2020 gegužės 25 d. pirmadienis, 4:55
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip emigravę tautiečiai galėtų užpildyti Lietuvoje esančias laisvas darbo vietas

2019-10-03 11:38
Lietuvos darbo rinką kamuoja dvi akivaizdžios problemos: dėl emigracijos valstybė nuolat praranda darbingo amžiaus piliečius bei vis labiau jaučiamas tam tikrų sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas. KTU mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad egzistuoja galimas problemos sprendimo būdas – virtualus darbas.
nuotrauka
Vilmantė KUMPIKAITĖ–VALIŪNIENĖ, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Kol vieni darbdaviai žada didesnius atlyginimus, palankias darbo sąlygas ir papildomas motyvacijos priemones, kiti reikiamų specialistų dairosi tarp studentų ar užsienio piliečių. Ar gali būti, kad galimas įsisenėjusių problemų sprendimas – panosėje, tačiau lieka nepastebėtas?

Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Vilmantės Kumpikaitės–Valiūnienės, išeitis sprendžiant problemas yra, tačiau visuomenėje apie ją dar mažai diskutuojama. Jos nuomone, tai galimai galėtų būti ir lietuvių migrantų susigrąžinimą skatinanti priemonė.

„Viena iš galimybių užpildyti laisvas darbo vietas – pasinaudoti užsienyje gyvenančių tautiečių paslaugomis, įdarbinant juos virtualiai“, – sako socialinius ir ekonominius procesus tyrinėjanti mokslininkė, tačiau ji pabrėžia, kad toks sprendimas nėra absoliučiai universalus ir pritaikomas tik esant tam tikroms sąlygoms. 

Įdarbinti galima, tačiau ne visiems darbams

Profesorės teigimu, skaičiuojama, kad per Nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos išvyko apie 710 tūkstančių arba kas šeštas jos gyventojas, 80 procentų gyventojų savo artimoje aplinkoje turi pažįstamų emigrantų. Remiantis 2018 metų Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, apie 73 procentai visų emigrantų yra darbingiausio amžiaus, t.y. nuo 15 iki 44 metų.

„Jeigu migrantai grįžtų, dalis jų parsivežtų žinias ir naujai įgytus įgūdžius, kurie būtų labai naudingi“, – pastebi V. Kumpikaitė–Valiūnienė, įžvelgdama potencialą laisvoms darbo vietoms užpildyti. Vis dėlto, profesorė apgailestauja, kad kol kas grįžtančiųjų skaičius nėra didelis ir noras sugrįžti mažėja ilgėjant užsienyje praleistam laikotarpiui.

Ji teigia, kad kvalifikuotų žinių darbuotojų trūkumas nebūtų toks didelis, jeigu užsienyje gyvenantys tautiečiai būtų virtualiai įdarbinti Lietuvoje įsikūrusiose kompanijose. Tokiu būdu būtų galima pasinaudoti išvykusiųjų žiniomis.

Tačiau profesorė įvardija aplinkybes, kuriomis toks scenarijus būtų įmanomas. „Pirmiausia – neketinančius į Lietuvą grįžti kvalifikuotus darbuotojus galimai sudomintų vis populiarėjantis nuotolinis darbas. Antra – dirbti per atstumą turi leisti paties darbo specifika. Be to, darbdaviams reikėtų apgalvoti, kaip subalansuoti darbo krūvį ir tokį darbuotoją darniai įtraukti į komandą“, – svarsto ji.

Pasak V. Kumpikaitės –Valiūnienės, nuotolinis tautiečių darbas galėtų būti organizuojamas ir visu pajėgumu, ir atliekant papildomus darbus – priklausomai nuo poreikių, susitarimų ir galimybių.

„Tokio tipo įdarbinimas leistų išvengti tarpkultūrinių ir kalbos barjerų, kurie gali kilti priimant užsieniečius, leistų sutaupyti ofisų vietos bei dirbti skirtingose laiko zonose“, – privalumus įžvelgia pašnekovė.

Daugiau nei pusė galvoja apie virtualų darbą

V. Kumpikaitė–Valiūnienė šiuo klausimu domisi jau seniai, todėl kartu su kolegomis organizavo emigravusių iš Lietuvos gyventojų apklausą. KTU EVF Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėjų iniciatyva atliktu tyrimu siekta išsiaiškinti, ar emigrantai iš Lietuvos norėtų virtualiai dirbti Lietuvoje esančioms kompanijoms. 

Tyrime dalyvavo 3022 užsienyje dirbantys iš Lietuvos išvykę jos piliečiai. Du trečdalius apklaustųjų sudarė moterys.
Paaiškėjo, kad apie 42 procentai respondentų jau neturi planų sugrįžti į gimtinę, o 65 proc. respondentų yra patenkinti savo karjera.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 52 proc. apklaustųjų domintų galimybė dirbti virtualiai Lietuvos įmonei, dar 0,5 proc. respondentų jau dabar dirba tokiu būdu.

Likusieji susidomėjimo tokia galimybe neišreiškė: 17,5 proc. pažymėjo, kad jų nedomintų tokia galimybė, o 7 proc. respondentų dirbti virtualiai tiesiog negalėtų, nes vykdo su internetu nesusijusius darbus – yra treneriai, gydytojai, statybininkai ir pan.

KTU mokslo grupės inicijuoto tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių emigrantai norėtų dirbti virtualiai. Beveik pusė respondentų (49,8 proc.) nurodė, kad tai darytų dėl papildomų pajamų. 15 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų įžvelgia naudą, jei pakeistų gyvenamąją vietą. Jie mano, kad jei nuspręstų grįžti į Lietuvą, tai tokio darbo patirtis, tikėtina, padėtų lengviau susirasti darbo vietą. Panašus skaičius apklaustųjų, t.y. 14 proc., nurodė, kad jiems svarbus ryšių su gimtine palaikymas, emocinis prisirišimas. 

Tėvynėje likti nori, bet dirbti – ne

Tyrimo metu užčiuoptas ir atvirkštinis procesas: „Dalis respondentų išsakė nuomonę, kad jie norėtų gyventi Lietuvoje ir dirbti nuotoliniu būdu užsienio kompanijoms, kad galėtų gauti jų kompetencijas ir lūkesčius atitinkantį darbo užmokestį“, – pastebi V. Kumpikaitė–Valiūnienė. 

Apklausos metu tyrėjai siekė nustatyti ir emigravusių potencialių darbuotojų turimus bei virtualaus darbo atveju pritaikomus įgūdžius. Paklausti, kokį darbą emigrantai galėtų atlikti dirbdami virtualiai, 36 proc. respondentų nurodė, kad galėtų teikti konsultacines paslaugas. Dar 14 proc. respondentų mano, kad galėtų teikti vertimo, 8 proc. – apskaitos paslaugas. Beveik 6 proc. apklaustųjų mano galintys atlikti redagavimo ir 3 proc. – programavimo darbus. Beveik ketvirtadalis (26,5 proc.) respondentų nurodė, kad jokio darbo dirbti virtualiai negalėtų.

„Pastebėtina, kad jaunesni ir labiau išsilavinę respondentai yra labiau susidomėję virtualaus darbo galimybe“, – tyrimo metu išryškėjusią tendenciją komentuoja V. Kumpikaitė–Valiūnienė. Be to, asmenys, kurie mažiau patenkinti savo dabartine karjera, būtų labiau linkę dirbti virtualiai, – teigia ji.

Apibendrindama rezultatus tyrėja sako, kad nemaža dalis emigrantų norėtų dirbti virtualiai, dalintis savo žiniomis bei patirtimi. „Deja, nėra aišku, ar darbdaviai Lietuvoje norėtų lietuvių migrantus įdarbinti virtualiam darbui, ir ar būtų pajėgūs emigrantams mokėti jų pageidaujamą darbo užmokestį“, – abejonėmis dalijasi V. Kumpikaitė –Valiūnienė.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-21 12:55
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai.
nuotrauka
2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis r...
nuotrauka
2020-05-18 11:10
Dėl COVID-19 pandemijos ypač nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kurios sprendžia klausimą – kaip išgyventi sustojus ekonomikos varikliui. SVV įmonės yra pažeidžiamos, nes daugelis jų neturi sukaupusios rezervų juodai dienai. Net trumpalaikis pajamų sumažėjimas joms gali būti lemting...
nuotrauka
2020-05-12 10:36
Balandį gyventojų nuomonė dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių pakito nedaug. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. apklaustųjų tikisi, jog būstas brangs, 39 proc. mano, kad pigs, o 16 proc. galvoja, kad kaina liks panaši. Kov...
nuotrauka
2020-04-30 20:44
Seime karantino metu buvo priimti Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys darbdavius per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti apie tai Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Nors prastovų paskelbimas buvo pakankamai reglamentuotas ir prieš karantiną, kyla klausimas, kodėl darbuotojus i...
nuotrauka
2020-04-27 10:17
Milijardo eurų likvidumo pagalba – toks ekonomikos skatinimo paketas prieš savaitę buvo pasiūlytas finansinių sunkumų dėl koronaviruso protrūkio patiriantiems būsto, lizingo ir vartojimo paskolų turėtojams, kai Lietuvos komerciniai bankai pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidė...
nuotrauka
2020-04-24 08:18
„Milsos“ įmonių grupės bendrovių veikla yra priklausoma nuo sezono. Šiemet darbų sezono pradžia sutapo su karantino dėl koronaviruso grėsmės paskelbimu. Vykdome įprastą tokiam metui gamybinę veiklą, pasitelkdami kai kurias neįprastas – apsaugos nuo koronaviruso – priemones. Darbas organizuojamas mak...
nuotrauka
2020-04-23 11:07
Dėl karantino didelė dalis darbuotojų šiuo metu dirba nuotoliniu būdu namuose, visos statybvietės yra aprūpintos būtinomis darbuotojų apsaugos ir dezinfekcinėmis priemonėms, pirštinėmis ir kaukėmis, išsaugojome absoliučiai visus kompanijos darbuotojus.
nuotrauka
2020-04-22 09:58
Karantinas „Švykų“ veiklos nesustabdė, tačiau didžioji dalis įmonės administracijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu – iš namų.
nuotrauka
2020-04-20 15:06
Po ilgų darbo energetikos srityje metų susidūrimas su kai kurių asmenų kompetencijos trūkumu nustoja stebinti. Tačiau 2020 m. sausio 22 d. paviešintam LRT tyrimui „Icor“ ir „Veolia“ Šimašiui po Vilniumi pakasė brangų rusišką standartą“ visgi pavyko nustebinti ir mane.
nuotrauka
2020-04-20 08:38
Vyriausybės šiuo metu siūloma 100 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t. y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams. Tai reiškia, kad tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai...
nuotrauka
2020-04-17 13:08
Kasdien stebime, kaip stoja ekonomika, krenta pramonės, prekybos, gamybos ir visų kitų sričių rodikliai, drastiškai mažėja vartojimas, dalis įmonių vis labiau balansuoja ant nemokumo slenksčio, o darbo vietų kasdien netenka tūkstančiai žmonių. Šiandien didžiulį nerimą kelią tai, jog šiuo metu Lietuv...
nuotrauka
2020-04-16 08:15
Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir Vyriausybė balandžio 9 dieną parengė įstatymo projektą, keičiantį esamo juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymą. Naujasis reguliavimas yra nukreiptas į verslą, patyrusį finansinių sunkumų dėl koronaviruso sukelto veiklos ribojimo šalyje.
nuotrauka
2020-04-14 07:27
Vos prieš mėnesį ar du kalbėjome apie dirbtinio intelekto amžių, komunikacijos įgūdžių, kurie taps kertiniais bei technologijas, kurios keis komunikaciją, svarbą. Dar daugiau, didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį praleidome norėdami rasti sprendimus, kurie leistų tobulinti ar atvertų naujas galimybes...
nuotrauka
2020-04-09 10:41
Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos formos sukrėtimas. Dabartiniams sunkumams įveikti anksčiau naudotos taisyklės netinka. Mums reikalingos politikos priemonės, skirtos padėti labiausiai kenčiantiems šioje krizėje. Šiandien tai įmonės ir šeim...
nuotrauka
2020-04-08 11:51
Pastarojo laiko realijos daugeliui iš mūsų primena „šoko terapiją“. Nori nenori tenka keisti įprastą gyvenimo ritmą, sustoti ir kuriam laikui kažko atsisakyti. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – asmeninių finansų valdymo prasme tai unikali proga išgryninti ir permąstyti ne tik savo ve...
nuotrauka
2020-04-08 08:18
Kaip valstybės institucijos užtikrins įgyvendinimą ir priežiūrą? Kas svarbu darbuotojams, darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems?
nuotrauka
2020-04-06 11:19
Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu tu...
nuotrauka
2020-04-06 09:56
Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai pasikeitė. Dar gruodį daugiau negu pusė – 55 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kaina per artimiausius metus didės, ir tik 9 proc. galvojo, kad būstas pigs. Kovo pabaigoje manančių, kad kaina augs, teliko 19 ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...