2020 sausio 29 d. trečiadienis, 5:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Freelanceriai – pliusai ir minusai

2019-07-22 10:55
ES skaičiuojama apie 220 mln. darbuotojų, iš jų virš 30 mln. yra laisvai samdomi arba sau darbo vietą sukūrę žmonės. Jų vis daugėja ir Lietuva yra viena tų šalių, kur per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas itin spartus netipinių darbuotojų skaičiaus augimas (dabar – apie 150 tūkst.). Vis dėlto čia slypi daug rizikų, apie kurias beveik nekalbame.
nuotrauka
Inga RUGINIENĖ, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė


Laisvai samdomų – freelancerių – ar sau darbo vietą sukūrusių žmonių gyvenimas turi savo žavesio. Daugiau savarankiškumo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir pasirinkti sau patogiausią darbo laiką skamba gerai. Deja, žiniasklaidoje ir visuomenėje pastebiu neatsakingą tokio gyvenimo būdo idealizavimą.

Nuolatinis netipinių (t. y. ne pagal įprastą visavertę darbo sutartį dirbančių) darbuotojų veiklos ir vadinamosios „gig“ ekonomikos spalvinimas visomis vaivorykštės spalvomis dar pabarstant gera sauja blizgučių jau kelia nerimą. Niekas nesiginčija, kad verslumas yra puikus dalykas: jei įsteigėte savo smulkų verslą ir sukūrėte sau geresnę darbo vietą – puiku; jei esate paklausus ir gerai apmokamas profesionalas už savo paslaugas freelancinant gaunantis stabilias bei didesnes pajamas nei turėdamas vieną darbdavį – sveikiname. Visgi nepamirškime: kai girdime apie netipinius darbuotojus, dažniausiai tai būna sėkmės istorijos arba patarimai, kaip pasiekti savo sėkmės istoriją.

O kaip dažnai rimčiau analizuojamas tokių darbuotojų nesaugumas darbo rinkoje bei pajamų nestabilumas, kas atsilieps ir jų pensijoms? Silpnesnė socialinė apsauga, ypač įvykus sveikatą sutrikdžiusiam incidentui ar dėl tėvystės naudų? O dėl darbo ir laisvalaikio susimaišymo didesnė rizika pakenkti psichikos sveikatai? Taip pat ar dažnai skaitote apie tai, kad freelanceriams bankai yra kur kas mažiau linkę suteikti paskolą, o pajamų nestabilumas tampa problematiškas atsiradus šeimai? Arba kad kartais darbdaviai verčia savo darbuotojus ankstesnes įprastas neterminuoto darbo sutartis pakeisti į netipines. Kodėl? Taip darbdaviui ne tik paprasčiau, nes sumažės atsakomybė dėl darbuotojo apsaugos, bet ir galės mokėti mažesnius mokesčius.

Taigi dirbi kaip dirbęs tam pačiam darbdaviui, bet vieną dieną netenki dalies socialinių naudų (galbūt ir darbui reikalingas priemones teks įsigyti pačiam – juk netikėtai tapai savarankišku verslininku), o vietoj to gauni propagandos apie lankstumą, kad taip dirba laisvi, ambicingi ir kūrybingi žmonės, kad „gig“ ekonomika ateitis ir apskritai čia iš tikro pačiam taip geriau bus… Kaip rodo „Eurofound“ duomenys, netipinių darbuotojų socialinė apsauga bei apskritai reprezentavimas nepakankami; net 11 ES šalių neteikia apsaugos nedarbo atveju, 10 valstybių nėra draudimo įvykus avarijos darbe, 3 šalyse narėse neteikiama parama susirgus. O kur dar tyrimai, rodantys, kad tokie darbuotojai rečiau paaukštinami, turi mažiau šansų gauti šventines premijas, mokymus, apmokamas komandiruotes, tikriausiai negalės dalyvauti įmonės pensijų planuose ir pan.

Nors lankstumas ir darbuotojo autonomija yra geri dalykai, bet kai tai tinkamai nereglamentuojama, atsiranda galimybių piktnaudžiauti. Ir teisėtai, ir neteisėtai. Kiek pažįstate netipinių darbuotojų, kuriems teko „išsimušinėti“ savo užmokestį už atliktus darbus? Aš – tikrai ne vieną.

Ne vienoje srityje darbdavys, ieškantis žmogaus užduočiai atlikti, įgauna dar daugiau svertų ir galimybių numušti atlyginimus. Paprastas pavyzdys: socialiniame tinkle freelanceriams ir jų paslaugų ieškantiems įkurta ne viena grupė, užsakovas pasiūlo tam tiktą kainą už tam tikros užduoties atlikimą ir čia prasideda atvirkštinis aukcionas, t. y. kas tą darbą gali atlikti už mažesnį atlygį. Turime atlyginimo dempingą, nes, kai nėra stabilumo, dalis žmonių gali kovoti dėl kiekvienos galimybės užsidirbti kelias papildomas dešimtis eurų. O kadangi dažno lietuvio sąmonėje gerumo rodiklis yra mažiausia kaina, tai veda prie gana sudėtingos situacijos. Dar druskos ant žaizdos – kai procesai vis labiau smulkinami ir paprastinami, kiek laiko užtruks darbų užklausas perkelti į kur kas pigesnes Azijos ir Afrikos šalis. Tokia praktika pasaulyje vis dažnėja.

Ne veltui Europos profesinės sąjungos akcentuoja, kad, nors šiuo metu daugelyje šalių nedarbo lygis itin žemas, tačiau reikia žiūrėti į tų darbų kokybę. Europos profesinių sąjungų konfederacija, kurios narė yra ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, tiesiai sako: ES patiria mažaverčių darbų krizę (angl. precarious work).

Paminėsiu, kad Europos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, daugiausia laisvai samdomų/ sau darbo vietą susikūrusių darbuotojų dirba žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (įskaitant automobilių remontą), statybose ir teikiantys profesionalias technologinės ar mokslinės pakraipos paslaugas.

Padėtį gerinti sudėtinga

Nors freelanceriai susiduria su daug problemų, gerinti jų padėtį nėra lengva. Jei pagal įprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų interesams atstovauja ir juos gina profesinės sąjungos (neretai profsąjungų suderėtos kolektyvinės sutartys gerina ir ne tik jų narių padėtį), su netipiniais darbuotojais sudėtingiau.

Tai lemia kelios priežastys. Juos organizuoti bendriems tikslams kur kas sudėtingiau: jei žmogus dirba keliems darbdaviams trumpalaikiuose projektuose, o po savaitės jau dirbs kitur, sunku imtis derybų su darbdaviu, nes netrukus jis jau bus ex-darbdavys. Net ir norint pagerinti savo darbo sąlygas, laisvai samdomiems darbuotojams dėl dinamiško veiklos pobūdžio yra sunku suburti bendraminčių. Vadinasi, net ir susiduriant su didelėmis rizikomis, bet apie jas nuosekliai nekomunikuojant, neturint atstovų, kurie užsiimtų advokacija, yra mažai šansų, kad jų problemų bus imtasi iš esmės. Telieka pasikliauti įstatymų leidėjų ir politikos formuotojų informuotumu ir geranoriškumu. Taip pat kai kuriose šalyse tokiems darbuotojams buvo/ yra ribojamas stojimas į profesines sąjungas. Anksčiau ir Lietuvoje reikėjo turėti darbo sutartį, kad galėtum tapti profesinės sąjungos nariu, bet vėliau tai pakeista į reikalavimą turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą.

Taigi, ar netipiniai darbuotojai pasmerkti ruoštis, kad jų saugumas ir stabilumas vis blogės lyginant su įprastais darbuotojais ir laikas veržtis diržus žiemai? Ne, Europos profesinių sąjungų konfederacija, turinti socialinio partnerio statusą ES mastu, vienijanti profesinių sąjungų centrus iš visos Europos bei turinti gerą įdirbį advokacijoje, prieš kelerius metus priėmė strateginį sprendimą dirbti gerinant netipinių darbuotojų padėtį bei socialinę apsaugą. Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais metais tam irgi skiria vis daugiau dėmesio, o kai kuriose valstybėse ši tema atsirado tarp socialinės politikos prioritetų (tiesa, dažnai atsimušama į ES konkurencijos teisę, kas yra nemaža kliūtis progresui).

Kokiomis kryptimis žiūrima? Vienas iš populiarių sprendimų – vis dėlto rasti kelių kaip ne pagal tipines sutartis dirbančius darbuotojus įtraukti po profesinių sąjungų skėčiu. Šis iššūkis įvairiose valstybėse sprendžiamas skirtingai: pavyzdžiui, kai kur steigiamos vien netipiniams darbuotojams skirtos profesinės sąjungos, kitur netipiniai darbuotojai įsijungia į įprastas profesines sąjungas ir jų, kaip laisvai samdomų darbuotojų, interesai ginami drauge su įprastų. Taip pat bandoma praplėsti kolektyvines sutartis, kad suderėtos nuostatos būtų taikomos ir netipiniams darbuotojams (pavyzdžiui, pasirašytos tam tikro sektoriaus ar įmonės mastu). Pabrėšiu, tyrimais pagrįsta, kad kolektyvinės sutartys yra iš tų priemonių, kurios gali išspręsti nemažai nacionaliniuose teisės aktuose paliktų spragų ar sektoriams specifinių problemų ir ženkliai pagerinti darbuotojų situaciją.

Tarp kitų Europos profesinių sąjungų iniciatyvų galima paminėti, siekį įmonėje riboti darbuotojų, dirbančių pagal nenuolatinius darbo kontraktus, dalį; turėti konkrečius sąrašus, kokios veiklos gali būti atliktinos laisvai samdomų darbuotojų (šakos lygiu). Taip pat gana dažnai pasigirsta kalbų dėl būtinybės kalbėti apie minimalų mėnesinį atlyginimą laisvai samdomiems darbuotojams, kad jie turėtų bent kokį stabilių pajamų tinklą (tam reikėtų išimties ES konkurencijos teisėje).
Apibendrinant galima sakyti, kad profesinės sąjungos siekia, kad:
 
• būtų sukurtos ir teisiškai įformintos Europai bendros taisyklės dėl sau darbo vietą sukūrusių/ laisvai samdomų darbuotojų;
• kad tokiems darbuotojams būtų užtikrinama esminė kolektyvinių derybų teisė, siekiant apsaugoti savo interesus;
• būtų skiriama daugiau dėmesio šios vis didėjančios grupės darbuotojams, nes kol kas jo trūksta.
LPSK taip pat siekia įtraukti laisvai samdomus ir sau darbo vietą susikūrusius darbuotojus. Tarp pavyzdžių – po vienos mūsų narės (Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjungos) sparnu įsikūrusi „Lietuvos aktorių gildija“, vienijanti bei ginanti daug laisvai samdomų menininkų bei atlikėjų. Taip pat – jau ne vienerius metus su mumis dirba Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Ne pagal įprastas nuolatinio darbo sutartis dirbančių žmonių Lietuvoje vis daugės ir negalima ignoruoti jų problemų. Juolab kad dažnai jie yra įvairių sričių profesionalai, menininkai, žurnalistai, kurių darbas visuomenei gali atnešti daugiausia naudos. Ne valstybės interesas palikti tokius žmonės rizikingose ir nesaugiose darbo sąlygose. Žinoma, ir netipiniai darbuotojai turi savo atsakomybių – važiuojančių be bilieto niekas nenori, tad problemas spręsti turi būti suinteresuotos abi pusės.
Statybunaujienos.lt
Žymės  Darbuotojai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-01-23 10:08
Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio.
nuotrauka
2020-01-09 11:08
Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose.
nuotrauka
2020-01-03 11:20
2019 m. Vilniuje naujų butų buvo parduota už 0,56 mlrd. EUR arba net 49 proc. daugiau nei 2018 m., kai jų buvo realizuota už maždaug 380 mln. EUR. Net 68 proc. iš šios sumos pernai buvo skirta brangesnio būsto įsigijimui: prestižinės ir vidutinės klasės butų buvo atitinkamai nupirkta už maždaug 100 ...
nuotrauka
2019-12-30 14:18
Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai – daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, ...
nuotrauka
2019-12-30 12:07
Greitis ir pokyčiai yra šiandienio gyvenimo palydovas. Pasaulis dabar yra nuolatinių virsmų zonoje. Tokių perturbacijų laikotarpiu visada kyla daug iššūkių. 2019 m. verslo bendruomenė akylai stebėjo situaciją užsienio rinkose, analizuodama, kokią įtaką pagrindiniams Lietuvos pramonės sektoriams turė...
nuotrauka
2019-12-27 10:18
Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo d...
nuotrauka
2019-12-23 15:46
Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas.
nuotrauka
2019-12-20 13:51
Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto i...
nuotrauka
2019-12-05 14:10
Aplinkos ministerijos parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, sukėlė daug diskusijų.
nuotrauka
2019-11-29 09:14
Apie tris bankrutuojančios įmonės kreditorių eiles yra girdėję net ir su teise nieko bendro neturintys žmonės. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str. nuostatas, pirmąja eile tenkinami su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar...
nuotrauka
2019-11-27 13:11
Nors Vilniaus bendrasis planas dar tik baigiamas rengti, jau dabar galima identifikuoti artimiausias sostinės plėtros kryptis, sako nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas. Pasak pranešime cituojamo specialisto, efektyvus šių krypčių ...
nuotrauka
2019-11-25 10:59
Artėjantį kalėdinį periodą, kuomet per dvi savaites bus net aštuonios švenčių bei poilsio dienos, dalis įmonių bei organizacijų pasitiks ištuštėjusiais biurais – tokiu metu vis labiau įsigali „darbas iš namų“. Tačiau dažnai nesutariama, kaip tinkamai įforminti tokį nuotolinį darbą, kad nenukentėtų n...
nuotrauka
2019-11-21 10:56
Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas.
nuotrauka
2019-11-20 10:19
„Po pernai vykusios konferencijos Lietuvos banko istoriniuose rūmuose – Kaune – šiemet vėl grįžtame į Vilnių, kur pastatytų ir parduotų naujų butų skaičius jau ne pirmus metus siekia aukštumas. Nesunku suprasti, iš kur toks apetitas kyla: Vilnius šiuo metu yra vienas iš sparčiausiai ir pajamomis, ir...
nuotrauka
2019-11-14 10:47
Teigti, jog degant padangoms dioksinai nesusidaro, yra neatsakinga. Dioksinai susidaro esant nepilnam organinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios halogenų, didžiąja dalimi chloro, degimui.
nuotrauka
2019-10-30 13:38
Galimybė realizuoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą jam pasiekus savo vertės piką pasitaiko itin retai. Tačiau būtent tokią progą šiandien suteikia Lukiškių kalėjimo iškeldinimas iš miesto centro. Kalėjimo kompleksas diskusijų objektas yra jau bene 15 metų. Ne kartą bandyta atrasti ekonom...
nuotrauka
2019-10-24 11:50
Seimas su kitų metų biudžetu gali patvirtinti ir LR Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą, pagal kurį būtų apmokestinami stambieji prekybininkai. Nors įstatymas savo dvasia sukurtas kasdienio vartojimo, mažmeninės prekybos prekėms apmokestinti, tačiau pagal savo formuluotę jis turės įtakos ir...
nuotrauka
2019-10-23 09:10
Pasitaiko atvejų, kai įsikūrus naujai įrengtame būste ima ryškėti įvairūs defektai. Deja, ne visi į tokias situacijas pakliuvę gyventojai žino, kaip reikėtų elgtis ir kokių priemonių imtis, susidūrus su nenumatytomis problemomis. Advokatų profesinės bendrijos (APB) „IUSTUM“ partneris, advokatas Neda...
nuotrauka
2019-10-14 10:11
Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo gyvavimą užbaigia ne teismo keliu. Statistika yra tokia: daugiau kaip 90 proc. bankrutuojančių įmonių atvejų nagrinėja teismai. Tai iškalbinga vien tuo aspektu, kad teismus pas...
nuotrauka
2019-10-10 11:05
Per metus pasitraukus iš verslo nuomonių lyderių topo keliems garsiems komentatoriams, jame šįkart itin daug naujų veidų – beveik pusė dvidešimtuko. Kone dukart atitrūkęs nuo kitų pagal komunikacijos aktyvumą pirmauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, o ryškiausią šuolį padarė LPS...

Statybunaujienos.lt » Komentaras