2024 kovo 19 d. antradienis, 6:22
Reklama  |  facebook

Europos Komisijos prioritetas – žmonėms tarnaujanti ekonomika

2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
Daiva DUMČIUVIENĖ, Kauno technologijos universiteto, ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

2019 metų gruodį EK paskelbtas „Europos žaliasis kursas“ buvo ilgalaikis planas, kad iki 2050 metų Europos Sąjungos (ES) ekonomika taptų tvari. Tačiau greitai besikeičianti ekonominė aplinka, susijusi su COVID-19 sukelta pandemija, paskatino Europos Komisiją planuoti ir pateikti alternatyvius sprendimus kaip valdyti galimą ekonominį pandemijos poveikį.

Nuo krizės COVID-19 pradžios ES ėmėsi veiksmų šalinti dėl pandemijos sukeltoms kliūtims, pradedant medicinos reikmenų tiekimu. Pirmajame etape buvo svarbu suvaldyti kilusią sveikatos krizę, todėl priemonėmis buvo siekiama stiprinti sveikatos priežiūros sistemas, išsaugoti darbo vietas ir padėti verslui.

Tačiau aktuali ir pagalba ES piliečiams, patekusiems į trečiąsias šalis, prekių judėjimui ES bendrojoje rinkoje ir rengiant ilgalaikį ekonominį atsaką.

Pokyčiai šalyse skirtingi

Šiuo metu svarstoma ne tik tai, kaip koordinuotai sušvelninti atsiradusius apribojimus, bet ir kokios reagavimo priemonės bus reikalingos ilguoju laikotarpiu. Reikėtų pažymėti ir tai, kad ES taip pat imasi veiksmų, kad sustiprintų pasaulinį atsaką į COVID-19.

2020 m. gegužės 27-ą dieną Europos bendrija patvirtino tris pagrindinius veiksmus pašalinti socialines ir ekonomines pandemijos COVID 19 pasekmes. Buvo nuspręsta padidinti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos viršutines ribas, sustiprinti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą bei sukurti ES „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“ (angl. Recovery and Resilience Facility ), kurios pagrindinė dalis – „Naujos kartos ES“ (angl. „Next Generation EU“).

EK pasiūlė leisti visus nepanaudotus Europos struktūrinių ir investicinų fondų pinigus panaudoti reaguojant į COVID-19: maksimalus lankstumas – jokių apribojimų pervedimams tarp fondų ir regionų, teminės koncentracijos ir nacionalinio bendro finansavimo reikalavimai. Tai lengvina projektų įgyvendinimą ir pagreitina ES lėšų investavimą.

Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika susitrauks 7,4 procentų. Atskirose šalyse ekonominiai pokyčiai taip pat bus skirtingi – pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas Ispanijoje mažėja 12,4 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 2,2 proc.

Kurs ekonominį atsparumą

Kai kurių šalių ekonomikas COVID-19 paveikė daugiau nei kitų. Paaiškinimas, kodėl taip atsitiko, gali būti ekonominių veiklų uždarymo priemonių griežtumas, nacionalinių ekonomikų struktūra, vyriausybių fiskalinis pajėgumas atremti ekonominės veiklos žlugimą, šalių valdymo kokybė bei kiti veiksniai.

„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ planai turėtų leisti valstybėms narėms padidinti savo augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie ekologiškos ir skaitmeninės pertvarkos.

Pagal „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“ EK siekia pasiskolinti 750 mlrd. EUR iš kapitalo rinkų, kad būtų paremtas ekonomikos atsigavimas Europos Sąjungoje. Šios priemonės pagrindinė dalis – „Naujos kartos ES“ – sudaro 672,5 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų, kurios bus skirtos valstybių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti.

Nepaisant to, kad šiuo metu prognozuojama, kad BVP 2021 m. išaugs 3,7%, ES 2022 m. – 3,9%, o euro zonoje abiem metais – 3,8%, atsigavimo greitis skirtingose Europos šalyse skirsis. Atsigavimo sėkmė ilguoju laikotarpiu nacionaliniu ir Europos lygiu priklausys nuo įvairių anksčiau paminėtų veiksnių.

ES pagalba valstybėms narėms yra reikšminga solidarumui ir ekonomikos atkūrimo planų įgyvendinimui. Patvirtintos darbo vietų išsaugojimo priemonės, skirtos užimtumo problemoms spręsti, yra svarbios ir spartesniam ekonomikos atsigavimui.

Finansinė parama bus teikiama ir kitoms Europos iniciatyvoms, tokioms kaip „REACT-EU“, „Europos horizontas“, „InvestEU“, „Kaimo plėtra“ ir „Teisingos pertvarkos fondas“ ir „rescEU“.

Skatins reformas bei darbo rinkos reorganizavimą

„Naujos kartos ES“ pagrindiniai principai yra aplinkos tvarumas, produktyvumas, teisingumas ir makroekonominis stabilumas. Tai turi atsispindėti valstybių narių atsigavimo ir atsparumo, taip pat jų nacionaliniuose reformų ir investicijų planuose.

EK ragina valstybes nares į savo planus įtraukti investicijas ir reformas įvairiose srityse: atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir naudojimo spartinimą, švarių technologijų skatinimą, greitą sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų diegimą, įskaitant šviesolaidinius ir 5G tinklus, švietimo sistemų pritaikymą bei kitas.

Kita sritis, kuriai skiriamas dėmesys – socialinė apsauga ir darbo vietų išsaugojimas. COVID-19 pandemija ir ribojančios priemonės, kurių ėmėsi nacionalinės vyriausybės, sukėlė užimtumo problemų, o kilusi krizė pakeitė darbo rinką.

Akivaizdu, kad įvyko tam tikrų pertvarkymų, o kai kurie verslai niekada nebus atnaujinti, tačiau aiškus pokytis – perėjimas prie skaitmeninių darbo vietų – suteikė galimybių kai kurioms įmonėms.

Skaičiai rodo, kad padėtis ES šalių darbo rinkose yra skirtinga. Numatoma, kad 2021 m. nedarbas visoje Europos Sąjungoje padidės iki 8,6 proc., o tarp Europos Sąjungos šalių didžiausias nedarbo lygis bus Ispanijoje – 17,9 proc. bei Graikijoje – 17,5 proc.

Siekdama išspręsti šias problemas, Komisija pasiūlė naują solidarumo priemonę „Europos laikinos pramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti“ (SURE). Pagal šią priemonę numatoma 100 mlrd. eurų teikti paskoloms valstybėms narėms.

Teikiama finansinė pagalba skirta remti trumpalaikio darbo schemų ir kitų panašių priemonių, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kūrimą ar pratęsimą.

Kitas potencialus būdas išsaugoti darbo vietas – subsidijuojant darbuotojų atlyginimus ir pajamas ir teikiant kompensacijas tiems, kurie dėl krizės neteko darbo. Tačiau darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų tinkamumo kriterijai gauti paramą, susiję su minimaliais pajamų mažinimo reikalavimais, buvo priimti skirtingai. Tai gali turėti įtakos laukiamiems priemonės rezultatams.

Pagreitins valstybių narių ekonominį atsigavimą

„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ planai ne tik leis valstybėms narėms padidinti savo augimo potencialą, bet taip pat prisitaikyti ir prie ekologiškos bei skaitmeninės pertvarkos.

Tai, kad pinigai paskoloms ir subsidijoms ES šalims bus skolinami EK vardu, ir tai, kad Europos centrinis bankas nusprendė išplėsti skatinimo priemones, sumažins rinkos spaudimą kai kurioms euro zonos šalims, turinčioms sunkumų valstybės finansų srityje.

Svarbu tai, kad Europos semestras ir nauja „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė“ yra susieti. Gaivinimo ir atsparumo planai bus vertinami atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Nacionalinę reformų programą ir atkūrimo bei atsparumo planą valstybės narės turi pateikti viename integruotame dokumente.

Svarbu pabrėžti, kad valstybių narių ekonominė, fiskalinė ir finansinė padėtis taip pat bus svarbus veiksnys atkūrimo ir atsparumo planuose.

Numatytos veiklos integravimas leidžia pabrėžti valstybių narių dalyvavimą plataus masto dialoge su socialiniais partneriais ir visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant tinkamai parengti atkūrimo ir atsparumo planus.

„Naujos kartos ES“ programos įgyvendinimas turėtų stipriai paskatinti ES ekonomiką.

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai