2020 rugsėjo 18 d. penktadienis, 9:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR

2020-05-19 10:52
Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų.
nuotrauka
Finansų ministerijos iliustr.


Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, cituojamo ministerijos pranešime, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė Lietuvai.

„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir pralenks kitas. Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, – cituojamas finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.

Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas

Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link

Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą (pristatymas) Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.

Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.

Pasiūlymus galima teikti el. paštu rsvp@finmin.lt iki gegužės 25 d. (imtinai). Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, planas bus koreguojamas ir teikiamas Vyriausybei.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2020-09-17 11:45
Dėl COVID-19 pandemijos vis dar sunkiai išgyvenantis apgyvendinimo paslaugų verslas sulauks Kauno miesto pagalbos. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius, Kauno taryba patvirtino lengvatą mieste veikiantiems viešbučiams perpus sumažinant mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir valstybinės...
nuotrauka
2020-09-10 10:50
Didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse „Achema“ šį mėnesį užbaigs daugumą planinių remonto darbų: antrojo amoniako cecho, kalcio amonio salietros ir amonio salietros cechų remontą ir atnaujins jų gamybos procesus. Spalį, suremontavus antrąjį azoto rūgšt...
nuotrauka
2020-09-07 09:29
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplit...
nuotrauka
2020-09-04 18:43
Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybvietėje dirbančių rangovų darbuotojams nustatyta COVID-19 infekcija. Kaip rugsėjo 4 d. pranešė VKJ, „statybvietėje kiek įmanoma laikomasi visų būtinų priemonių saugumui užtikrinti ir reaguojama į susidariusią situaciją“.
nuotrauka
2020-09-02 17:24
Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų, rugpjūčio 28 d. duomenimis, panaudota 1,018 mlrd. eurų, arba 20,7 proc.
nuotrauka
2020-09-01 11:45
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad Lietuvos įmonių darbuotojai įgytų reikiamą kompetenciją ir sudarydama sąlygas šiems darbuotojams geriau prisitaikyti prie COVID–19 pandemijos paveiktos darbo rinkos, skelbia antrąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020...
nuotrauka
2020-08-28 18:08
Reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad šalyje fiksuojamas užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus didėjimas, o nauji atvejai siejami su židiniais, tarp kurių yra ir įmonės, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena apie parengtas rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti riziką susi...
nuotrauka
2020-08-28 07:51
Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad verslininkams, kurių veikla buvo paveikta COVID-19 pandemijos, 30 proc. būtų sumažinti nuomos už valstybinę žemę, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai.
nuotrauka
2020-08-27 10:33
Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai, krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių, kol pasieks iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį, tai gali užtrukti mažiausiai metus. Taip teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko u...
nuotrauka
2020-08-27 10:23
Šių metų antrąjį ketvirtį buvo galima plika akimi matyti su kokiais iššūkiais susiduria visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius Lietuvoje. Iš esmės pilnai uždaryti didieji prekybos centrai, ištuštėjusios miestų gatvės ir duris užvėrę smulkieji prekybininkai. Buvo išties keista stebėti, kaip d...
nuotrauka
2020-08-27 08:09
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui, kad nuomos subsidiją galėtų gauti ir įmonės, kurios karantino metu negalėjo vykdyti savo nepagrindinių veiklų.
nuotrauka
2020-08-25 12:02
Europos Komisija (EK) siūlo Tarybai pritarti lengvatinių paskolų suteikimui šalims narėms, siekiant pagelbėti nuo koronaviruso (COVID-19) krizės nukentėjusiems darbuotojams bei išsaugoti jų darbo vietas. 81,4 mlrd. eurų paskolų pretenduoja gauti 15 šalių, o Lietuvai numatyta 602 mln. eurų.
nuotrauka
2020-08-25 11:48
Jokių kelionių į biurą ir streso kelyje, daugiau laiko sau – šiuos ir kitus privalumus vardija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino namuose įpratę dirbti žmonės. Dalis jų toliau naudojasi galimybėmis kartais pailsėti nuo biuro šurmulio, o kiti susimąsto, ar vis garsiau kalbant apie ant...
nuotrauka
2020-08-20 11:51
Pavasarį Baltijos šalis pasiekus pirmajai COVID-19 viruso bangai, biurų pastatai ištuštėjo. Tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės CBRE Vidurio ir Rytų Europoje po karantino atliktos apklausos duomenimis, Baltijos šalyse 86 proc. biurų nuomininkų rinkosi nuotolinį darbą, o dabar di...
nuotrauka
2020-08-19 14:22
Nuotolinis darbas, o tiksliau, darbas iš namų, užgriuvo kaip viesulas kovo mėnesį šalyje paskelbus karantiną. Matome, kad nuotolinis darbas išliks daug populiaresnis nei buvo prieš metus. Tiek pasikeitus įpročiams, tiek ruošiantis ateinančiai COVID-19 bangai, itin palankus metas pagalvoti, ką galėtu...
nuotrauka
2020-08-18 09:01
Nors statybininkų darbas karantino laikotarpiu nesustojo ir buvo vykdomi darbai iš ankstesniais metais suformuoto užsakymų portfelio, tačiau pandemija itin paveikė vieną svarbiausių šalies ūkio šakų, o atlaikyti antrąją COVID-19 bangą jau gali būti gerokai sudėtingiau.
nuotrauka
2020-08-17 10:23
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo patalpose įsikūrusioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso buvo sustabdyta, karantino laikotarpiu suteikė 1,007 mln. eurų nuolaidų nuomos mokesčiui. Nuolaidos taikomos ir pasibaigus karantinui. Viso iki rugpjūčio galo bus sut...
nuotrauka
2020-08-10 10:28
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2020 metų birželį buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai

nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...