų argumentų pagrįstumui įrodyti. Tiesa, ES Komisija gali įvesti antidempingo muitus ir savo iniciatyva, todėl bet koks kreipimasis į ją, net jei ir nesukurtų teisinės pareigos pradėti dempingo tyrimą, paskatintų Komisiją savo iniciatyva pradėti spręsti šią problemą“, – pažymi dr. G. Valantiejus.

Svarbu tai, jog ES vis garsiau kalba apie klimato muitus ir svarsto naujų pasienio anglies dioksido mokesčių įvedimą. Jie būtų imami už produktus iš šalių, tokių kaip Baltarusija, kuriose galioja mažiau griežtos aplinkosauginiai reikalavimai nei ES. Europos Parlamento pranešime teigiama, kad tokie mokesčiai turėtų užtikrinti, kad importuojamos prekės nebūtų pigesnės už lygiavertį ES pagamintą produktą ir būtų taikomas taršiai produkcijai, tokiai kaip cementas ar trąšos. Tokį muitų pasiūlymą Europos Komisijai svarstymui ketinama pristatyti šią vasarą.

Vis dėl to kol kas belieka atsigręžti į nacionalinę teisę ir sumažinus užmojus įsivertinti, ką būtų galima padaryti išvengiant baltarusiškų statybinių medžiagų viešųjų pirkimų būdu vystomuose projektuose.

Esama viešųjų pirkimų tvarka nepajėgi kovoti su trečiųjų šalių kainų antidempingu?

Panašu, jog šiuo metu galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra pajėgios užkardyti kainų antidempingo dalyvaujant trečiųjų šalių dalyviams, jei pirkimai vykdomi remiantis žemiausios kainos kriterijumi.

„Kai viešųjų pirkimų konkursai vykdomi žemiausios kainos kriterijumi, perkančioji organizacija nevykdo kitų kokybinių kriterijų atitikimo vertinimo, jei pirkimo sąlygose nenustatyta kitaip. Vis dėlto, įstatymai leidžia nepasirinkti viešajame pirkime mažiausią kainą pasiūliusių tiekėjų iš trečiųjų šalių tais atvejais, kai perkančioji organizacija priklauso nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiems ūkio subjektams, ji perka su nacionaliniu saugumu susijusias prekes, paslaugas ar darbus bei gali įvertinti ir įrodyti visus rizikos veiksnius, turinčius įtakos nacionaliniam saugumui. Šis kelias nėra paprastas, mat tokiu atveju organizacija turėtų teisę nesudaryti pirkimo sutarties tik gavusi kompetentingų institucijų nuomonę, dėl kurios galutinį sprendimą priima Vyriausybė. Statybos viešųjų pirkimų praktikoje tai gana retai pasitaiko“, – pažymi Daiva Lileikienė, advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ partnerė, viešųjų pirkimų srities advokatė.

Pasak advokatės, net jei tokių pirkimų remiantis grėsmės saugumui argumentais sutartys nebūtų sudaromos, tai neturėtų reikšmingos įtakos mažinant problemos mastą šalyje. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs objektai sąlyginai mažai perka statybos darbų.

Išeitis – kliautis perkančiųjų organizacijų kompetencija ir sąmoningumu

„SPC legal“ partnerė pabrėžia, kad kol kas šios problemos sprendimui nėra įstatymiškai apibrėžtų saugiklių, o išeitis galėtų būtų suteikti prioritetą toms priemonėms ir medžiagos, kurios maksimaliai tausoja aplinką. Tai yra, pritaikyti „žaliųjų pirkimų“ kriterijus techninėse specifikacijose, sutarties sąlygose. Pavyzdžiui, net ir vykdant pagal mažiausios kainos kriterijų, įvesti aplinkosauginių sertifikatų reikalavimus medžiagoms.

„Kitaip tariant tai reiškia, jog sprendimas yra perkančiosios organizacijos kompetencijos, valios bei socialinės atsakomybės ribose. Tuomet tik nuo tų institucijų įsigilinimo, kodėl atsiranda tokie kainų skirtumai bei kas už to slypi priklausys konkurso dalyvių vertinimo kriterijų sąrašas. Gal jei visi daugiau gilinsimės ir nebūsime abejingi, mūsų viešieji pirkimai mažais žingsneliais artės prie darnios viešųjų pirkimų praktikos“, – sako D. Lileikienė.
Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-03-28 14:52
Trečiadienio vakarą dalis Vilniaus gyventojų gavo bendruosius pranešimus, raginančius užsidaryti langus ir nebūti lauke, nes Panerių g. užsiliepsnojo automobilių sąvartynas ir pasklido toksiški dūmai. Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo apie pusę 7 vakare ir dirbo 11 valandų, kol jį likvidavo. Ka...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-28 14:34
UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos ...
nuotrauka
2024-03-28 11:33
Po daugiau nei 3 metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Švenčionių nuotekų valykla. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administravo daugiau nei 3 mln. eurų vertės projektą, modernizuojant Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginius ir užtikrinant nepertraukiamas, patikimas ir kokybiškas pa...
nuotrauka
2024-03-28 11:08
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas atnaujintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurios nustato aiškesnę tvarką ir sąlygas, kaip gyventojai ir įmonės be aukciono ir aukciono būdu gali išsinuomoti ar įsigyti kitos paskirties valstybinės žemės ...
nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 16:45
Nuo balandžio mėn. vilniečiai ir sostinės svečiai galės nemokamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais. Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė sprendimui panaikinti anksčiau galiojusį 30 eurocentų vienkartinį mokestį. Taip pat per artimiausius dvejus metus pla...
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-27 10:50
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo. Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir da...
nuotrauka
2024-03-27 09:55
Turto bankas paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą vienam didžiausių valstybės valdomų pastatų – Mindaugo g. 12, Vilniuje. Į buvusią Lietuvos geležinkelių būstinę ketinama investuoti apie 15 milijonų eurų, čia įskurs 8 valstybės įstaigos.
nuotrauka
2024-03-26 15:09
Mančesteryje vykusioje „Civic Trust Awards“ apdovanojimų ceremonijoje verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ pripažintas nugalėtoju ir specialaus prizo laimėtoju, kuris įteikiamas išskirtiniams rekonstrukcijos projektams, įgyvendintiems saugomose teritorijose.
nuotrauka
2024-03-26 14:22
Dar viena rekordinio susidomėjimo sulaukusios senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo programos galimybė Klaipėdos senamiesčio pastatų valdytojams: siekiant pilnai išnaudoti lėšų likutį – 70 tūkst. eurų, skelbiamas pakartotinis kvietimas teikti paraiškas. Jų laukiama iki š. m. balandžio 10 dienos.
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos