Žvilgsnis į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką: ko tikėtis 2020 metais?
2019-12-20 13:51
Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje. Kokia nuotaika rinka palydi šiuos metus ir ar artėjantys 2020-ieji bus tokie pat įspūdingi?

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
Iššūkis rekordinei būsto rinkai – senstanti visuomenė
Kai kurių ekspertų ir rinkos dalyvių vertinimu, būsto rinka išgyvena aukso amžių. Tai rodo ir SEB banko statistika. Perkamajai galiai kylant, daugiau gyventojų visose trijose Baltijos šalyse keičia, įsigyja pirmą pagrindinį gyvenamąjį būstą ar perka antrą kaip investiciją. Kartu pirkėjai tampa išrankesni, pirmenybę skiria kokybei, tad paklausos svarstyklės per šiuos metus pastebimai sviro brangesnio būsto ir pirminės rinkos link.
Baltijos valstybėse padėtis, suprantama, gerokai skiriasi. Rygoje pastebime pasiūlos perteklių, keliantį šiokią tokią sumaištį aukščiausios klasės būsto rinkoje, o Taline būsto įsigijimo sandorių skaičius stabilizuojasi.
Tačiau Vilnius pagal sandorių skaičių yra aktyviausias. Mažos palūkanos ir įsivyraujanti butų pirkimo nuomai praktika gerokai pašokdino būsto paklausą: skaičiuojama, kad naujos statybos būsto pasiūla šiuo metu siekia apie 5 tūkst. vienetų, o paklausa, tikėtina, viršys 5,5 tūkstančio. Naujos statybos būsto kainos pasiekė istorines aukštumas, svyruojančias nuo 1,3 tūkst. eurų už ekonominės klasės būsto kvadratinį metrą iki 4 tūkst. eurų už prabangaus buto kvadratinį metrą. Gyvenamojo būsto investicijų vidutinė pajamingumo norma siekia 4,5 procento.
Vis dėlto rinka ir jos prognozės ir toliau yra stabilios, nes būsto kainos auga proporcingai perkamajai galiai ir gyventojų pajamoms. Tokia padėtis skatina nekilnojamojo turto vystytojų konkurenciją, Lietuva ir jos sostinė domina ne tik vietinius, bet ir užsienio šalių plėtotojus – girdime ir apie Ukrainos verslininkų investicijas Lietuvoje. Nepaisant konkurencijos, rinka vystytojams ir toliau yra itin palanki. Neabejojame, kad šiemet vėl bus fiksuojamas naujos statybos būstų pardavimo rekordas.
Kita vertus, didėja rizika, kad būsto paklausa artimiausiu metu pradės trauktis. Palyginti nedideli daugumos nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimai leidžia prognozuoti, kad net ir lėtėjant būsto pardavimo mastui nekilnojamojo turto bendrovės nesusidurs su dideliais balanso pokyčiais. Tačiau augantys statybų kaštai taip pat daro įtaka būsto plėtotojų veiklos apimtims. Dėl didelės būsto pasiūlos ir konkurencijos nekilnojamojo turto segmente, rinkos dalyviai sieks išlaikyti aukštas maržas ir greičiau pardavinėti statomus būstus. Todėl tikėtina, kad ypač mažesnieji plėtotojai, neturintys masto ekonomijos, susidurs su papildomais iššūkiais.
Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė. Po dešimties metų pagrindiniai būsto pirkėjai bus dabartiniai 15–25 metų jaunuoliai, o, pavyzdžiui, penkiolikmečių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pusantro karto mažiau negu trisdešimtmečių. Taigi, tikėtina, mažiau naujų pirkėjų ateityje įsilies į būsto rinką, ir tai vystytojus skatins smarkiai koreguoti savo veiklos strategiją.
Palankus metas dairytis naujų patalpų biurui
Biurų rinka tebėra stabili visose trijose Baltijos šalyse. Kylanti ekonomika, palyginti žema nuomos kaina, tačiau didelė paklausa ir pajamingumas vystytojams, nuomotojams ir investuotojams leidžia tikėtis gana nemažos grąžos. SEB banko analitikų prognozės Baltijos valstybių biurų rinkai palankios: rizika, kad nuomos kainos kris, yra nedidelė, o Lietuva, Latvija ir Estija tebėra patrauklios investuoti.
Lyginant trijų šalių sostines, vėl išsiskiria Vilnius, kur biurų paklausa yra stebėtinai didelė. Pernai rinką papildę maždaug 75 tūkst. kvadratinių metrų patalpų verslui neturėjo didesnės įtakos neužimtų biurų pasiūlai ar nuomos kainai. Ji ir toliau buvo gana stabili kone visus pastaruosius penkerius metus. Kainos pokyčių nesitikima ir 2020‒2021 metais: nors planuojama maždaug 80 tūkst. kvadratinių metrų per metus pasiūlos plėtra viršija tikėtiną paklausą ir tai gali turėti įtakos nuomos kainai, didesnės tokio augimo įtakos rinkos pusiausvyrai nesitikima.
Latvijos komercinio nekilnojamojo turto rinka tebėra gana konservatyvi. Pastaruosius dešimt metų apskritai stebėjome jos sąstingį, nebuvo įgyvendinama naujų projektų. Tačiau šiuo metu ledai pajudėjo ir artimiausius trejus metus planuojama smarki biurų ploto plėtra. Tai sudarys galimybę nuomininkams kraustytis, kuriam laikui padidins neužimtas erdves ir skatins mažinti nuomos kainą, bent jau senesnės statybos biurų.
O Taline naujų biurų sparčiai daugėjo nuo 2014 metų, daugėjo ir neužimto ploto. Verslo patalpų nuomininkų pozicijos Estijos sostinėje gerokai stipresnės, ypač derantis dėl B klasės biurų nuomos kainų ir sąlygų. Vis dėlto biurų pasiūla Taline augs ir toliau – planuojama apie 70 tūkst. kvadratinių metrų per metus, kas skatins mažinti nuomos kainą, ypač senesnės statybos biurų. Kartu mažės ir pajamingumas.
Laukiama prekybai skirto ploto didėjimo
Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje jau trečius iš eilės metus auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Šiemet per dešimt mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis mūsų šalyje padidėjo 6,5 procento. Nors ir truputį lėčiau, bet mažmeninė prekyba šiemet augo neblogu tempu Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai 4,6 ir 6,1 procento.
Šio tempo neatspindėjo prekybai skirto nekilnojamojo turto plėtra Lietuvoje. Tačiau jo daugėjo Latvijoje ir Estijoje, be to, laukiama pasiūlos šuolio ir Vilniuje. Nors tokia plėtra žengs koja kojon su augančia gyventojų perkamąja galia, ji neišvengiamai paskatins pokyčius Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir darys įtaką prekybinio ploto nuomos kainai.
Čia ir vėl į akis krenta Vilnius, kur neužimto ploto beveik nelikę, nuomos kainos seka įkandin infliacijai, o pajamingumas yra rekordiškai mažas. SEB banko analitikai neprognozuoja didesnių rinkos svyravimų ateinančiais metais, bet visi jos dalyviai itin atidžiai stebi naujienas apie naujojo „Akropolio“ statybas, kurios pastebimai pakeis ne tik Vilniaus miesto, bet ir jo prekybos kraštovaizdį.
Latvijos rinka sėkmingai suderino net kelis didelius projektus – Rygos „Akropolį“, prekybos centrų „Origo“ ir „Alfa“ plėtrą. Tačiau planuojama, kad kaimyninėje šalyje prekybai skirto ploto 2020–2021 metais padaugės dar apie 15 proc., ir tai skatins dalį nuomotojų koreguoti kainodarą, kad būtų galima išvengti brangiai kainuojančio neužimto ploto.
Sudėtingiausia padėtis Taline, kur per pastaruosius penkerius metus prekybai skirto ploto padaugėjo 40 procentų. Čia rinka itin prisotinta, spaudimas nuomos kainai didelis, tad atsiranda ir būtinybė ieškoti alternatyvių būdų, kaip išnaudoti neužimtas erdves.
Vis didesnį spaudimą komercinio nekilnojamojo turto vystytojai patirs ir dėl augančios elektroninės prekybos. Baltijos valstybėse elektroniniais kanalais šiuo metu parduodama apie 7 proc. prekių. Nors auga ir prekyba įprastose parduotuvėse ir centruose, elektroninio verslo plėtra toliau neišengiamai skatins prekybininkus ieškoti būdų konkuruoti ir pritraukti pirkėjus, o tai daugeliu atvejų gali lemti papildomas nekilnojamojo turto vystytojų ir valdytojų išlaidas.
Vis dėlto bent jau Lietuvos ir Latvijos nekilnojamojo turto rinkos ateinančių metų prognozės yra palankios, tačiau budrumo prarasti nevalia. Ateinančiais 2020 metais lėčiau augsianti Baltijos šalių ekonomika, kintantys vartotojų įpročiai, rekordiškai žema pajamingumo norma ir gerokai atsargesnis investicijų bei jų rizikos vertinimas šį optimizmą gali prislopinti.
Kai kurių ekspertų ir rinkos dalyvių vertinimu, būsto rinka išgyvena aukso amžių. Tai rodo ir SEB banko statistika. Perkamajai galiai kylant, daugiau gyventojų visose trijose Baltijos šalyse keičia, įsigyja pirmą pagrindinį gyvenamąjį būstą ar perka antrą kaip investiciją. Kartu pirkėjai tampa išrankesni, pirmenybę skiria kokybei, tad paklausos svarstyklės per šiuos metus pastebimai sviro brangesnio būsto ir pirminės rinkos link.
Baltijos valstybėse padėtis, suprantama, gerokai skiriasi. Rygoje pastebime pasiūlos perteklių, keliantį šiokią tokią sumaištį aukščiausios klasės būsto rinkoje, o Taline būsto įsigijimo sandorių skaičius stabilizuojasi.
Tačiau Vilnius pagal sandorių skaičių yra aktyviausias. Mažos palūkanos ir įsivyraujanti butų pirkimo nuomai praktika gerokai pašokdino būsto paklausą: skaičiuojama, kad naujos statybos būsto pasiūla šiuo metu siekia apie 5 tūkst. vienetų, o paklausa, tikėtina, viršys 5,5 tūkstančio. Naujos statybos būsto kainos pasiekė istorines aukštumas, svyruojančias nuo 1,3 tūkst. eurų už ekonominės klasės būsto kvadratinį metrą iki 4 tūkst. eurų už prabangaus buto kvadratinį metrą. Gyvenamojo būsto investicijų vidutinė pajamingumo norma siekia 4,5 procento.
Vis dėlto rinka ir jos prognozės ir toliau yra stabilios, nes būsto kainos auga proporcingai perkamajai galiai ir gyventojų pajamoms. Tokia padėtis skatina nekilnojamojo turto vystytojų konkurenciją, Lietuva ir jos sostinė domina ne tik vietinius, bet ir užsienio šalių plėtotojus – girdime ir apie Ukrainos verslininkų investicijas Lietuvoje. Nepaisant konkurencijos, rinka vystytojams ir toliau yra itin palanki. Neabejojame, kad šiemet vėl bus fiksuojamas naujos statybos būstų pardavimo rekordas.
Kita vertus, didėja rizika, kad būsto paklausa artimiausiu metu pradės trauktis. Palyginti nedideli daugumos nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimai leidžia prognozuoti, kad net ir lėtėjant būsto pardavimo mastui nekilnojamojo turto bendrovės nesusidurs su dideliais balanso pokyčiais. Tačiau augantys statybų kaštai taip pat daro įtaka būsto plėtotojų veiklos apimtims. Dėl didelės būsto pasiūlos ir konkurencijos nekilnojamojo turto segmente, rinkos dalyviai sieks išlaikyti aukštas maržas ir greičiau pardavinėti statomus būstus. Todėl tikėtina, kad ypač mažesnieji plėtotojai, neturintys masto ekonomijos, susidurs su papildomais iššūkiais.
Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė. Po dešimties metų pagrindiniai būsto pirkėjai bus dabartiniai 15–25 metų jaunuoliai, o, pavyzdžiui, penkiolikmečių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pusantro karto mažiau negu trisdešimtmečių. Taigi, tikėtina, mažiau naujų pirkėjų ateityje įsilies į būsto rinką, ir tai vystytojus skatins smarkiai koreguoti savo veiklos strategiją.
Palankus metas dairytis naujų patalpų biurui
Biurų rinka tebėra stabili visose trijose Baltijos šalyse. Kylanti ekonomika, palyginti žema nuomos kaina, tačiau didelė paklausa ir pajamingumas vystytojams, nuomotojams ir investuotojams leidžia tikėtis gana nemažos grąžos. SEB banko analitikų prognozės Baltijos valstybių biurų rinkai palankios: rizika, kad nuomos kainos kris, yra nedidelė, o Lietuva, Latvija ir Estija tebėra patrauklios investuoti.
Lyginant trijų šalių sostines, vėl išsiskiria Vilnius, kur biurų paklausa yra stebėtinai didelė. Pernai rinką papildę maždaug 75 tūkst. kvadratinių metrų patalpų verslui neturėjo didesnės įtakos neužimtų biurų pasiūlai ar nuomos kainai. Ji ir toliau buvo gana stabili kone visus pastaruosius penkerius metus. Kainos pokyčių nesitikima ir 2020‒2021 metais: nors planuojama maždaug 80 tūkst. kvadratinių metrų per metus pasiūlos plėtra viršija tikėtiną paklausą ir tai gali turėti įtakos nuomos kainai, didesnės tokio augimo įtakos rinkos pusiausvyrai nesitikima.
Latvijos komercinio nekilnojamojo turto rinka tebėra gana konservatyvi. Pastaruosius dešimt metų apskritai stebėjome jos sąstingį, nebuvo įgyvendinama naujų projektų. Tačiau šiuo metu ledai pajudėjo ir artimiausius trejus metus planuojama smarki biurų ploto plėtra. Tai sudarys galimybę nuomininkams kraustytis, kuriam laikui padidins neužimtas erdves ir skatins mažinti nuomos kainą, bent jau senesnės statybos biurų.
O Taline naujų biurų sparčiai daugėjo nuo 2014 metų, daugėjo ir neužimto ploto. Verslo patalpų nuomininkų pozicijos Estijos sostinėje gerokai stipresnės, ypač derantis dėl B klasės biurų nuomos kainų ir sąlygų. Vis dėlto biurų pasiūla Taline augs ir toliau – planuojama apie 70 tūkst. kvadratinių metrų per metus, kas skatins mažinti nuomos kainą, ypač senesnės statybos biurų. Kartu mažės ir pajamingumas.
Laukiama prekybai skirto ploto didėjimo
Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje jau trečius iš eilės metus auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Šiemet per dešimt mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis mūsų šalyje padidėjo 6,5 procento. Nors ir truputį lėčiau, bet mažmeninė prekyba šiemet augo neblogu tempu Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai 4,6 ir 6,1 procento.
Šio tempo neatspindėjo prekybai skirto nekilnojamojo turto plėtra Lietuvoje. Tačiau jo daugėjo Latvijoje ir Estijoje, be to, laukiama pasiūlos šuolio ir Vilniuje. Nors tokia plėtra žengs koja kojon su augančia gyventojų perkamąja galia, ji neišvengiamai paskatins pokyčius Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir darys įtaką prekybinio ploto nuomos kainai.
Čia ir vėl į akis krenta Vilnius, kur neužimto ploto beveik nelikę, nuomos kainos seka įkandin infliacijai, o pajamingumas yra rekordiškai mažas. SEB banko analitikai neprognozuoja didesnių rinkos svyravimų ateinančiais metais, bet visi jos dalyviai itin atidžiai stebi naujienas apie naujojo „Akropolio“ statybas, kurios pastebimai pakeis ne tik Vilniaus miesto, bet ir jo prekybos kraštovaizdį.
Latvijos rinka sėkmingai suderino net kelis didelius projektus – Rygos „Akropolį“, prekybos centrų „Origo“ ir „Alfa“ plėtrą. Tačiau planuojama, kad kaimyninėje šalyje prekybai skirto ploto 2020–2021 metais padaugės dar apie 15 proc., ir tai skatins dalį nuomotojų koreguoti kainodarą, kad būtų galima išvengti brangiai kainuojančio neužimto ploto.
Sudėtingiausia padėtis Taline, kur per pastaruosius penkerius metus prekybai skirto ploto padaugėjo 40 procentų. Čia rinka itin prisotinta, spaudimas nuomos kainai didelis, tad atsiranda ir būtinybė ieškoti alternatyvių būdų, kaip išnaudoti neužimtas erdves.
Vis didesnį spaudimą komercinio nekilnojamojo turto vystytojai patirs ir dėl augančios elektroninės prekybos. Baltijos valstybėse elektroniniais kanalais šiuo metu parduodama apie 7 proc. prekių. Nors auga ir prekyba įprastose parduotuvėse ir centruose, elektroninio verslo plėtra toliau neišengiamai skatins prekybininkus ieškoti būdų konkuruoti ir pritraukti pirkėjus, o tai daugeliu atvejų gali lemti papildomas nekilnojamojo turto vystytojų ir valdytojų išlaidas.
Vis dėlto bent jau Lietuvos ir Latvijos nekilnojamojo turto rinkos ateinančių metų prognozės yra palankios, tačiau budrumo prarasti nevalia. Ateinančiais 2020 metais lėčiau augsianti Baltijos šalių ekonomika, kintantys vartotojų įpročiai, rekordiškai žema pajamingumo norma ir gerokai atsargesnis investicijų bei jų rizikos vertinimas šį optimizmą gali prislopinti.
Žymės NT rinka
Komentaras
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų bū...
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...