2020 rugpjūčio 4 d. antradienis, 2:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pandemija ir namų ūkių ekonomika: ar vien tik blogos žinios?

2020-04-08 11:51
Pastarojo laiko realijos daugeliui iš mūsų primena „šoko terapiją“. Nori nenori tenka keisti įprastą gyvenimo ritmą, sustoti ir kuriam laikui kažko atsisakyti. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – asmeninių finansų valdymo prasme tai unikali proga išgryninti ir permąstyti ne tik savo veiklą, bet ir strateginius bei taktinius finansinius tikslus, atsirenkant kas svarbu ir kas ne.
nuotrauka
dr. Kamilė TAUJANSKAITĖ, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto docentė


Minimos įmonės
VGTU Verslo vadybos fakultetas,
Bet apie viską nuo pradžių. Vertinant makroekonominiu požiūriu, namų ūkių (NŪ) vartojimo išlaidos yra svarbiausias bet kurios šalies ekonomikos variklis. Lietuvoje jos sudaro apie 63 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Be to, verslo įmonės net apie 90 proc. savo produkcijos realizuoja būtent namų ūkiuose. NŪ yra pagrindinė darbo jėga ir pagrindiniai prekių bei paslaugų vartotojai, o jų mokami mokesčiai sudaro didžiausią dalį įplaukų valstybės biudžete. Taigi, namų ūkių finansiniai srautai turi ypatingą reikšmę tiek visos šalies ekonominei sistemai, tiek ir atskirai paimtam verslo subjektui.

Deja, pastaruoju metu Covid-19 pandemija stipriai sutrikdė įprastinę NŪ piniginių srautų tėkmę, dėl ko daugumos verslo įmonių pardavimai mažėja arba apskritai stoja, daliai žmonių mažėja arba išvis nelieka galimybių užsidirbti, mažėja vartojimas, daugėja bedarbių, sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, o socialinių išmokų ir kitos finansinės paramos poreikis, priešingai, staiga išauga.

Ekonomistai akylai stebi pasaulio įvykius ir modeliuoja ateities ekonominės raidos scenarijus. Ir, kaip nedažnai pasitaiko, šįkart visi sutaria dėl vieno: gero scenarijaus tiesiog nėra – ekonominis nuosmukis yra neišvengiamas. Diskutuojama tik dėl to, kiek ilgai jis tęsis ir kada pasibaigs. Tačiau pabaigos, deja, net galingiausi pasaulio matematiniai modeliai negali prognozuoti. Akivaizdu, kad pandemija paveiks visas mūsų gyvenimo sritis ir tai bus milžiniškas išbandymas tiek valstybei, verslo sektoriui, tiek ir kiekvienam iš mūsų.

Ar esame pasiruošę galimiems iššūkiams?

Tikėtina, kad pastaruoju metu daliai visuomenės pajamos gali ženkliai sumažėti, o kai kuriais atvejais jų išvis nelikti, tuo tarpu poreikiai niekur nedingsta ir jų tenkinimui reikalingos finansinės lėšos. Optimistiniu atveju, turint santaupų, tam tikrą laiką galima gyventi įprastu režimu, nekeičiant nusistovėjusių vartojimo įpročių. Tačiau, santaupų nepakankant, poreikius jau tektų koreguoti prisitaikant prie pakitusių pajamų.

Šių metų sausio mėn. „Delfi“ ir „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 21 proc. gyventojų iš savo turimų santaupų negalėtų išgyventi nė mėnesio, o apie 30 proc. – vos 1–2 mėn. Šie rezultatai patvirtina ir „Lietuvos banko“ 2018 m. atlikto tyrimo išvadas, kad nemaža dalis tautiečių gyvena tik šia diena ir ateičiai pinigų beveik nekaupia. Tyrimo metu fiksuota bendra taupymo norma Lietuvoje buvo artima nuliui. Tad nieko nuostabaus, kad apie 30 proc. Lietuvos namų ūkių nuolat pritrūksta pinigų netgi einamajam vartojimui. Tai rodo, kad lietuviai jau kuris laikas gyvena atsipalaidavę, atsargų ateities reikmėms nekaupia ir galimiems finansiniams pokyčiams yra menkai pasiruošę.

Beje, panaši elgsena būdinga ne tik Lietuvos vartotojams. JAV ekspertai jau seniai pastebėjo, kad pirkimas daugeliui šiuolaikinių žmonių yra tapęs savotiška priklausomybe. Itin stipri vartojimo kultūra skatina žmones pirkti daugiau ir dažniau, turėti tik naujausio modelio daiktų tam, kad tilptų į įsivaizduojamus visuomenės standartus ir tiesiog jaustųsi „pranašesniu žmogumi“. Reikia pripažinti, kad gyvename vartotojiškoje visuomenėje ir prekės bei paslaugos įsigyjamos siekiant patenkinti ne tik pagrindinius žmogaus poreikius, bet ir daugelį kitų, įskaitant ir norą pabrėžti savo statusą visuomenėje. Makroekonominiu požiūriu, tokia išlaidavimo kultūra tam tikra prasme netgi paranki – kuo daugiau žmonės vartoja, tuo valstybė surenka daugiau mokesčių, didėja šalies BVP, verslas gauna didesnį pelną. Tačiau klausimas, ar tokia elgsena yra tikrai naudingiausia pačiam vartotojui, ypač pandemijos keliamų ekonominių problemų akivaizdoje?

Vartojimas, poreikiai ir galimybės prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų

Analizuojant individo poreikius, dažniausiai remiamasi amerikiečių psichologo A. Maslow 1943 m. pasiūlyta poreikių hierarchijos piramide, kurioje prioritetas teikiamas, pirmiausia, fiziologiniams (mityba, būstas, rūbai, pan.) poreikiams, ir tik po to seka saugumo, socializacijos, individo savivertės ir pripažinimo bei galiausiai savirealizacijos poreikiai.

Asmeninių finansų valdymo požiūriu, ypač svarbu suvokti, kiek realiai gali skirtis šių poreikių kategorijų kainos. Keletą metų teko tyrinėti šiuos skirtumus, remiantis prekių ir paslaugų vertės skaidymu pagal supaprastintą 3 lygių hierarchinę sistemą, susidedančią iš bazinių (fiziologiniai), komforto (saugumo ir socialiniai) bei prestižo (savivertės, pripažinimo ir savirealizacijos) verčių. Gauti tyrimų rezultatai nustebino ta prasme, kad atskleidė netikėtai didelius skirtumus.

Tarkime, jei mitybos kainą, kai maistą ruošiame patys (atitinka bazinių poreikių lygį), prilygintume 1, tai iš tų pačių produktų pagamintas tos pačios mitybinės vertės maistas valgykloje ar kavinėje (atitinka komforto kategoriją, nes pačiam jo nereikia ruošti, nereikia plauti indų, t.t.) pabrangtų 5–7 kartus, tuo tarpu prabangiame restorane jau kainuotų 15–25 kartų ar dar brangiau, nes šiuo atveju be mitybinės ir komforto, gautume dar ir prestižo vertę (stilinga aplinka, dailūs indai, profesionalus aptarnavimas, gera muzika, atitinkama publika ir t.t.).

Kitas pavyzdys – du rankiniai laikrodžiai: nežinomo gamintojo, kainuojantis 30 eurų, ir garsios šveicarų firmos laikrodis, kainuojantis, tarkime, 30000 eurų (gali kainuoti ir brangiau). Abiejų laikrodžių funkcinė (bazinė) vertė visiškai tokia pati, nes abu laiką rodo vienodai – valanda vis tiek turi 60 minučių, o 1 minutė – 60 sekundžių, tačiau antruoju atveju, be funkcinės vertės, pirkėjas dar gauna ypač pabrėžtą prestižo vertę, kuri jį pabrangina bene 1000 kartų. Beje, platesni tyrimai parodė, kad tie patys principai puikiai galioja ir beveik visoms kitoms mūsų perkamoms prekėms ir paslaugoms.

Taigi, įsigyjant prekes ir paslaugas derėtų atidžiai stebėti, ar renkamės racionaliai, ar nepermokame ir už tas prekių vertes, kurios mums tuo metu nėra būtinos. Ypač svarbu suvokti, kad principai, pagal kuriuos renkamės prekes ir paslaugas, tuo pačiu apsprendžia ir mūsų gyvenimo būdą bei jo kainą, kuri neturėtų viršyti tuo metu esamų finansinių galimybių.

Vartokime racionaliai


Taigi, gyvenimo būdas ir jo kaina yra tampriai susiję tarpusavyje – jei pasikeitus aplinkybėms, finansinės galimybės tampa minimalios, tuomet pirmiausia svarbu patenkinti fiziologines (arba bazines) žmogaus reikmes, o tam tikrai pakanka labai nedidelio biudžeto. Tačiau, jei siekiama komfortiško gyvenimo, o ypač jei orientuojamasi į prestižą, tuomet būtinojo biudžeto apimtys išauga nuo kelių iki keliasdešimt kartų.
Vartojimą racionaliu galima vadinti tuomet, kai iš einamųjų pajamų atėmus einamojo vartojimo išlaidas, lieka ir kaupimui skirtų pinigų, kurie rezervuojami būsimųjų laikotarpių pirkiniams, vaikų išsilavinimui, senatvei, kitiems strateginiams tikslams.
Pandemijos sukeltų problemų akivaizdoje, ypač mažėjant pajamoms, buvimas racionaliu reikštų einamojo vartojimo ir susijusių išlaidų ribojimą bei gyvensenos keitimą taip, kad einamųjų pajamų ir gyvenimo kaštų skirtumas išliktų teigiamas ir nepristigtų lėšų NŪ strateginių tikslų finansavimui. Vadovaujantis šiuo principu, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms, prestižo segmento vartojimo įpročius turėjusiam namų ūkiui, būtų racionalu savo poreikius apriboti pereinant į komforto segmentą, o komforto segmente buvusiam namų ūkiui į bazinių (fiziologinių) poreikių segmentą. Racionalus vartojimas – tai alternatyva kraštutinumams tiek pertekliniam vartojimui, kai gyvenama tik šia diena ir visos pajamos išleidžiamos tik jas gavus, tiek ir perdėtam taupumui, kai neretai taupoma netgi fiziologinių poreikių sąskaita, pernelyg skurdinama buitis, o sukauptos lėšos dažnai tampa beprasmėmis, nes jų savininkui neužtikrina subalansuoto kokybiško gyvenimo visais jo etapais tiek jaunystėje, brandžiame amžiuje, tiek ir senatvėje.

Taigi, karantinas yra tas laikas, kai galima stabtelėti, daug ką permąstyti, iš naujo įvertinti savo gyvenimo būdą, esant reikalui jį priderinti prie pakitusių aplinkybių, įskaitant ir pajamas. Jei šis laikotarpis leis mums išmokti racionaliau ir efektyviau tvarkytis su savo finansais, perkainoti vertybes, taip pat naujai pajusti šiltesnių santykių su artimaisiais žavesį daugiau būnant kartu ir bendraujant tarpusavyje, tuomet pandemijos pamokas galėsime vertinti ne vien tik kaip blogį. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-08-03 09:46
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai ...
nuotrauka
2020-07-31 10:23
Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-23 10:40
COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną, pranešime dalijasi VIlniaus Gedimino technikos universitetas. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje regist...
nuotrauka
2020-07-23 10:02
Šiuo metu skelbiami naujausi tarptautinių kompanijų duomenys ir apklausos rodo, skelbia „Ober-Haus“, kad pandemijos akivaizdoje komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių rinkos globaliu mastu patiria didesnius ar mažesnius neigiamus pokyčius.
nuotrauka
2020-07-13 11:34
Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-01 13:17
Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyj...
nuotrauka
2020-06-29 09:48
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.
nuotrauka
2020-06-18 10:44
Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už kuriuos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemo...
nuotrauka
2020-06-16 16:00
Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2020-06-16 08:49
Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
nuotrauka
2020-06-15 08:54
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad nuo birželio 12 d. įsigaliojo priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ pakeitimai. Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas gerinamos šios priemonės sąlygos pareiškėjams.
nuotrauka
2020-06-10 12:04
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus...
nuotrauka
2020-06-08 15:49
KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo situacijai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo funkcionavimui.
nuotrauka
2020-05-28 07:58
Vyriausybė pratęsė karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelnino karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas.
nuotrauka
2020-05-27 12:52
Dabartinė vadovų karta mokosi veikti karo sąlygomis. Karantinas apvertė daugumos įmonių veiklą ir privertė griebtis žinių, kuriomis iki šiol rėmėsi kariuomenės atstovai. Pandemijos sąlygomis, siekiant patirti kuo mažesnių nuostolių ar nugalėti konkurencinėje kovoje, įmonių vadovams pravers „Karo kam...
nuotrauka
2020-05-27 08:26
Naujausi duomenys, kuriais dalijasi LR Vyriausybė, rodo, kad šalies ekonominė situacija išlieka stabili, pastebimas karantino atpalaidavimo efektas.
nuotrauka
2020-05-26 13:00
Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį karantino laikotarpiu patirtų patalpų nuomos išlaidų. Kompensacijas gauti gali tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir kai kurios didelės įmonės. Paraiškų nuomai kompensacijoms gauti pildymui įsibėgėjus, v...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...