Žvilgsnis į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką: ko tikėtis 2020 metais?
2019-12-20 13:51
Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje. Kokia nuotaika rinka palydi šiuos metus ir ar artėjantys 2020-ieji bus tokie pat įspūdingi?

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
Iššūkis rekordinei būsto rinkai – senstanti visuomenė
Kai kurių ekspertų ir rinkos dalyvių vertinimu, būsto rinka išgyvena aukso amžių. Tai rodo ir SEB banko statistika. Perkamajai galiai kylant, daugiau gyventojų visose trijose Baltijos šalyse keičia, įsigyja pirmą pagrindinį gyvenamąjį būstą ar perka antrą kaip investiciją. Kartu pirkėjai tampa išrankesni, pirmenybę skiria kokybei, tad paklausos svarstyklės per šiuos metus pastebimai sviro brangesnio būsto ir pirminės rinkos link.
Baltijos valstybėse padėtis, suprantama, gerokai skiriasi. Rygoje pastebime pasiūlos perteklių, keliantį šiokią tokią sumaištį aukščiausios klasės būsto rinkoje, o Taline būsto įsigijimo sandorių skaičius stabilizuojasi.
Tačiau Vilnius pagal sandorių skaičių yra aktyviausias. Mažos palūkanos ir įsivyraujanti butų pirkimo nuomai praktika gerokai pašokdino būsto paklausą: skaičiuojama, kad naujos statybos būsto pasiūla šiuo metu siekia apie 5 tūkst. vienetų, o paklausa, tikėtina, viršys 5,5 tūkstančio. Naujos statybos būsto kainos pasiekė istorines aukštumas, svyruojančias nuo 1,3 tūkst. eurų už ekonominės klasės būsto kvadratinį metrą iki 4 tūkst. eurų už prabangaus buto kvadratinį metrą. Gyvenamojo būsto investicijų vidutinė pajamingumo norma siekia 4,5 procento.
Vis dėlto rinka ir jos prognozės ir toliau yra stabilios, nes būsto kainos auga proporcingai perkamajai galiai ir gyventojų pajamoms. Tokia padėtis skatina nekilnojamojo turto vystytojų konkurenciją, Lietuva ir jos sostinė domina ne tik vietinius, bet ir užsienio šalių plėtotojus – girdime ir apie Ukrainos verslininkų investicijas Lietuvoje. Nepaisant konkurencijos, rinka vystytojams ir toliau yra itin palanki. Neabejojame, kad šiemet vėl bus fiksuojamas naujos statybos būstų pardavimo rekordas.
Kita vertus, didėja rizika, kad būsto paklausa artimiausiu metu pradės trauktis. Palyginti nedideli daugumos nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimai leidžia prognozuoti, kad net ir lėtėjant būsto pardavimo mastui nekilnojamojo turto bendrovės nesusidurs su dideliais balanso pokyčiais. Tačiau augantys statybų kaštai taip pat daro įtaka būsto plėtotojų veiklos apimtims. Dėl didelės būsto pasiūlos ir konkurencijos nekilnojamojo turto segmente, rinkos dalyviai sieks išlaikyti aukštas maržas ir greičiau pardavinėti statomus būstus. Todėl tikėtina, kad ypač mažesnieji plėtotojai, neturintys masto ekonomijos, susidurs su papildomais iššūkiais.
Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė. Po dešimties metų pagrindiniai būsto pirkėjai bus dabartiniai 15–25 metų jaunuoliai, o, pavyzdžiui, penkiolikmečių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pusantro karto mažiau negu trisdešimtmečių. Taigi, tikėtina, mažiau naujų pirkėjų ateityje įsilies į būsto rinką, ir tai vystytojus skatins smarkiai koreguoti savo veiklos strategiją.
Palankus metas dairytis naujų patalpų biurui
Biurų rinka tebėra stabili visose trijose Baltijos šalyse. Kylanti ekonomika, palyginti žema nuomos kaina, tačiau didelė paklausa ir pajamingumas vystytojams, nuomotojams ir investuotojams leidžia tikėtis gana nemažos grąžos. SEB banko analitikų prognozės Baltijos valstybių biurų rinkai palankios: rizika, kad nuomos kainos kris, yra nedidelė, o Lietuva, Latvija ir Estija tebėra patrauklios investuoti.
Lyginant trijų šalių sostines, vėl išsiskiria Vilnius, kur biurų paklausa yra stebėtinai didelė. Pernai rinką papildę maždaug 75 tūkst. kvadratinių metrų patalpų verslui neturėjo didesnės įtakos neužimtų biurų pasiūlai ar nuomos kainai. Ji ir toliau buvo gana stabili kone visus pastaruosius penkerius metus. Kainos pokyčių nesitikima ir 2020‒2021 metais: nors planuojama maždaug 80 tūkst. kvadratinių metrų per metus pasiūlos plėtra viršija tikėtiną paklausą ir tai gali turėti įtakos nuomos kainai, didesnės tokio augimo įtakos rinkos pusiausvyrai nesitikima.
Latvijos komercinio nekilnojamojo turto rinka tebėra gana konservatyvi. Pastaruosius dešimt metų apskritai stebėjome jos sąstingį, nebuvo įgyvendinama naujų projektų. Tačiau šiuo metu ledai pajudėjo ir artimiausius trejus metus planuojama smarki biurų ploto plėtra. Tai sudarys galimybę nuomininkams kraustytis, kuriam laikui padidins neužimtas erdves ir skatins mažinti nuomos kainą, bent jau senesnės statybos biurų.
O Taline naujų biurų sparčiai daugėjo nuo 2014 metų, daugėjo ir neužimto ploto. Verslo patalpų nuomininkų pozicijos Estijos sostinėje gerokai stipresnės, ypač derantis dėl B klasės biurų nuomos kainų ir sąlygų. Vis dėlto biurų pasiūla Taline augs ir toliau – planuojama apie 70 tūkst. kvadratinių metrų per metus, kas skatins mažinti nuomos kainą, ypač senesnės statybos biurų. Kartu mažės ir pajamingumas.
Laukiama prekybai skirto ploto didėjimo
Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje jau trečius iš eilės metus auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Šiemet per dešimt mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis mūsų šalyje padidėjo 6,5 procento. Nors ir truputį lėčiau, bet mažmeninė prekyba šiemet augo neblogu tempu Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai 4,6 ir 6,1 procento.
Šio tempo neatspindėjo prekybai skirto nekilnojamojo turto plėtra Lietuvoje. Tačiau jo daugėjo Latvijoje ir Estijoje, be to, laukiama pasiūlos šuolio ir Vilniuje. Nors tokia plėtra žengs koja kojon su augančia gyventojų perkamąja galia, ji neišvengiamai paskatins pokyčius Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir darys įtaką prekybinio ploto nuomos kainai.
Čia ir vėl į akis krenta Vilnius, kur neužimto ploto beveik nelikę, nuomos kainos seka įkandin infliacijai, o pajamingumas yra rekordiškai mažas. SEB banko analitikai neprognozuoja didesnių rinkos svyravimų ateinančiais metais, bet visi jos dalyviai itin atidžiai stebi naujienas apie naujojo „Akropolio“ statybas, kurios pastebimai pakeis ne tik Vilniaus miesto, bet ir jo prekybos kraštovaizdį.
Latvijos rinka sėkmingai suderino net kelis didelius projektus – Rygos „Akropolį“, prekybos centrų „Origo“ ir „Alfa“ plėtrą. Tačiau planuojama, kad kaimyninėje šalyje prekybai skirto ploto 2020–2021 metais padaugės dar apie 15 proc., ir tai skatins dalį nuomotojų koreguoti kainodarą, kad būtų galima išvengti brangiai kainuojančio neužimto ploto.
Sudėtingiausia padėtis Taline, kur per pastaruosius penkerius metus prekybai skirto ploto padaugėjo 40 procentų. Čia rinka itin prisotinta, spaudimas nuomos kainai didelis, tad atsiranda ir būtinybė ieškoti alternatyvių būdų, kaip išnaudoti neužimtas erdves.
Vis didesnį spaudimą komercinio nekilnojamojo turto vystytojai patirs ir dėl augančios elektroninės prekybos. Baltijos valstybėse elektroniniais kanalais šiuo metu parduodama apie 7 proc. prekių. Nors auga ir prekyba įprastose parduotuvėse ir centruose, elektroninio verslo plėtra toliau neišengiamai skatins prekybininkus ieškoti būdų konkuruoti ir pritraukti pirkėjus, o tai daugeliu atvejų gali lemti papildomas nekilnojamojo turto vystytojų ir valdytojų išlaidas.
Vis dėlto bent jau Lietuvos ir Latvijos nekilnojamojo turto rinkos ateinančių metų prognozės yra palankios, tačiau budrumo prarasti nevalia. Ateinančiais 2020 metais lėčiau augsianti Baltijos šalių ekonomika, kintantys vartotojų įpročiai, rekordiškai žema pajamingumo norma ir gerokai atsargesnis investicijų bei jų rizikos vertinimas šį optimizmą gali prislopinti.
Kai kurių ekspertų ir rinkos dalyvių vertinimu, būsto rinka išgyvena aukso amžių. Tai rodo ir SEB banko statistika. Perkamajai galiai kylant, daugiau gyventojų visose trijose Baltijos šalyse keičia, įsigyja pirmą pagrindinį gyvenamąjį būstą ar perka antrą kaip investiciją. Kartu pirkėjai tampa išrankesni, pirmenybę skiria kokybei, tad paklausos svarstyklės per šiuos metus pastebimai sviro brangesnio būsto ir pirminės rinkos link.
Baltijos valstybėse padėtis, suprantama, gerokai skiriasi. Rygoje pastebime pasiūlos perteklių, keliantį šiokią tokią sumaištį aukščiausios klasės būsto rinkoje, o Taline būsto įsigijimo sandorių skaičius stabilizuojasi.
Tačiau Vilnius pagal sandorių skaičių yra aktyviausias. Mažos palūkanos ir įsivyraujanti butų pirkimo nuomai praktika gerokai pašokdino būsto paklausą: skaičiuojama, kad naujos statybos būsto pasiūla šiuo metu siekia apie 5 tūkst. vienetų, o paklausa, tikėtina, viršys 5,5 tūkstančio. Naujos statybos būsto kainos pasiekė istorines aukštumas, svyruojančias nuo 1,3 tūkst. eurų už ekonominės klasės būsto kvadratinį metrą iki 4 tūkst. eurų už prabangaus buto kvadratinį metrą. Gyvenamojo būsto investicijų vidutinė pajamingumo norma siekia 4,5 procento.
Vis dėlto rinka ir jos prognozės ir toliau yra stabilios, nes būsto kainos auga proporcingai perkamajai galiai ir gyventojų pajamoms. Tokia padėtis skatina nekilnojamojo turto vystytojų konkurenciją, Lietuva ir jos sostinė domina ne tik vietinius, bet ir užsienio šalių plėtotojus – girdime ir apie Ukrainos verslininkų investicijas Lietuvoje. Nepaisant konkurencijos, rinka vystytojams ir toliau yra itin palanki. Neabejojame, kad šiemet vėl bus fiksuojamas naujos statybos būstų pardavimo rekordas.
Kita vertus, didėja rizika, kad būsto paklausa artimiausiu metu pradės trauktis. Palyginti nedideli daugumos nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimai leidžia prognozuoti, kad net ir lėtėjant būsto pardavimo mastui nekilnojamojo turto bendrovės nesusidurs su dideliais balanso pokyčiais. Tačiau augantys statybų kaštai taip pat daro įtaka būsto plėtotojų veiklos apimtims. Dėl didelės būsto pasiūlos ir konkurencijos nekilnojamojo turto segmente, rinkos dalyviai sieks išlaikyti aukštas maržas ir greičiau pardavinėti statomus būstus. Todėl tikėtina, kad ypač mažesnieji plėtotojai, neturintys masto ekonomijos, susidurs su papildomais iššūkiais.
Opiausiu reiškiniu visose trijose Baltijos valstybėse ilgainiui taps senstanti visuomenė. Po dešimties metų pagrindiniai būsto pirkėjai bus dabartiniai 15–25 metų jaunuoliai, o, pavyzdžiui, penkiolikmečių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pusantro karto mažiau negu trisdešimtmečių. Taigi, tikėtina, mažiau naujų pirkėjų ateityje įsilies į būsto rinką, ir tai vystytojus skatins smarkiai koreguoti savo veiklos strategiją.
Palankus metas dairytis naujų patalpų biurui
Biurų rinka tebėra stabili visose trijose Baltijos šalyse. Kylanti ekonomika, palyginti žema nuomos kaina, tačiau didelė paklausa ir pajamingumas vystytojams, nuomotojams ir investuotojams leidžia tikėtis gana nemažos grąžos. SEB banko analitikų prognozės Baltijos valstybių biurų rinkai palankios: rizika, kad nuomos kainos kris, yra nedidelė, o Lietuva, Latvija ir Estija tebėra patrauklios investuoti.
Lyginant trijų šalių sostines, vėl išsiskiria Vilnius, kur biurų paklausa yra stebėtinai didelė. Pernai rinką papildę maždaug 75 tūkst. kvadratinių metrų patalpų verslui neturėjo didesnės įtakos neužimtų biurų pasiūlai ar nuomos kainai. Ji ir toliau buvo gana stabili kone visus pastaruosius penkerius metus. Kainos pokyčių nesitikima ir 2020‒2021 metais: nors planuojama maždaug 80 tūkst. kvadratinių metrų per metus pasiūlos plėtra viršija tikėtiną paklausą ir tai gali turėti įtakos nuomos kainai, didesnės tokio augimo įtakos rinkos pusiausvyrai nesitikima.
Latvijos komercinio nekilnojamojo turto rinka tebėra gana konservatyvi. Pastaruosius dešimt metų apskritai stebėjome jos sąstingį, nebuvo įgyvendinama naujų projektų. Tačiau šiuo metu ledai pajudėjo ir artimiausius trejus metus planuojama smarki biurų ploto plėtra. Tai sudarys galimybę nuomininkams kraustytis, kuriam laikui padidins neužimtas erdves ir skatins mažinti nuomos kainą, bent jau senesnės statybos biurų.
O Taline naujų biurų sparčiai daugėjo nuo 2014 metų, daugėjo ir neužimto ploto. Verslo patalpų nuomininkų pozicijos Estijos sostinėje gerokai stipresnės, ypač derantis dėl B klasės biurų nuomos kainų ir sąlygų. Vis dėlto biurų pasiūla Taline augs ir toliau – planuojama apie 70 tūkst. kvadratinių metrų per metus, kas skatins mažinti nuomos kainą, ypač senesnės statybos biurų. Kartu mažės ir pajamingumas.
Laukiama prekybai skirto ploto didėjimo
Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje jau trečius iš eilės metus auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Šiemet per dešimt mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta to meto kainomis mūsų šalyje padidėjo 6,5 procento. Nors ir truputį lėčiau, bet mažmeninė prekyba šiemet augo neblogu tempu Latvijoje ir Estijoje, atitinkamai 4,6 ir 6,1 procento.
Šio tempo neatspindėjo prekybai skirto nekilnojamojo turto plėtra Lietuvoje. Tačiau jo daugėjo Latvijoje ir Estijoje, be to, laukiama pasiūlos šuolio ir Vilniuje. Nors tokia plėtra žengs koja kojon su augančia gyventojų perkamąja galia, ji neišvengiamai paskatins pokyčius Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir darys įtaką prekybinio ploto nuomos kainai.
Čia ir vėl į akis krenta Vilnius, kur neužimto ploto beveik nelikę, nuomos kainos seka įkandin infliacijai, o pajamingumas yra rekordiškai mažas. SEB banko analitikai neprognozuoja didesnių rinkos svyravimų ateinančiais metais, bet visi jos dalyviai itin atidžiai stebi naujienas apie naujojo „Akropolio“ statybas, kurios pastebimai pakeis ne tik Vilniaus miesto, bet ir jo prekybos kraštovaizdį.
Latvijos rinka sėkmingai suderino net kelis didelius projektus – Rygos „Akropolį“, prekybos centrų „Origo“ ir „Alfa“ plėtrą. Tačiau planuojama, kad kaimyninėje šalyje prekybai skirto ploto 2020–2021 metais padaugės dar apie 15 proc., ir tai skatins dalį nuomotojų koreguoti kainodarą, kad būtų galima išvengti brangiai kainuojančio neužimto ploto.
Sudėtingiausia padėtis Taline, kur per pastaruosius penkerius metus prekybai skirto ploto padaugėjo 40 procentų. Čia rinka itin prisotinta, spaudimas nuomos kainai didelis, tad atsiranda ir būtinybė ieškoti alternatyvių būdų, kaip išnaudoti neužimtas erdves.
Vis didesnį spaudimą komercinio nekilnojamojo turto vystytojai patirs ir dėl augančios elektroninės prekybos. Baltijos valstybėse elektroniniais kanalais šiuo metu parduodama apie 7 proc. prekių. Nors auga ir prekyba įprastose parduotuvėse ir centruose, elektroninio verslo plėtra toliau neišengiamai skatins prekybininkus ieškoti būdų konkuruoti ir pritraukti pirkėjus, o tai daugeliu atvejų gali lemti papildomas nekilnojamojo turto vystytojų ir valdytojų išlaidas.
Vis dėlto bent jau Lietuvos ir Latvijos nekilnojamojo turto rinkos ateinančių metų prognozės yra palankios, tačiau budrumo prarasti nevalia. Ateinančiais 2020 metais lėčiau augsianti Baltijos šalių ekonomika, kintantys vartotojų įpročiai, rekordiškai žema pajamingumo norma ir gerokai atsargesnis investicijų bei jų rizikos vertinimas šį optimizmą gali prislopinti.
Žymės NT rinka
Komentaras
2026-11-10 11:02
Perkant įprastą būstą dažniausiai kalbama apie kainą, kvadratinius metrus, vietą, paskolą ir būsto būklę. Prabangaus nekilnojamojo turto sandoriuose šio sąrašo nepakanka. Čia daug daugiau lemia pasitikėjimas, diskretiškumas, derybų kultūra, profesionalų reputacija ir gebėjimas suderinti daugybę skir...
2026-11-10 08:14
Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir b...
Susirgote ir turite nedarbingumą? VDI paaiškino, kada darbdavys privalo mokėti, o kada gali atleisti
2026-11-09 14:55
Susirgęs darbuotojas neprivalo dirbti net nuotoliniu būdu, o dėl ligos praleistų darbo valandų nereikia kompensuoti papildomu darbu. Vis dėlto ne visos teisės galioja automatiškai: pavyzdžiui, susirgus per atostogas jos savaime nepratęsiamos, o mamadienio ar tėvadienio perkėlimui reikia kreiptis į d...
2026-11-05 08:09
Lietuvos būsto rinkoje ryškėja paradoksas: dauguma gyventojų dabartines būsto kainas laiko nepagrįstai aukštomis, tačiau tik nedaugelis tikisi, kad jos mažės. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 79 proc. gyventojų prognozuoja tolesnį būsto brangimą, o kainų kritimo laukia vos 3 p...
2026-10-29 08:26
Lietuva išlieka tarp mokesčių konkurencingumo lyderių, nors pelno mokesčio tarifas padidėjo. Verslui palankesnes sąlygas investuoti sudarė įteisintas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, o pagal įmonių apmokestinimą Lietuvą lenkia Estija ir Latvija. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ...
2026-10-28 11:21
Darbuotojas neatvyko į darbą, rangos terminai artėja, o vietoj jo tenka skubiai samdyti brangesnį subrangovą. Ar darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų dėl to patirtus nuostolius? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kodėl vien papildomų išlaidų nepakanka ir kokios aplinkyb...
2026-10-28 07:29
Darbas per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines gali kainuoti darbdaviui gerokai brangiau nei įprastą dieną. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kada darbuotojams priklauso dvigubas atlygis, kada jis turi siekti 2,5 karto įprasto darbo užmokesčio ir kokia naujovė įsigalios nuo lapkričio 1-osios.
2026-10-26 08:50
Darbdaviai, iki 2026 metų pabaigos neparengę darbo apmokėjimo sistemos arba neperžiūrėję jau galiojančios, rizikuoja neįgyvendinti nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ragina nedelsti: būtina aiškiai apibrėžti pareigybių vertinimo principus, atlygio intervalus ir kriterijus, paga...
2026-10-22 15:25
Net jei pastato savininkas ar valdytojas laikėsi visų reikalavimų, tai dar negarantuoja, kad jam nereikės atlyginti padarytos žalos. Lietuvos teisėje numatyta griežtoji civilinė atsakomybė, kuri tam tikrais atvejais taikoma ir nenustačius kaltės.
2026-10-22 14:37
Pusmetis darbuotojo tinkamumui įvertinti gali tapti privalumu darbdaviui, tačiau vien ilgesnio termino nepakaks – sprendimą atleisti reikės pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis. Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Darbo kodekso pataisos suteiks galimybę su tam tikrus atlyginimo kriterijus atitinkančia...
2026-10-21 08:18
Į Lietuvą atsirita nauja energetinių kainų šuolio banga, tačiau gyventojai viso jos masto dar nejaučia. Kol kas pinigines labiausiai tuština pabrangę degalai, tačiau šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainų augimas visu pajėgumu pasijus tik atėjus žiemai. Jei spustels šaltukas, sąskaitos už energeti...
2026-10-20 16:42
Spalio viduryje didmeninei dujų kainai Europoje perkopus 88,5 Eur/MWh ir pasiekus šių metų rekordą, Lietuvos gamintojams vėl tenka spręsti, kaip suvaldyti augančias energijos sąnaudas ir išlikti konkurencingiems. Dujos gali pabrangti greičiau, nei įmonė spėja pakeisti gamybos technologiją ar perside...
2026-10-20 08:40
Prireikė slaugyti artimąjį, pasirūpinti vaiku ar susitvarkyti asmeninius reikalus? Darbdavys ne visais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamas atostogas, tačiau svarbu žinoti, kada tai yra jo pareiga, kiek laiko galima neatvykti į darbą ir kaip toks sprendimas veikia kasmetinių atostogų kaupimą ...
2026-10-20 08:37
Lietuvos įmonė gali sulaukti milijoninio mokesčio reikalavimo net ir tada, kai pati nedalyvavo galimai mokestiniu piktnaudžiavimu grindžiamuose sandoriuose ir apie juos nežinojo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) spalio 15 d. išaiškino, kad vertinant dividendų neapmokestinimą gali būti svar...
2026-10-15 08:19
Radote svajonių būstą, sutarėte dėl kainos, tačiau banko užsakytas ar priimtas turto vertinimas gali pakoreguoti jūsų planus. Jei nepriklausomas vertintojas nustatys mažesnę rinkos vertę, nei prašo pardavėjas, gali tekti sukaupti gerokai daugiau nuosavų lėšų. „Luminor“ banko būsto finansavimo sritie...
2026-10-14 09:14
Lietuvoje per viešuosius pirkimus praėjusiais metais išleista daugiau kaip 10 mlrd. Eurų. Žvelgiant į tokius pirkimų mastus, nenuostabu, kad tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų kyla ginčų, kurie pasiekia Lietuvos teismus ar net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
2026-10-13 08:08
Atleidus darbuotoją ir laiku su juo neatsiskaičius, darbdaviui gali tekti sumokėti gerokai daugiau nei likusi skola. Tačiau 2026 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis rodo, kad net ir priteistos netesybos nėra automatiškai nekintamos – teismas, įvertinęs jų proporcingumą, gali sumažinti s...
2026-10-09 09:18
SEB būsto kainų lūkesčių indeksas, pasiekęs piką praėjusių metų pabaigoje, po truputį leidžiasi žemyn. Tai nestebina ir tokį pokytį reikėtų vertinti teigiamai, nes šie ženklai rodo galimą būsto rinkos atvėsimą. Žinoma, rinka išlieka labai aktyvi, o metinis būsto kainų šuolis gerokai lenkia pajamų au...
2026-10-08 07:32
Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviams atsiranda nauja pareiga – „Sodrai“ teikti išsamesnius duomenis apie darbuotojų atlyginimus, darbo laiką ir pareigybių grupes. Pirmuosius duomenis už sausį reikės pateikti 2027 m. vasarį. Pokyčiais siekiama didesnio atlygio skaidrumo ir vienodo darbo užmokesčio už ...
2026-10-07 11:34
Dėl darbo užmokesčio kylantys ginčai sudaro didžiąją dalį darbo ginčų Lietuvoje. Spalio 7-ąją, Pasaulinę dieną už orų darbą, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbuotojų atlygio, saugumo ir pagarbos problemas.





































































| www.julija.eu