„Savivaldybių išlaidų analitiniame modulyje pateikta išlaidų atotrūkių analizė ne tik parodo modeliuojamų ir faktinių išlaidų atskirose savivaldybėse skirtumą, bet ir leidžia joms įsivertinti, kurioms funkcijoms skiriamų išlaidų skirtumai yra didžiausi. Išnagrinėjus išlaidas, skiriamas atskiroms funkcijoms, ir pasitikrinus, ar jos ne per didelės, o gal per mažos, galima jas palyginti su modeliuojamu teoriniu išlaidų poreikiu. Taip atsirastų galimybė efektyviau nukreipti finansinius išteklius, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir mažinti atotrūkius tarp savivaldybių“, – sako pranešime cituojamas CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.

Mažesnės išlaidos nebūtinai rodo efektyvumą

Pašnekovas aiškina, kad atliekant analizę faktinės išlaidos buvo lyginamos su teorinėmis modeliuojamomis išlaidomis, kurios buvo apskaičiuots kiekvienai savivaldybės funkcijai parengus ekonometrinį modelį. Šiuo modeliu buvo siekiama nustatyti išlaidų poreikį, konkrečiai funkcijai skiriamas išlaidas lemiančius parametrus, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų skaičių, naudojamos infrastruktūros apimtį, savivaldybės dydį bei jos ekonominius ir demografinius rodiklius.

Analizė parodė, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. tiek faktinės, tiek modeliuojamos savivaldybių tęstinės išlaidos augo. 2015 metais faktinės išlaidos siekė kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, o 2021-aisiais – 4,07 mlrd. eurų. Beveik visu laikotarpiu faktinės savivaldybių išlaidos viršijo modeliuojamas, tik 2015 metais buvo mažesnės. 2016-2021 m. savivaldybių faktinės išlaidos buvo didesnės už modeliuojamas, o išlaidų perviršis svyravo nuo -1,77 proc. iki -4,77 proc.

2021 m. didžiausią išlaidų perviršį savivaldybės patyrė komunalinių paslaugų, būsto ir aplinkosaugos srityje – buvo išleista 43,58 mln. eurų daugiau nei apskaičiuotos modeliuojamos išlaidos, o mažiausią – socialinių išmokų srityje, išleista 4,38 mln. eurų daugiau nei modeliuojamos išlaidos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos Finansų ir ekonomikos komiteto narės Jekaterinos Goličenko nuomone, tokią situaciją smarkiai nulėmė įvairios nenumatytos aplinkybės.

„Stebėjome spartesnį, nei buvo planuotas, infliacijos augimą, reikšmingą įtaką valstybės ir savivaldybių išlaidoms padarė COVID-19 pandemija. Be to, vyko valstybės socialinės sferos teisės aktų pakeitimai, kurie paveikė šildymo ir kuro kompensacijų mokėjimus – su tuo susiję nemažai savivaldybėse neplanuotų išlaidų“, – sako pranešime cituojama J. Goličenko.

Tam, kad skirtingas savivaldybes būtų lengviau palyginti tarpusavyje, jos buvo suskirstytos į keturis klasterius: didžiųjų miestų, kurortinių, kaimiškųjų ir kitų savivaldybių. Duomenys parodė, kad didžiųjų miestų, kaimiškose ir kurortinėse savivaldybėse faktinės išlaidos dažniau būna didesnės už modeliuojamas, o kitų savivaldybių klasteryje situacija atvirkštinė – faktinės išlaidos dažniau būna mažesnės už modeliuojamas.

Pasak V. Sirvydžio, optimalus ir siektinas išlaidų lygis yra tuomet, kai nėra reikšmingo atotrūkio tarp modeliuojamų ir faktinių išlaidų. Vis tik analizuojant išlaidas labai svarbu vertinti ne tik jų atotrūkį, kaip galutinį rezultatą, bet detaliau panagrinėti ir išlaidų lygį nulėmusius veiksnius bei jų poveikį gyvenimo kokybės augimui.

J. Goličenko, paklausta, ar galima sakyti, kad efektyvesnės yra tos savivaldybės, kuriose faktinės išlaidos yra mažesnės nei modeliuojamos, o ne tos, kuriose matome išlaidų perviršį, išlaidų deficito privalumu neįvardina: „Aplinkybės gali būti labai skirtingos, be to, mažesnės išlaidos gali reikšti, kad galbūt pilnai netenkinamas socialinių paslaugų, programų poreikis, nevykdoma įvairių finansuojamų programų, tokių kaip sporto, kultūros, švietimo, jaunimo užimtumo, ilgalaikių bedarbių užimtumo ir panašiai, plėtra“.

Išlaidos siejasi su gyvenimo kokybe

V. Sirvydis teigia, kad savivaldybių išlaidų atotrūkių įrankis yra naudingas pačioms savivaldybėms, nes leidžia pamatyti, ar jos turi išlaidų perviršį, ar deficitą, rezultatus palyginti su panašiomis klasterio savivaldybėmis, pasitikrinti, kuriais metais ir kokioje srityje faktinės išlaidos atitiko modeliuojamas, o kuriais metais jos buvo viršytos ar mažesnės, pasinagrinėti to priežastis ir, įvertinus visus išlaidų atotrūkį lemiančius rodiklius bei aplinkybes, siekti pažangos bei geresnių rezultatų.

„Išlaidų lygis turėtų būti gretinamas su gyvenimo kokybės indeksu savivaldybėje. Pavyzdžiui, jeigu yra išlaidų deficitas ir gyvenimo kokybės indeksas auga lėčiau nei kitose savivaldybėse, gali būti, kad nagrinėjamoje savivaldybėje yra skiriamas per mažas finansavimas tam tikrose srityse, kuris galimai veikia gyvenimo kokybę“, – aiškina ekspertas.

Jeigu savivaldybės išlaidos yra nepakankamos arba viršijamos konkrečiose srityse, jas galima atitinkamai padidinti arba sumažinti. Toks išlaidų pakoregavimas turėtų būti siejamas su paslaugų kokybės gerinimu ar teigiamu poveikiu gyvenimo kokybei.

Savo ruožtu J. Goličenko savivaldybėms, kurių faktinės išlaidos nuolat viršija modeliuojamas, pataria atsakingai vertinti išlaidų poreikį, plečiant paslaugų spektrą, organizuojant renginius, siūlant ir įtvirtinant įvairias viešojo sektoriaus darbuotojų motyvacines priemones. Tai leistų efektyviau užtikrinti savivaldybės finansinį tvarumą.