2021 birželio 19 d. šeštadienis, 9:15
Reklama  |  facebook

Po pandemijos gresia bankrotas? Advokato patarimai įmonės vadovui

2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.
nuotrauka
Egidijus LANGYS, advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris / advokatas


Minimos įmonės
AVOCAD, advokatų profesinė bendrija,
Nors nemokumo sąvoka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra labai formali ir jos išplėtimas kelia gana daug rizikų, teismai dėmesį skiria nemokumo vertinimo kriterijų visumai. Vertinamas bendrovės likvidumas, balanso duomenys ir naujas „gyvybingumo“ požymis.

Likvidumo ir balanso testai – kiekybiniai

Bendrovės su nemokumo situacija dažniausiai susiduria, kai fiksuoja apyvartinių lėšų trūkumą – vėluoja finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai ir yra likvidumo testas – vertinama, kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

Iki 2020 metų balanso testas buvo pagrindinis kriterijus vertinant bendrovės mokumą. Jis atskleidžia, koks yra įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykis (kiek įsipareigojimai viršija turtą). Anksčiau šis testas buvo taikomas pradelstiems įsipareigojimas, o šiandien vertinami visi įsipareigojimai.

Gyvybingumas – tai galimybė įmonei po pandemijos „atsistoti ant kojų“

Naujas požymis nemokumo sektoriuje – bendrovės gyvybingumas, kuris atskleidžia, kiek įmonė yra pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pelną. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs vertinamuosius gyvybingumo kriterijus: (a) kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas; (b) kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; (c) kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; (d) kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan.

Jei įmonė veiklos nevykdo arba numatoma veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejones dėl įmonės gyvybingumo. Todėl formuojama praktika, kad esant nors menkiausiai galimybei, jei įmonė ateityje gali veikti, teismas bankroto bylos nekelia. Tiesa, tokiu atveju gali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Kada po karantino vadovas jau vėluos?

Bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali būti, kad pakanka restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Visada išliks rizika, kad vadovas nemokumo procesą pradės per anksti. Taip gali nutikti įvertinus tik formalius kriterijus, neturint patirties ar praktikos, vadovaujantis blogąja praktika ar pavyzdžiais, betarpiškai pasitikint savo ar kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį. Tačiau tokia situacija ne tik įtrauks bendrovę į teisminius ginčus. Nepradėjus nemokumo proceso gali būti daroma žala bendrovės dalykinei reputacijai, nukentėti santykiai su verslo partneriais, bendrovė gali pateikti į nepatikimų bendrovių sąrašą – nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra moki ir vadovas suklydo dėl bendrovės nemokumo.

Kitas kraštutinumas – kai vadovai pervertina savo galimybes ir mano, kad tam tikros aplinkybės bendrovės gyvybingumui įtakos neturės, kad jis deda daug pastangų, bendrovė sunkiai, bet vis dar veiklą vykdo, ir pavėluoja kreiptis į teismą. Jeigu vadovo pastangos buvo nereikšmingos ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo lauks rimtos pasekmės.

Atsakomybė tenka vadovui

Įmonei tapus nemokia įmonės vadovas privalo nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Matydamas didėjančius nuostolius vadovas negali jų dar labiau didinti ir nepagrįstai delsti tikėdamasis situacijos pagerėjimo. Jei vadovas neįvykdo šios pareigos, jam gresia atsakomybė ir pasekmės: ir žalos atlyginimas, ir teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose (ir viešojo, ir privataus sektoriaus bendrovėse) apribojimas nuo 1 iki 5 metų.

Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai bankroto administratorius galės reikalauti tokios žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kadangi jo pareiga yra prižiūrėti, kad būtų iškelta bankroto byla ir užkirstas kelias dar didesniems nuostoliams.

Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra negailestinga vadovo įdėtoms pastangoms gelbstint ar bandant „įpūsti gyvybingumo“ įmonei. Suprantama, kad vadovas stengiasi, deda pastangas, tačiau bendrovei pasiekus nemokumo slenkstį privalu atlikti tai, kas būtina –inicijuoti nemokumo procesą, informuoti dalyvius.

Neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų

Bendrovei tapus nemokia ar susidūrus su finansiniais sunkumais, neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų. Tai ne tik nepadeda išvengti atsakomybės, priešingai – padidina riziką.

Kai vienai bendrovei iškeliama bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus – tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiais, galinčiais virsti ir civiline, ir baudžiamąja atsakomybe.

Bankrotas ne teismo tvarka – mažiau skausmingas procesas

Bankrotas yra nemalonus procesas. Vadovas netenka įgaliojimų, o jo kurtas veiklos rezultatas perduodamas nemokumo administratoriui. Pastarasis vertina bendrovės sandorius, ginčija tuos, kurie galimai pažeidė bendrovės interesus, taip pat turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo iš vadovo ar akcininkų. Negana to, visuomet yra rizika, kad nemokumo administratorius kreipsis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Tačiau bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka. Teismo kompetencijai priskiriamus klausimus tokiu atveju sprendžia ir nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Šis kelias yra pigesnis, nei procesas teisme. Kartu tai lankstesnis ir kreditoriams bei bendrovėms labiau priimtinas kelias. Be to, kreditoriams pritarus, bankroto procedūrą, laikui bėgant, gali pakeisti ir restruktūrizavimas. 
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-06-16 09:09
Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi, kad graibstomi ir naujos, ir senos statybos butai, o apklausos rodo, kad būsto paklausa ir toliau gali didėti.
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-03-23 13:02
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki kovo 23 dienos patvirtino 27,33 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, taip pat suteikė 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms.
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-15 08:13
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovu Aurimu Želviu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadove Edita Janušiene. Ministrė pabrėžė, kad nuo pandemijos nukentėjusio verslo netenkina paramos teikimo tempai, susitikimo metu numatyti...
nuotrauka
2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
2021-03-12 10:38
Per pandemiją trijų Baltijos šalių gyventojai būstus perka itin aktyviai, tačiau kauniečiai, klaipėdiečiai ir Rygos gyventojai su pavydu žiūri į Vilnių ir Taliną, kur naujos statybos butų nuperkama kelis kartus daugiau.
nuotrauka
2021-02-22 07:19
Užklupusi pandemija diktuoja naujas ne tik gyvenimo, bet ir darbo taisykles, o modernių sprendimų ieškantis verslas vis dažniau kuriasi moduliniuose statiniuose.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai