2019 spalio 22 d. antradienis, 7:37
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Freelanceriai – pliusai ir minusai

2019-07-22 10:55
ES skaičiuojama apie 220 mln. darbuotojų, iš jų virš 30 mln. yra laisvai samdomi arba sau darbo vietą sukūrę žmonės. Jų vis daugėja ir Lietuva yra viena tų šalių, kur per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas itin spartus netipinių darbuotojų skaičiaus augimas (dabar – apie 150 tūkst.). Vis dėlto čia slypi daug rizikų, apie kurias beveik nekalbame.
nuotrauka
Inga RUGINIENĖ, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė


Laisvai samdomų – freelancerių – ar sau darbo vietą sukūrusių žmonių gyvenimas turi savo žavesio. Daugiau savarankiškumo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir pasirinkti sau patogiausią darbo laiką skamba gerai. Deja, žiniasklaidoje ir visuomenėje pastebiu neatsakingą tokio gyvenimo būdo idealizavimą.

Nuolatinis netipinių (t. y. ne pagal įprastą visavertę darbo sutartį dirbančių) darbuotojų veiklos ir vadinamosios „gig“ ekonomikos spalvinimas visomis vaivorykštės spalvomis dar pabarstant gera sauja blizgučių jau kelia nerimą. Niekas nesiginčija, kad verslumas yra puikus dalykas: jei įsteigėte savo smulkų verslą ir sukūrėte sau geresnę darbo vietą – puiku; jei esate paklausus ir gerai apmokamas profesionalas už savo paslaugas freelancinant gaunantis stabilias bei didesnes pajamas nei turėdamas vieną darbdavį – sveikiname. Visgi nepamirškime: kai girdime apie netipinius darbuotojus, dažniausiai tai būna sėkmės istorijos arba patarimai, kaip pasiekti savo sėkmės istoriją.

O kaip dažnai rimčiau analizuojamas tokių darbuotojų nesaugumas darbo rinkoje bei pajamų nestabilumas, kas atsilieps ir jų pensijoms? Silpnesnė socialinė apsauga, ypač įvykus sveikatą sutrikdžiusiam incidentui ar dėl tėvystės naudų? O dėl darbo ir laisvalaikio susimaišymo didesnė rizika pakenkti psichikos sveikatai? Taip pat ar dažnai skaitote apie tai, kad freelanceriams bankai yra kur kas mažiau linkę suteikti paskolą, o pajamų nestabilumas tampa problematiškas atsiradus šeimai? Arba kad kartais darbdaviai verčia savo darbuotojus ankstesnes įprastas neterminuoto darbo sutartis pakeisti į netipines. Kodėl? Taip darbdaviui ne tik paprasčiau, nes sumažės atsakomybė dėl darbuotojo apsaugos, bet ir galės mokėti mažesnius mokesčius.

Taigi dirbi kaip dirbęs tam pačiam darbdaviui, bet vieną dieną netenki dalies socialinių naudų (galbūt ir darbui reikalingas priemones teks įsigyti pačiam – juk netikėtai tapai savarankišku verslininku), o vietoj to gauni propagandos apie lankstumą, kad taip dirba laisvi, ambicingi ir kūrybingi žmonės, kad „gig“ ekonomika ateitis ir apskritai čia iš tikro pačiam taip geriau bus… Kaip rodo „Eurofound“ duomenys, netipinių darbuotojų socialinė apsauga bei apskritai reprezentavimas nepakankami; net 11 ES šalių neteikia apsaugos nedarbo atveju, 10 valstybių nėra draudimo įvykus avarijos darbe, 3 šalyse narėse neteikiama parama susirgus. O kur dar tyrimai, rodantys, kad tokie darbuotojai rečiau paaukštinami, turi mažiau šansų gauti šventines premijas, mokymus, apmokamas komandiruotes, tikriausiai negalės dalyvauti įmonės pensijų planuose ir pan.

Nors lankstumas ir darbuotojo autonomija yra geri dalykai, bet kai tai tinkamai nereglamentuojama, atsiranda galimybių piktnaudžiauti. Ir teisėtai, ir neteisėtai. Kiek pažįstate netipinių darbuotojų, kuriems teko „išsimušinėti“ savo užmokestį už atliktus darbus? Aš – tikrai ne vieną.

Ne vienoje srityje darbdavys, ieškantis žmogaus užduočiai atlikti, įgauna dar daugiau svertų ir galimybių numušti atlyginimus. Paprastas pavyzdys: socialiniame tinkle freelanceriams ir jų paslaugų ieškantiems įkurta ne viena grupė, užsakovas pasiūlo tam tiktą kainą už tam tikros užduoties atlikimą ir čia prasideda atvirkštinis aukcionas, t. y. kas tą darbą gali atlikti už mažesnį atlygį. Turime atlyginimo dempingą, nes, kai nėra stabilumo, dalis žmonių gali kovoti dėl kiekvienos galimybės užsidirbti kelias papildomas dešimtis eurų. O kadangi dažno lietuvio sąmonėje gerumo rodiklis yra mažiausia kaina, tai veda prie gana sudėtingos situacijos. Dar druskos ant žaizdos – kai procesai vis labiau smulkinami ir paprastinami, kiek laiko užtruks darbų užklausas perkelti į kur kas pigesnes Azijos ir Afrikos šalis. Tokia praktika pasaulyje vis dažnėja.

Ne veltui Europos profesinės sąjungos akcentuoja, kad, nors šiuo metu daugelyje šalių nedarbo lygis itin žemas, tačiau reikia žiūrėti į tų darbų kokybę. Europos profesinių sąjungų konfederacija, kurios narė yra ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, tiesiai sako: ES patiria mažaverčių darbų krizę (angl. precarious work).

Paminėsiu, kad Europos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, daugiausia laisvai samdomų/ sau darbo vietą susikūrusių darbuotojų dirba žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (įskaitant automobilių remontą), statybose ir teikiantys profesionalias technologinės ar mokslinės pakraipos paslaugas.

Padėtį gerinti sudėtinga

Nors freelanceriai susiduria su daug problemų, gerinti jų padėtį nėra lengva. Jei pagal įprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų interesams atstovauja ir juos gina profesinės sąjungos (neretai profsąjungų suderėtos kolektyvinės sutartys gerina ir ne tik jų narių padėtį), su netipiniais darbuotojais sudėtingiau.

Tai lemia kelios priežastys. Juos organizuoti bendriems tikslams kur kas sudėtingiau: jei žmogus dirba keliems darbdaviams trumpalaikiuose projektuose, o po savaitės jau dirbs kitur, sunku imtis derybų su darbdaviu, nes netrukus jis jau bus ex-darbdavys. Net ir norint pagerinti savo darbo sąlygas, laisvai samdomiems darbuotojams dėl dinamiško veiklos pobūdžio yra sunku suburti bendraminčių. Vadinasi, net ir susiduriant su didelėmis rizikomis, bet apie jas nuosekliai nekomunikuojant, neturint atstovų, kurie užsiimtų advokacija, yra mažai šansų, kad jų problemų bus imtasi iš esmės. Telieka pasikliauti įstatymų leidėjų ir politikos formuotojų informuotumu ir geranoriškumu. Taip pat kai kuriose šalyse tokiems darbuotojams buvo/ yra ribojamas stojimas į profesines sąjungas. Anksčiau ir Lietuvoje reikėjo turėti darbo sutartį, kad galėtum tapti profesinės sąjungos nariu, bet vėliau tai pakeista į reikalavimą turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą.

Taigi, ar netipiniai darbuotojai pasmerkti ruoštis, kad jų saugumas ir stabilumas vis blogės lyginant su įprastais darbuotojais ir laikas veržtis diržus žiemai? Ne, Europos profesinių sąjungų konfederacija, turinti socialinio partnerio statusą ES mastu, vienijanti profesinių sąjungų centrus iš visos Europos bei turinti gerą įdirbį advokacijoje, prieš kelerius metus priėmė strateginį sprendimą dirbti gerinant netipinių darbuotojų padėtį bei socialinę apsaugą. Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais metais tam irgi skiria vis daugiau dėmesio, o kai kuriose valstybėse ši tema atsirado tarp socialinės politikos prioritetų (tiesa, dažnai atsimušama į ES konkurencijos teisę, kas yra nemaža kliūtis progresui).

Kokiomis kryptimis žiūrima? Vienas iš populiarių sprendimų – vis dėlto rasti kelių kaip ne pagal tipines sutartis dirbančius darbuotojus įtraukti po profesinių sąjungų skėčiu. Šis iššūkis įvairiose valstybėse sprendžiamas skirtingai: pavyzdžiui, kai kur steigiamos vien netipiniams darbuotojams skirtos profesinės sąjungos, kitur netipiniai darbuotojai įsijungia į įprastas profesines sąjungas ir jų, kaip laisvai samdomų darbuotojų, interesai ginami drauge su įprastų. Taip pat bandoma praplėsti kolektyvines sutartis, kad suderėtos nuostatos būtų taikomos ir netipiniams darbuotojams (pavyzdžiui, pasirašytos tam tikro sektoriaus ar įmonės mastu). Pabrėšiu, tyrimais pagrįsta, kad kolektyvinės sutartys yra iš tų priemonių, kurios gali išspręsti nemažai nacionaliniuose teisės aktuose paliktų spragų ar sektoriams specifinių problemų ir ženkliai pagerinti darbuotojų situaciją.

Tarp kitų Europos profesinių sąjungų iniciatyvų galima paminėti, siekį įmonėje riboti darbuotojų, dirbančių pagal nenuolatinius darbo kontraktus, dalį; turėti konkrečius sąrašus, kokios veiklos gali būti atliktinos laisvai samdomų darbuotojų (šakos lygiu). Taip pat gana dažnai pasigirsta kalbų dėl būtinybės kalbėti apie minimalų mėnesinį atlyginimą laisvai samdomiems darbuotojams, kad jie turėtų bent kokį stabilių pajamų tinklą (tam reikėtų išimties ES konkurencijos teisėje).
Apibendrinant galima sakyti, kad profesinės sąjungos siekia, kad:
 
• būtų sukurtos ir teisiškai įformintos Europai bendros taisyklės dėl sau darbo vietą sukūrusių/ laisvai samdomų darbuotojų;
• kad tokiems darbuotojams būtų užtikrinama esminė kolektyvinių derybų teisė, siekiant apsaugoti savo interesus;
• būtų skiriama daugiau dėmesio šios vis didėjančios grupės darbuotojams, nes kol kas jo trūksta.
LPSK taip pat siekia įtraukti laisvai samdomus ir sau darbo vietą susikūrusius darbuotojus. Tarp pavyzdžių – po vienos mūsų narės (Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjungos) sparnu įsikūrusi „Lietuvos aktorių gildija“, vienijanti bei ginanti daug laisvai samdomų menininkų bei atlikėjų. Taip pat – jau ne vienerius metus su mumis dirba Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Ne pagal įprastas nuolatinio darbo sutartis dirbančių žmonių Lietuvoje vis daugės ir negalima ignoruoti jų problemų. Juolab kad dažnai jie yra įvairių sričių profesionalai, menininkai, žurnalistai, kurių darbas visuomenei gali atnešti daugiausia naudos. Ne valstybės interesas palikti tokius žmonės rizikingose ir nesaugiose darbo sąlygose. Žinoma, ir netipiniai darbuotojai turi savo atsakomybių – važiuojančių be bilieto niekas nenori, tad problemas spręsti turi būti suinteresuotos abi pusės.
Statybunaujienos.lt
Žymės  Darbuotojai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-10-14 10:11
Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo gyvavimą užbaigia ne teismo keliu. Statistika yra tokia: daugiau kaip 90 proc. bankrutuojančių įmonių atvejų nagrinėja teismai. Tai iškalbinga vien tuo aspektu, kad teismus pas...
nuotrauka
2019-10-10 11:05
Per metus pasitraukus iš verslo nuomonių lyderių topo keliems garsiems komentatoriams, jame šįkart itin daug naujų veidų – beveik pusė dvidešimtuko. Kone dukart atitrūkęs nuo kitų pagal komunikacijos aktyvumą pirmauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, o ryškiausią šuolį padarė LPS...
nuotrauka
2019-10-07 11:45
Lietuvoje atliktas išsamus „Lean“ metodų, skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninių paslaugų tyrimas atskleidė, kad šalies įmonėms konkurencinį pranašumą gali sukurti tik vis dar retos skaitmeninės paslaugos. Tuo tarpu išteklių mažinimu ir efektyvumo didinimu paremta „Lean“ metodologija bei skaitmeninė...
nuotrauka
2019-10-03 13:17
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinim...
nuotrauka
2019-10-03 11:38
Lietuvos darbo rinką kamuoja dvi akivaizdžios problemos: dėl emigracijos valstybė nuolat praranda darbingo amžiaus piliečius bei vis labiau jaučiamas tam tikrų sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas. KTU mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad egzistuoja galimas problemos sprendimo būdas – virtual...
nuotrauka
2019-09-26 09:19
Kaip įsivaizduojame savo gimtąjį miestą 2030-aisiais? Greičiausiai skraidančių mašinų dar neišvysime, bet, be abejonės, didieji miestai bus išmanieji – nuo infrastruktūros, saugumo, iki švietimo, sveikatos.
nuotrauka
2019-09-25 15:14
Šiuo klausimu pasisakau jau ne pirmą kartą, tačiau temos aktualumas ir ekonominė-visuomeninė svarba prie jo privers grįžti ir ateityje.
nuotrauka
2019-09-18 12:57
Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.
nuotrauka
2019-09-17 12:50
Kai oficialioji statistika kalba apie šiek tiek per metus padidėjusias statybų sąnaudas, nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės mato kitokią situaciją – kai kurios statybinės medžiagos ar darbai yra itin pabrangę. Labiausiai dėl darbuotojų trūkumo ir atlyginimų augimo išaugusios statybų ka...
nuotrauka
2019-09-02 09:56
Pirmiausia išskirčiau milžiniškus kokybės pokyčius, kuriuos lemia ir modernios technologijos, ir pasikeitusi darbo kultūra. Tai pastebime ne tik mes patys – tai mato ir užsienio svečiai. Mato ir įvertina, todėl nemažai mūsų įmonių darbuojasi užsienio rinkose.
nuotrauka
2019-08-27 14:51
Už mažiausią kainą įgyvendinti projektai paprastai yra ir blogos kokybės, panaudoti neracionalūs sprendiniai, aiškiai matomi projekto trūkumai. Už mažą kainą aukštos kokybės nenupirksi.
nuotrauka
2019-08-26 10:32
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, kuris vis labiau verčia sunerimti statybos rangovus. Valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti.
nuotrauka
2019-08-20 09:47
Statybos sektoriaus įmonių apyvartos auga, bet pažvelgus į viešuosius pirkimus ir stebint konkurentų pasiūlymus, situacija verčia sunerimti ir rinkos lyderius. Generalinės rangos segmente išlieka didžiulė konkurencija ir spaudimas kainoms. Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kok...
nuotrauka
2019-08-14 09:08
Vyriausybei svarstant idėją perkelti 8 ministerijas į vieną vietą sostinėje, pateikiamos 4 alternatyvos statyti ministerijų miestelį skirtingose Vilniaus vietose. Tačiau ar toks modelis yra geriausias pasirinkimas? Privačių ir pažangių valstybės įmonių pavyzdžiai bei užsienio šalių praktika rodo vis...
nuotrauka
2019-07-25 10:31
Skirtingiems klientų segmentams pritaikomi projektai, jiems siūlomos įvairios pridėtinės vertės ir sparčiu tempu augantys pardavimai. Būtent taip galima apibūdinti visą pirmąjį pusmetį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje stebėtą ir toliau besitęsiančią situaciją. Ji puikiai iliustruoja ir klientų, ...
nuotrauka
2019-07-12 10:43
Liepos 10 dieną Vyriausybė nepritarė ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 ir 3 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau – projektas). Ko gi siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Žmonėms, kurie nežino užkulisinių dalykų, vykstančių Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje, noriu pateikti Šiaulių miesto...
nuotrauka
2019-07-01 09:33
2019 m. pirmoje pusėje Vilniaus būsto rinka toliau stebina aktyvumu. Per II 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota lygiai tiek pat butų kaip ir metų pradžioje – 1469 butai, ir tai yra net 68 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. 2019 metais vidutiniškai...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-20 14:17
Bendrovėje „Montuotojas“ šiuo metu darbuojasi daugiau negu 100 darbuotojų iš Ukrainos (didžioji dalis) ir Baltarusijos. Matome didelį jų norą dirbti ir užsidirbti, jie nevengia viršvalandžių, dirba koncentruotai. Kartais pokalbiuose galima išgirsti abejonių dėl jų kvalifikacijos, dėl ge...
nuotrauka
2019-06-14 09:20
Pastaraisiais metais viena iš dažniausiai įvardijamų verslo atstovų problemų – darbuotojų trūkumas. Ši problema tapo opi dėl nuolat didėjančios darbingo amžiaus piliečių emigracijos bei likusių darbingo amžiaus piliečių turimos kvalifikacijos neatitikimo pagal darbo rinkoje vyraujančias trūkst...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...