2024 birželio 20 d. ketvirtadienis, 9:20
Reklama  |  facebook

Savivaldybių išlaidos kasmet auga: daugiausia išleidžiama būstams, aplinkosaugai

2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finansų ministerija, kurios metu buvo vertinami pastaraisiais metais įvykę savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės pokyčiai.
nuotrauka
Viktoras Sirvydis ir Jekaterina Goličenko, Centrinės projektų valdymo agentūros nuotr.


Minimos įmonės
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra), VŠĮ
LSA (Lietuvos savivaldybių asociacija),
„Savivaldybių išlaidų analitiniame modulyje pateikta išlaidų atotrūkių analizė ne tik parodo modeliuojamų ir faktinių išlaidų atskirose savivaldybėse skirtumą, bet ir leidžia joms įsivertinti, kurioms funkcijoms skiriamų išlaidų skirtumai yra didžiausi. Išnagrinėjus išlaidas, skiriamas atskiroms funkcijoms, ir pasitikrinus, ar jos ne per didelės, o gal per mažos, galima jas palyginti su modeliuojamu teoriniu išlaidų poreikiu. Taip atsirastų galimybė efektyviau nukreipti finansinius išteklius, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir mažinti atotrūkius tarp savivaldybių“, – sako pranešime cituojamas CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.

Mažesnės išlaidos nebūtinai rodo efektyvumą

Pašnekovas aiškina, kad atliekant analizę faktinės išlaidos buvo lyginamos su teorinėmis modeliuojamomis išlaidomis, kurios buvo apskaičiuots kiekvienai savivaldybės funkcijai parengus ekonometrinį modelį. Šiuo modeliu buvo siekiama nustatyti išlaidų poreikį, konkrečiai funkcijai skiriamas išlaidas lemiančius parametrus, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų skaičių, naudojamos infrastruktūros apimtį, savivaldybės dydį bei jos ekonominius ir demografinius rodiklius.

Analizė parodė, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. tiek faktinės, tiek modeliuojamos savivaldybių tęstinės išlaidos augo. 2015 metais faktinės išlaidos siekė kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, o 2021-aisiais – 4,07 mlrd. eurų. Beveik visu laikotarpiu faktinės savivaldybių išlaidos viršijo modeliuojamas, tik 2015 metais buvo mažesnės. 2016-2021 m. savivaldybių faktinės išlaidos buvo didesnės už modeliuojamas, o išlaidų perviršis svyravo nuo -1,77 proc. iki -4,77 proc.

2021 m. didžiausią išlaidų perviršį savivaldybės patyrė komunalinių paslaugų, būsto ir aplinkosaugos srityje – buvo išleista 43,58 mln. eurų daugiau nei apskaičiuotos modeliuojamos išlaidos, o mažiausią – socialinių išmokų srityje, išleista 4,38 mln. eurų daugiau nei modeliuojamos išlaidos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos Finansų ir ekonomikos komiteto narės Jekaterinos Goličenko nuomone, tokią situaciją smarkiai nulėmė įvairios nenumatytos aplinkybės.

„Stebėjome spartesnį, nei buvo planuotas, infliacijos augimą, reikšmingą įtaką valstybės ir savivaldybių išlaidoms padarė COVID-19 pandemija. Be to, vyko valstybės socialinės sferos teisės aktų pakeitimai, kurie paveikė šildymo ir kuro kompensacijų mokėjimus – su tuo susiję nemažai savivaldybėse neplanuotų išlaidų“, – sako pranešime cituojama J. Goličenko.

Tam, kad skirtingas savivaldybes būtų lengviau palyginti tarpusavyje, jos buvo suskirstytos į keturis klasterius: didžiųjų miestų, kurortinių, kaimiškųjų ir kitų savivaldybių. Duomenys parodė, kad didžiųjų miestų, kaimiškose ir kurortinėse savivaldybėse faktinės išlaidos dažniau būna didesnės už modeliuojamas, o kitų savivaldybių klasteryje situacija atvirkštinė – faktinės išlaidos dažniau būna mažesnės už modeliuojamas.

Pasak V. Sirvydžio, optimalus ir siektinas išlaidų lygis yra tuomet, kai nėra reikšmingo atotrūkio tarp modeliuojamų ir faktinių išlaidų. Vis tik analizuojant išlaidas labai svarbu vertinti ne tik jų atotrūkį, kaip galutinį rezultatą, bet detaliau panagrinėti ir išlaidų lygį nulėmusius veiksnius bei jų poveikį gyvenimo kokybės augimui.

J. Goličenko, paklausta, ar galima sakyti, kad efektyvesnės yra tos savivaldybės, kuriose faktinės išlaidos yra mažesnės nei modeliuojamos, o ne tos, kuriose matome išlaidų perviršį, išlaidų deficito privalumu neįvardina: „Aplinkybės gali būti labai skirtingos, be to, mažesnės išlaidos gali reikšti, kad galbūt pilnai netenkinamas socialinių paslaugų, programų poreikis, nevykdoma įvairių finansuojamų programų, tokių kaip sporto, kultūros, švietimo, jaunimo užimtumo, ilgalaikių bedarbių užimtumo ir panašiai, plėtra“.

Išlaidos siejasi su gyvenimo kokybe

V. Sirvydis teigia, kad savivaldybių išlaidų atotrūkių įrankis yra naudingas pačioms savivaldybėms, nes leidžia pamatyti, ar jos turi išlaidų perviršį, ar deficitą, rezultatus palyginti su panašiomis klasterio savivaldybėmis, pasitikrinti, kuriais metais ir kokioje srityje faktinės išlaidos atitiko modeliuojamas, o kuriais metais jos buvo viršytos ar mažesnės, pasinagrinėti to priežastis ir, įvertinus visus išlaidų atotrūkį lemiančius rodiklius bei aplinkybes, siekti pažangos bei geresnių rezultatų.

„Išlaidų lygis turėtų būti gretinamas su gyvenimo kokybės indeksu savivaldybėje. Pavyzdžiui, jeigu yra išlaidų deficitas ir gyvenimo kokybės indeksas auga lėčiau nei kitose savivaldybėse, gali būti, kad nagrinėjamoje savivaldybėje yra skiriamas per mažas finansavimas tam tikrose srityse, kuris galimai veikia gyvenimo kokybę“, – aiškina ekspertas.

Jeigu savivaldybės išlaidos yra nepakankamos arba viršijamos konkrečiose srityse, jas galima atitinkamai padidinti arba sumažinti. Toks išlaidų pakoregavimas turėtų būti siejamas su paslaugų kokybės gerinimu ar teigiamu poveikiu gyvenimo kokybei.

Savo ruožtu J. Goličenko savivaldybėms, kurių faktinės išlaidos nuolat viršija modeliuojamas, pataria atsakingai vertinti išlaidų poreikį, plečiant paslaugų spektrą, organizuojant renginius, siūlant ir įtvirtinant įvairias viešojo sektoriaus darbuotojų motyvacines priemones. Tai leistų efektyviau užtikrinti savivaldybės finansinį tvarumą.
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai