2021 sausio 26 d. antradienis, 0:29
Reklama  |  facebook

Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR

2020-05-19 10:52
Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų.
nuotrauka
Finansų ministerijos iliustr.


Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, cituojamo ministerijos pranešime, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė Lietuvai.

„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir pralenks kitas. Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, – cituojamas finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.

Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas

Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link

Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą (pristatymas) Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.

Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.

Pasiūlymus galima teikti el. paštu rsvp@finmin.lt iki gegužės 25 d. (imtinai). Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, planas bus koreguojamas ir teikiamas Vyriausybei.
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-01-22 08:39
Kas yra savarankiška ir nesavarankiška verslo įmonė, kaip kiekvienos grupės subjektas turi pildyti paraiškas, siekiant gauti subsidiją nuo COVID-19 finansiškai nukentėjusioms įmonėms, kokius duomenis ir kaip pateikti, kaip paraiškos bus vertinamos, atliekamos pareiškėjų atitikimo Vyriausybės nustaty...
nuotrauka
2021-01-20 09:14
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien, sausio 20 d., savarankiškos įmonės gali teikti paraišką vienkartinei negrąžintinai subsidijai gauti.
nuotrauka
2021-01-20 08:22
Nuo trečiadienio, sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.
nuotrauka
2021-01-19 15:59
Tęsiantis karantinui ir ekstremaliajai situacijai, darbdaviai toliau gali skelbti prastovas darbuotojams. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, galiojančias prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių.
nuotrauka
2021-01-18 10:29
Prie sparčiai augančios ir besikeičiančios šalies sostinės prisideda ir nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie nuolatos stato ir siūlo gyventojams įsigyti naują būstą. Ne išimtis ir 2020 m., kurie nepaisant užklupusios pandemijos, pasižymėjo tikrai įspūdingu pastatytų butų skaičiumi.
nuotrauka
2021-01-18 07:20
Nei pandemija ir su ja atsiradę gausūs suvaržymai, nei niūrokos ekonomistų prognozės nenuslopino lietuvių verslumo – pernai įmonių šalyje ir vėl buvo įsteigta daugiau, nei užsidarė.
nuotrauka
2021-01-12 09:19
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.
nuotrauka
2021-01-08 15:38
Koronaviruso sukelta pandemija paženklinti jau praėję 2020-ieji metai skaudžiai palietė Lietuvą, o valstybė ir visuomenė gana stipriai nukentėjo nuo tiesioginių ir netiesioginių pandemijos pasekmių, ypač vadinamosios antrosios pandemijos bangos, prasidėjusios 2020 m. rudenį, metu.
nuotrauka
2021-01-08 13:26
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir šiuo metu su socialiniais partneriais ir valstybinėmis institucijomis analizuoja ir derina antrojo paramos verslui paketo koncepciją, skirtą padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams.
nuotrauka
2021-01-08 09:18
2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 108 258 ūkio subjektai (be fizinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla), jie sudarė 43 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2020 m. pradžia, padidėjo 0,7 proc.
nuotrauka
2020-12-31 14:01
Pandemijai tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pan...
nuotrauka
2020-12-31 08:58
Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaiči...
nuotrauka
2020-12-23 13:36
Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo kitų metų pusantro karto didės subsidijos prastovų metu, o darbdaviams neliks pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Tokiu būdu siekiama smarkiau padėti verslui ir gyventojams, susidūrusiems su neigiamu COVID-19 plitimo ...
nuotrauka
2020-12-23 09:16
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (PVF), sudarė pirmąjį sandorį – 7 milijonų eurų finansavimą mišriais instrumentais skyrė UAB „Enerstena“, kuri projektuoja, gamina ir įrenginėja biomasės katilines.
nuotrauka
2020-12-22 14:36
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje suburta Verslo sąlygų karantino metu darbo grupė, kuri aiškiau, paprasčiau ir detaliau pateiks verslui informaciją ir rekomendacijas dėl apribojimų antrojo karantino metu.
nuotrauka
2020-12-21 12:26
Lietuvos statybos įmonės vis labiau jaučia ryškų pandemijos poveikį: skaičiuoja ženkliai sumažėjusias darbų apimtis ir neigiamus pokyčius finansiniuose veiklos rezultatuose, susiduria su iššūkiais dėl saugaus darbo organizavimo ir galimybės pasinaudoti pagalbos verslui priemonėmis, rodo Lietuvos sta...
nuotrauka
2020-12-21 09:26
Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbuč...
nuotrauka
2020-12-18 10:42
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaita šiemet kitokia – tradiciškai joje būna pateikiamas šalių konkurencingumo indeksas, reitinguojantis valstybes pagal tai, kaip jų instituciniai „rėmai“ skatina arba varžo verslą didinti produktyvumą. Šiais metais, atsižvelgiant į išskirtinę situacij...
nuotrauka
2020-12-17 13:13
2020–uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Tačiau kai kurie pokyčiai leido atrasti naujas galimybes, padėjo išvengti visiškos gyvenimo ir ekonomikos stagnacijos, sako nekilnojamojo turto (NT) projektų va...
nuotrauka
2020-12-16 13:27
Šiemet viešieji pirkimai buvo linksniuojami itin dažnai. Vienais atvejais dėl to, kad dabartinis reglamentavimas apsunkina pandemijai suvaldyti būtinų priemonių įsigijimą, kitais – dėl skubių įstatymo pakeitimų. Ekspertų vertinimu, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų keitimas atsižvelg...

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai

nuotrauka

„Mūsų svajonių įgyvendinimas yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams“ (Orison Swett Marden)

Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima ž...