2018 gruodžio 15 d. šeštadienis, 1:37
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar robotai mokės mums pensijas?

2018-03-02 10:30
Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Rutininio darbo mažės sparčiausiai

„Ketvirtoji pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė. Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, - pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.

„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos, kai mūsų darbo vietas masiškai pradės užiminėti robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime, ankstesnės pramonės revoliucijos produktas - konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t.y. apie robotus, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus, savarankiškai priiminėti sprendimus. Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje reikės vis mažiau. Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui, keliamas uždavinys rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus, nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau.“, - prognozuoja A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.

Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.

Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos

„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos. Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų - trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai. Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti, tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ – robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.

Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų sumažėjimo“, - prognozuoja A. Miceikienė.

Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM, jie turi gauti atitinkamai daugiau pajamų.

„Dar vienas probleminis dalykas - socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias - apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, - vardija pašnekovė.

Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.

Profesorės pastebėjimu, kol kas dar niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai. Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.

Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės

„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė, priėmusi radikalų sprendimą - ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje. Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad ateityje mums labiausiai reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei gebės valdyti procesus. Spėju, kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės”, - savo nuomonę dėsto pašnekovė.

Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.

„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję universitetinį finansininko išsilavinimą specialistai tikrai gebės greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina, jau labai netolimoje ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.

Universiteto atstovai sako, kad robotizacija ateina žmonijai į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, - reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2018-12-10 07:20
Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius" pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai. Joje gausiai dalyvavo verslo ir moksl...
nuotrauka
2018-12-06 11:00
Robotų darbas šiuo metu – nebe mokslinė fantastika, o neišvengiamas pasirinkimas įmonėms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumu. Filipas Ružanskis, Lietuvoje besilankantis vieno didžiausių pasaulyje krautuvų gamintojo „Linde“ robotikos padalinio vadovas Rytų ir Pietryčių Europai teigia, kad logistik...
nuotrauka
2018-12-04 14:31
Pramonės įmonių veiklos rezultatai turi lemiamos įtakos Panevėžio regiono progresui ir gyventojų gerovei. Inovatyvios ir progresyvios pramonės kūrimas galėtų būti atsakas į ekonominius ir demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Panevėžys ir kiti apskrities miestai. Bet ar regionas pasiruošęs to...
nuotrauka
2018-10-23 11:50
Apie gamyklos statybų pradžią Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų turinti, 35 šalyse ir 125 vietose veikianti „HELLA“ paskelbė prieš metus. Šį rudenį „HELLA“ gamykla Kaune oficialiai pradėjo veiklą, o „HELLA Lithuania“ komandą jau sudaro daugiau nei 70 žmonių i...
nuotrauka
2018-09-17 10:42
Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP). Todėl nenuostabu, kad mažėjantis ES šalių indėlis į pramonės įmonių sukuriamą pridėtinę vertę pasaulyje verčia ...
nuotrauka
2018-09-07 14:00
Su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Statybos fakultetą sieja seni ir glaudūs ryšiai. Beveik nuo pat LSA įkūrimo VGTU Statybos fakultetas yra šios Asociacijos nariu, prezidiumo, o vėliau – ir tarybos nariu. Prasmingas bendradarbiavimas prasidėjo tuometinių LSA prezidento A. Šeštakausko ir Staty...
nuotrauka
2018-09-05 11:35
Per ateinančius metus bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuoja pakeisti nuotekų linijos atkarpą Vilniuje, Žvėryno rajone. Projektui numatyta skirti 1,95 mln. EUR bendrovės lėšų.
nuotrauka
2018-09-05 10:52
Darbą pradėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) naujoji rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos komanda – Mokslo ir inovacijų bei Studijų prorektoriai. Juos, rektoriaus teikimu, paskyrė Universiteto taryba.
nuotrauka
2018-07-30 08:10
Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas – inžinerijos varomoji jėga, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Ričardas Leščinskas, vadovaujantis VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cechui ir įgyvendinantis unikaliausias idėjas. Taigi, kuo žavi inžinerija?
nuotrauka
2018-07-20 10:23
Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų B...
nuotrauka
2018-07-10 14:16
„Be žmogaus technika nieko verta, nes protingai dirba ne įrenginiai, o juos sukūrę žmonės“, – įsitikinęs dr. Vytautas Jokužis ir tvirtinantis, kad dirbant su aukštosiomis technologijomis, svarbiausias elementas yra žmogus ir jo kūrybiškumas.
nuotrauka
2018-06-15 13:00
Inovacijos – brangus ir rizikingas procesas, ypač startuoliams, tačiau valstybės parama leidžia drąsiau eksperimentuoti, paspartinti idėjų įgyvendinimą ir produktų pateikimą rinkai. Apie tai kalbėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai, dirbę B2B konsultacijų zonoje praėju...
nuotrauka
2018-05-07 06:21
Lietuvos pramonės įmonės galės pasinaudoti 40,5 mln. eurų finansavimu technologiniam auditui atlikti ir gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Ūkio ministerija jau paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmenin...
nuotrauka
2018-05-03 11:30
Šiandien pastebėti ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės tampa vis sunkiau – laboratorijose jau kuriamos technologijos, ateityje padėsiančios akliesiems praregėti, o robotizuoti protezai praktiškai panaikina bet kokį neįgalumą. Ateitis gimsta mokslo laboratorijose, tačiau nuo galutinių vartoto...
nuotrauka
2018-05-02 13:50
Antrus metus iš eilės rengiama programa „Ateities inžinieriai“ iki mokyklinių atostogų žada pritraukti daugiau nei 1500 šalies moksleivių. Organizatoriai siūlo mokiniams apsilankyti pažangiose įmonėse ir švietimo įstaigose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jauniesiems programos dalyviams bus pristatyto...
nuotrauka
2018-04-13 07:09
Šalies inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas Tomas Jaskelevičius. LINPRA vadovas sako sieksiantis, kad asociacija ne tik prisidėtų prie verslo aplinkos gerinimo bei eksporto skatinimo, bet ir padėtų inžinerinės pramonės įmonėms kurti a...
nuotrauka
2018-03-21 10:44
Sukurta nauja prisitaikanti evakuacinė sistema, realiu laiku reaguojanti į pavojų. Ši sistema identifikuoja gaisro ar kito pavojaus vietą pastate ir nukreipia žmones saugiausio išėjimo link. Inovaciją Frankfurte vykstančioje parodoje „Light and Building" pristatė energijos valdymo kompanija „Eaton".
nuotrauka
2018-01-31 16:38
Panevėžyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl robotikos vystymo.
nuotrauka
2017-11-29 08:41
Technologijos keičia pasaulį – keičia ir verslą. Per artimiausią dešimtmetį kai kurie verslai privalės transformuotis, jei norės išlikti, o kai kurie tiesiog išnyks. Keisis arba išryškės nauji įpročiai ir įgūdžiai, reikalingi sėkmingai plėtoti verslą.
nuotrauka
2017-11-27 08:00
Savaeigės transporto priemonės ir pažangioji robotika, 3D spausdintuvai ir besikeičiantys produktai, gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius (4D technologijos), naujosios medžiagos ir daiktų internetas – tai terminai, reiškiniai ir procesai, siejami su pasaulinę ekonomiką bei kasdienius žmonių gyvenim...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...