2020 gegužės 27 d. trečiadienis, 8:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR

2020-05-19 10:52
Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų.
nuotrauka
Finansų ministerijos iliustr.


Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, cituojamo ministerijos pranešime, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė Lietuvai.

„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir pralenks kitas. Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, – cituojamas finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.

Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas

Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link

Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą (pristatymas) Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.

Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.

Pasiūlymus galima teikti el. paštu rsvp@finmin.lt iki gegužės 25 d. (imtinai). Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, planas bus koreguojamas ir teikiamas Vyriausybei.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-05-26 13:00
Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, v...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 13:21
Statybos – tai vienas iš sektorių, kuris per visas ekonominės krizes paveikiamas labiausiai. Vyriausybė nutarė sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu ir gelbėti ekonomiką per statybos ir infrastruktūros projektus. Tačiau priimti sprendimai, kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacija, sulaukia švietimo...
nuotrauka
2020-05-20 13:56
Karantino metu prastovas darbuotojams paskelbusioms įmonėms valstybė moka subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbo laiką. Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės...
nuotrauka
2020-05-15 14:44
Patikslinus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) mokamų palūkanų kompensacijų sąlygas, ši priemonė tapo dar plačiau prieinama tiek įmonėms ir verslininkams, plėtojantiems savo veiklą ir siekiantiems gauti dalinę 95 proc. palūkanų kompensaciją iki 36 mėnesių laiko...
nuotrauka
2020-05-14 15:55
Subsidija nuomos mokesčiui galima tik tuo atveju, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą. Tačiau apie tokią galimybę sužinojus, kai jau susitarta dėl nuomos mokesčio kitaip, verslas gali patirti išlaidų. Ar galima persitarti dėl nuomos mokesčio mažinimo? Teisininkai sako, kad tokia galimyb...
nuotrauka
2020-05-14 15:13
Švelninant karantino ribojimus ir darbuotojams planuojant grįžti į nuolatines darbo vietas, reikia pasirūpinti tinkamu darbo vietų paruošimu bei sutvarkyti darbo procesus taip, kad būtų užtikrinta ir darbuotojų, ir lankytojų sauga bei sveikata. Valstybinė darbo inspekcija parengė rekomendacijas dėl ...
nuotrauka
2020-05-14 10:02
Lietuvoje veikianti Šiaurės – Baltijos šalių teisinių paslaugų įmonių grupė „Fondia“ atliko skirtingų šalių paramos verslui ir gyventojams analizę. Paaiškėjo, jog valstybių pagalba ekonomikai tiesiogiai koreliuoja su mokestine našta, skaičiuojama nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
nuotrauka
2020-05-13 08:06
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 1 etapo suformuoto galimų 15 tūkstančių pareiškėjų sąrašą pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ ir pateikė jį VMI. Dabar VMI skelbs kvietimą įmonėms teikti paraiškas ir formuos 2 etapo potencialių pareiškėjų ...
nuotrauka
2020-05-13 07:43
Paraiškas dėl nuomos mokesčio kompensavimo galima teikti jau nuo gegužės 4 d., tačiau vis dar sulaukiama daug teorinių bei praktinių klausimų dėl galimybės pasinaudoti šia kompensacija. Komentuoja Šiaurės ir Baltijos šalių teisininkų įmonės „Fondia“ specialistai Lietuvoje.
nuotrauka
2020-05-12 09:59
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog šiandien, gegužės 12 d., apie 20 tūkst. mikroįmonių, atitinkančių LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, išsiųs kvietimus pateikti paraišką subsidijai gauti. Kvietimai įmones pasieks per Mano VMI. Iš viso, tokių kvietimų sulauks apie 34 tū...
nuotrauka
2020-05-11 14:36
Nuo koronoviruso (COVID-19) padarinių nukentėjusioms Lietuvos mikroįmonėms valstybė sudaro galimybę sumažinti finansinius nuostolius. Pradedama įgyvendinti nauja šioms bendrovėms padėti skirta priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“. Pagal šią priemonę nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčios įmonės pretenduos į...
nuotrauka
2020-05-11 09:11
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) toliau vykdo kontrolės veiksmus, kuriais siekiama išvengti piktnaudžiavimo valstybės lėšomis ekonomikos skatinimui ir koronaviruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Šiuo metu visoje Lietuvoje toliau vykdomos priemonės, susijusios su Užimtumo tarnybos verslui t...
nuotrauka
2020-05-11 09:01
Įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta, ją vykdantys nuomotose patalpose, jau gali kreiptis į INVEGA dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo. Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 d. iki karantino laikotarpio pabaigos plius du ...
nuotrauka
2020-05-08 09:17
Dėl paskelbto privalomojo karantino, per paskutines dvi kovo mėn. savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai, beveik 60 proc. jų sudarė moterys. Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12 ir 8 proc....
nuotrauka
2020-05-08 08:11
Nuo šiol informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba.
nuotrauka
2020-05-07 15:51
Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. Didžioji dalis šių priemonių galios laikinai, tai yra kol šaliai pavyks atsitiesti po sukrėtimo dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau soci...
nuotrauka
2020-05-07 10:55
Tokius skaičius atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, kurioje duomenis pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių. Iki balandžio 22 dienos, preliminariais skaičiavimais, savivaldybės buvo išleidusios 22,8 mln. eurų. Dar 31,8 mln. eurų siekiant stabdyti viruso plitimą savivaldybės p...
nuotrauka
2020-05-07 08:54
Vyriausybė paskirstė likusią dalį papildomų ekonomikos skatinimui skirtų lėšų valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinamiems projektams bei priemonėms. Finansavimas numatytas statybos darbams, programoms ir priemonėms, susijusiems su šalies ekonomikos palaikymu ir (ar) vystymu 2020 metais įgy...

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...