Pandemijos pasekmės Lietuvai: didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, taip pat ir kuro, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina – net 172 proc.
Tačiau situacija Lietuvos rinkoje dėl geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių yra dar blogesnė.
Jeigu užsakovai nesileidžia į derybas dėl kainų, įmonei užprogramuotas nuostolis
„Priklausomai nuo statomame objekte naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių, didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų. Skaičiuojame, kad vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 m. lapkričio mėn. sudaro 45 proc., – sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. – Dėl to statybų rangovai, pernai laimėję viešuosius pirkimus ir pasirašę rangos sutartis, patiria didelį stresą: jeigu užsakovai nesileidžia į derybas dėl kainų, įmonei užprogramuotas nuostolis.“
Pasak LSA vadovo, yra nemažai įmonių, kurios svarsto, ką daryti: patirti didžiulius nuostolius ar užbaigti įmonės veiklą.
Įtampos kyla ne tik dėl įmonių – gali likti neįgyvendinti ir ES fondų lėšomis finansuojami projektai. Pastariesiems projektams taikomos griežtos sąlygos dėl lėšų ir įgyvendinimo terminų, o rangovams nepalikta jokių galimybių derėtis. Sankcijos laukia ir statytojų, užsakovų: laiku neįvykdžius projektų, gali tekti grąžinti lėšas arba mokėti baudas.
Svarstyklės. Nuo kokybės – prie iššūkio, kaip užbaigti objektą
„Jeigu anksčiau svarbiausi dėmenys buvo kokybė ir projekto įgyvendinimas per sutartą laiką, tai dabar didžiausiu iššūkiu tampa – kaip iš viso pastatyti objektą, nes sutrikusi tiekimo grandinė, net ir sumokant ženkliai išaugusią kainą už medžiagas ir gaminius, terminus daro neapibrėžtais, – pasakoja D. Gedvilas. – Sutartinių įsipareigojimų vykdymas tampa praktiškai neįmanomas.“
LSA yra Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) narė. FIEC, jungianti 31-os valstybės asociacijas ir konfederacijas, prieš mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama rangovams sukurti specialų kompensavimo mechanizmą dėl ženkliai padidėjusių statybinių medžiagų ir žaliavų kainų.„Pagrindinis šio prašymo motyvas – kad daugelis projektų, finansuojamų ES lėšomis, gali likti neįgyvendinti dėl situacijos rinkose, – sako D. Gedvilas. – Siūloma įkurti kompensacinį fondą, kurio lėšos padėtų užbaigti įgyvendinti projektus. FIEC nuomone, nacionaliniai biudžetai taip pat turi sukurti panašius instrumentus statyboms, finansuojamoms ES ir valstybių narių lėšomis, užbaigti.“
„Jeigu anksčiau svarbiausi dėmenys buvo kokybė ir projekto įgyvendinimas per sutartą laiką, tai dabar didžiausiu iššūkiu tampa – kaip iš viso pastatyti objektą, nes sutrikusi tiekimo grandinė, net ir sumokant ženkliai išaugusią kainą už medžiagas ir gaminius, terminus daro neapibrėžtais, – pasakoja D. Gedvilas. – Sutartinių įsipareigojimų vykdymas tampa praktiškai neįmanomas.“
LSA balandį kreipėsi į LR Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas, tačiau po mėnesio gavo formalų atsakymą. Dar vienas kreipimasis adresuotas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, perspėjant dėl galimų didelių valstybės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laiku arba visai neįgyvendintų ES lėšomis finansuojamų projektų, tačiau iki šiol LSA nesulaukė jokios reakcijos.
Aukštą infliaciją lėmė ne tik pandemija, bet ir stichinės nelaimės
Sparčiausiai po karantino atsigaunančios Kinijos ir JAV rinkos lėmė statybinių medžiagų ir žaliavų deficitą, kuris užprogramavo kainų šuolį. Pasaulio žaliavų rinkoje Kinijos pramonė supirko apie 40 proc. konstrukcinio plieno. Toks kinų žingsnis turėjo lemiamos įtakos: aukštyn šoko ne tik metalo, bet ir kitų medžiagų kainos. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu metalas ir jo gaminiai pabrango 110 proc., statybinė mediena – 20 proc., medienos gaminiai – 50 proc., plastikas ir jo gaminiai – 80 proc., bitumas – 30 proc. ir pan.
Statybinės medienos kainų šuolį lėmė vieno iš didžiausių šios rinkos žaidėjų – Kanados – sprendimas nebetiekti savo medienos.Dėl stichinių nelaimių ir pandemijos 2020 m. pristabdžius naftos gavybą, pakilo naftos ir jos produktų kainos. Į situaciją naftos rinkoje sureagavo ir chemijos pramonė – ėmė trūkti žaliavos polistireniniam putplasčiui gaminti. Dar vieną smūgį šioje rinkoje lėmė didžiulėje Nyderlandų chemijos gamykloje, gaminusioje stireną, įvykusi avarija. Pasekmes pajuto ne tik polistireninio putplasčio gamintojai – ėmė trūkti žaliavų ir gaminantiems vamzdžius, elektros instaliacijos medžiagas.
Net 400 proc. pakilo ir jūrinių konteinerių, kuriais gabenamos statybinės medžiagos ir žaliavos, nuomos kainos.
„Taigi pandemija, spartus dviejų didelių ekonomikų atsigavimas, stichinės nelaimės išbalansavo pasaulinę žaliavų rinką – įsukdamos superinfliacijos spiralę“, – vardija problemas LSA prezidentas D. Gedvilas, neslėpdamas nerimo dėl ateities. Kol kas nėra jokių ženklų, kad situacija pasaulio rinkose gerėtų.
Pranašauja didelį statybų sektoriaus cunamį
LSA teigimu, statybų sektoriaus laukia didžiulis „cunamis“ ir jeigu nebus imtasi reikalingų veiksmų – mūsų valstybė jau šią žiemą neišvengs jo bangos ir skaudžių padarinių.
Dėl nepaliaujamai kylančių kainų, anot D. Gedvilo, itin sudėtinga ar net neįmanoma užbaigti jau sudarytų rangos sutarčių. Jau tampa nebeaišku, kaip rangovams dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose, nes kainos drastiškai didėja, medžiagų tiekėjai ir gamintojai kainas nurodo vidutiniškai tik 14-ai dienų, o kartais – tik tos dienos kainą, tad ištiko sitaucija, kai užbaigus viešojo pirkimo procedūrą, rangovo pateiktas pasiūlymas jau nebeatitinka rinkos situacijos.
LSA vadovo pastebėjimu, statybos produktų brangimas nėra vien tik rangovų problema – tai kartu ir perkančiųjų organizacijų bei apskritai valstybės problema, kuri turi įtakos visai visuomenei. Anot jo, bankai, bandydami pažaboti infliaciją, galimai kels palūkanų normą, o tai gali iššaukti nekilnojamojo turto (NT) savininkų negebėjimą mokėti bankinių paskolų. NT vystytojai taip pat gali nebegalėti pastatyti jau iš brėžinių parduoto turto už sutartą kainą, o tai gali iššaukti nemokumo krizę NT įmonėse.