2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 10:50
Reklama  |  facebook

„Karo kambarys“ versle: kaip išgyventi ir laimėti

2020-05-27 12:52
Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Pandemijos sąlygomis, siekiant patirti kuo mažesnių nuostolių ar nugalėti konkurencinėje kovoje, įmonių vadovams pravers „Karo kambario“ principų taikymas.
nuotrauka
Pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis. Asm. albumo nuotr.


Lietuvos kariuomenės karininkas: dabartinei situacijai gali būti pritaikyta ir karo sąvoka – tai invazija

Pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis, vadovavęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms karuose Afganistane ir tarnavęs kariniu patarėju Irake, teigia, kad dabartinei situacijai būdingi pasaulinio karo požymiai.

„Vyksta invazija, kai praktiškai visas šalis puola svetimkūniai, kurie verčia mus daryti tai, ko nenorime. Dabar kiekvienas iš mūsų – žmogus, šeima, organizacija ar valstybė – priversti gintis, saugotis ir kovoti. Dabar kiekvienas žmogus, organizacija ar įmonė tapo karo lauku. Vieniems gyventojams pakanka pasirūpinti savo asmenine ir aplinkinių sveikata bei solidariai gintis. Tuo metu vadovams kyla kur kas didesni uždaviniai – išlaikyti organizacijų gerovę, procesų efektyvumą, patirti kuo mažiau nuostolių ir padaryti viską, kad nugalėtų šiame kare“, – dabartinę situaciją apibūdina plk. ltn. V. Šerelis, cituojamas pranešime.

Kad verslas priverstas įsitraukti į karą, patvirtina ir Vidas Petraitis, vienos įmonės vadovas.

„Tik laiko klausimas, kada kiekviena organizacija bet kurioje šalyje patirs ekonominio šoko sukeltą „domino efektą“. Nors dalis įmonių, tokių kaip farmacijos, maisto prekybos ar siuntų pristatymo, šiuo momentu išgyvena pakilimą, netrukus ir jos pajus kitų verslų patiriamus sunkumus. Todėl dauguma verslo organizacijų turi nedelsiant ir aiškiai įvardinti, kaip veiks sumažėjus pajamoms, ir parengti keletą veiksmų planų, net patiems liūdniausiems scenarijams“, – teigia V. Petraitis.

„Karo kambarys“ – tai vadavietė: veiksmų principai, pasiteisinę tikruose karuose

Profesionalaus karininko V. Šerelio pasakojimu, dabartinėje situacijoje efektyviausiai veiktų „Karo kambario“ principai.

  • Koronaviruso sukelta pandemija yra kaip karas ir paveiks kiekvieną verslą;
  • Apsvarstykite keletą veiksmų scenarijų, net blogiausią, ir kiekvienam paruoškite veiksmų planą;
  • Sukurkite sprendimų priėmimo štabą: jo nutarimus reikės vykdyti preciziškai;
  • Veikite greitai: kiekviena diena ir net valanda gali lemti pergalę arba pralaimėjimą;
  • Iškomunikuokite veiksmus visai organizacijai ir reikalaukite šimtaprocentinės disciplinos.

„Karo kambarys“ – tai vadavietė, kuri, priklausomai nuo problemos ar iššūkio lygmens, gali būti strateginio, operacinio ar taktinio pobūdžio. Joje pagal poreikį formuojamos vadovavimo ir valdymo grupės, veikiančios personalo, žvalgybos, operacijų, logistikos, ryšių su visuomene, komunikacijos su vidine komanda, taip pat – finansų, mokymų, planavimo ir kitose srityse. 

„Noriu pabrėžti, kad „Karo kambarys“ – tai ne erdvė, o strateginių valdymo principų visuma. Kuo operatyviau įvaldysite „Karo kambario“ principus, tuo daugiau pranašumų įgysite,– sako V. Šerelis. – Karo sąlygomis tenka nuolat iš anksto apgalvoti po keletą galimų įvykių scenarijų ir pasirengti veikti, suprantant tiek taktines užduotis, tiek aukštesnius tikslus, uždavinius ir galutinius rezultatus.“

„Karo kambario“ principų verslui pristatymą paspartino koronaviruso pandemija.

„Karo kambarį“ įsteigti įmonei reikia greitai, paprastai pakanka kelių dienų. Versle didžiausias dėmesys krizės metu sutelkiamas į piniginių srautų ir išlaidų suvaldymą. Per pirmąsias dvi dienas išanalizuojame finansinius duomenis ir sumodeliuojame veikimo scenarijus, įskaitant ir atvejus, jei pajamos sumažėtų perpus arba kristų iki nulio. Po to sudaroma veiksmų strategija ir parengiamas planas kiekvienam scenarijui, nustatomi stebėtini rodikliai. Didžiausią dėmesį rekomenduojame skirti skoloms, atsargoms, mokėjimams ir išlaidoms. Svarbu aiškiai sutarti, kas už kurią sritį atsakingas, ir kokiu greičiu kasdien bus keičiamasi informacija“, – sako V. Petraitis.

Jo žodžiais, pritaikant karo specialistų patirtį, svarbu įvertinti visas svarbiausias organizacijos veiklos sritis – personalo valdymą, esant didelei darbuotojų susirgimo rizikai, tikėtinus apribojimus karantino metu, išlaidų valdymą, tiekimo grandinės sutrikimus, klientų atsiskaitymus, draudimo bendrovių veiksmus ar neatitikimus bankų nustatytoms sąlygoms.

„6 K” principas – kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip turi padaryti – galioja ir versle

Karininkas V. Šerelis pastebi, kad karo veiksmuose svarbu užtikrinti, kad visa komanda būtų informuota apie tai, kokių uždavinių siekiama ir kokias konkrečias užduotis reikia atlikti: „Paprasčiau tariant, bet kurio lygio vadovas pirmiausia turi aiškiai suprasti, kokių tikslų siekia dviem organizaciniais lygiais aukštesni vadovai, ir užtikrinti, kad šių tikslų įgyvendinimas būtų paverstas aiškiomis užduotimis žemesnėms grandims. Formuojant kovinius įsakymus, pirmiausia išsiaiškinama situacija. Antrame etape suformuojamas uždavinys, kuris atsako į pirmuosius 5K – t. y., kas ir ką turi padaryti, kuriuo metu, kurioje vietoje ir kokiu tikslu. Trečiasis etapas – tai vykdymas, kuriame yra išaiškinama „kaip“ atlikti užduotį. Tai yra operacijos sumanymas ir užduočių padaliniams pateikimas.“

Naudokite „OODA loop“ principą – stebėti, vertinti, priimti sprendimus ir veikti

V. Petraičio pastebėjimu, versle puikiai pritaikomas kariškių naudojamas „OODA loop“ principas (Observe – Orient – Decide – Act), numatantis nuolatinį situacijos stebėjimą, vertinimą, sprendimų priėmimą ir veikimą.

„Krizės sąlygomis versle labai svarbu šį veiksmų ciklą padaryti kuo trumpesnį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali trukti parą ar keletą valandų, tačiau reikia būti operatyvesniems nei konkurentai. Būtina žinoti, kad tai yra nuolatinis procesas, padedantis organizacijai greitai įvertinti situaciją ir operatyviai imtis veiksmų“, – pranešime cituojamas V. Petraitis. 

Kaip aiškina V. Petraitis, veiksmų ir sprendimų priėmimo greitis nėra skaičiuojamas tik valandomis, jis pirmiausia pagrįstas analize. Kartais išties reikia taupyti kiekvieną sekundę, o kartais – mokėti išlaukti, netrukdyti priešui ar konkurentams daryti klaidas, skirti pakankamai laiko situacijai stebėti. Todėl operatyvumas skaičiuojamas ne tik valandomis ar minutėmis, bet ir apima vadybinių sprendimų priėmimo logiką konkrečiu metu, visos situacijos įvertinimą.

„Kitaip tariant, karo sąlygomis iš esmės keičiasi įmonės veiklos modelis ir stebimi rodikliai. Labai svarbu užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi operatyviai, greitai įgyvendinami sprendimai, būtų taikoma nulinė tolerancija disciplinos nesilaikymui“, – aiškina V. Petraitis.

V. Petraičio teigimu, priėmus sprendimus, labai svarbu iš karto informuoti visą organizaciją. Įveikti krizinį laikotarpį įmonėms padės keli principai: strategijos nustatymas, tikslus susitarimų vykdymas, nulinė tolerancija disciplinos pažeidimams ir operatyvi komunikacija: „Karo sąlygomis būtina veikti greitai ir aiškiai, itin disciplinuotai laikytis susitarimų, operatyviai raportuoti, greitai orientuotis. Išties, tai labiau į įmonės išgyvenimą orientuoti veiksmai, todėl keičiasi ir sprendimų priėmimo būdas, ir veiklos vertinimo rodikliai.“ 
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai