2020 balandžio 9 d. ketvirtadienis, 11:16
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Rekordų, klestėjimo ir progreso dešimtmetis

2019-12-23 15:46
Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas.
nuotrauka
Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas


Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu. Tačiau lipimas iš duobės buvo įspūdingas – pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuva pasiekė 80 proc. ES vidurkio ir tai buvo sparčiausias progresas iš visų ES šalių.

Šį dešimtmetį Lietuvos kaimynystėje netrūko geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų. Netrukus po pasaulinės finansų krizės Europa pasinėrė į euro zonos skolų krizę, buvo iškilę abejonių ne tik dėl Graikijos, bet ir kelių didesnių pietų Europos valstybių mokumo ir likimo bendroje pinigų sąjungoje. Lietuvos maisto produktų gamintojus, žemdirbius bei transporto sektorių dešimtmečio viduryje paveikė Ukrainos ir Rusijos konfliktas bei maisto produktų embargas. Galiausiai, pastaruosius dvejus metus ne viena Lietuvos eksporto rinka kentėjo dėl įsisiūbavusių protekcionistinės politikos ir didinamų importo tarifų.

Nė vienas iš šių sukrėtimų nepristabdė spartaus Lietuvos eksporto ir visos ekonomikos augimo. Per dešimtmetį prekių eksportas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai, ir vien aukštos pridėtinės vertės prekių (pavyzdžiui, vaistų, kompiuterinės, elektroninės ir optinės įrangos) eksporto vertė padidėjo beveik tris kartus. Dar įspūdingiau atrodė paslaugų eksporto augimas – bendra paslaugų eksporto vertė išaugo 3,5 karto, o vien informacinių ir ryšių technologijų bei kitų verslo paslaugų eksporto vertė išaugo net 6 kartus.

Labai pūstis ir girtis paprastai nėra priimtina, tačiau Lietuvos įmonės sugebėjo užimti naujas eksporto rinkas ir didinti eksporto apimtis daug sėkmingiau, nei tai darė mūsų kaimyninės šalys. Lietuva per dešimtmetį padvigubino savo užimamą dalį pasaulinėje paslaugų eksporto rinkoje, kai per tą patį laikotarpį Estijos ir Latvijos dalis išliko nepakitusi. Be to, šio dešimtmečio pabaigoje Lietuva pirmą kartą pralenkė Estiją pagal bendro eksporto ir BVP santykį bei tapo viena atviriausių ES ir pasaulio ekonomikų.

Sėkminga plėtra eksporto rinkose, žinoma, atsispindėjo ir daugelio gyventojų asmeniniuose finansuose. Per dešimtmetį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo nuo 464 iki 820 eurų arba 77 procentais. Minimalus atlyginimas po mokesčių per šį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai, o vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 215 iki 345 eurų. Atlyginimų dalis BVP struktūroje pakilo į aukščiausią lygį nuo Nepriklausomybės atkūrimo, beveik pasiekė 50 proc. ir visai nedaug atsilieka nuo ES vidurkio.

Ir nors kai kam gali atrodyti kitaip, tačiau kainų augimas per tą patį laikotarpį buvo gerokai kuklesnis nei gyventojų pajamų padidėjimas. Per šį dešimtmetį maisto produktai vidutiniškai pabrango 22 proc., vidutinės drabužių ir avalynės kainos beveik nepasikeitė, o telekomunikacijų paslaugos atpigo penktadaliu. Daugelis profesinių paslaugų brango sparčiau nei prekės, bet ir šių kainų augimas nepralenkė gyventojų pajamų prieaugio.

Kitaip sakant, net ir įvertintus kainų augimą, daugelis gyventojų gali įpirkti gerokai daugiau prekių ir paslaugų. Tai rodo ir faktinių individualių vartojimo išlaidų rodiklis – jis padidėjo nuo 66 proc. iki 89 proc. ES vidurkio ir pasiekė Ispanijos lygį. Gerėjančią gyvenimo kokybę ir galimybes rodo ne tik pirmo būtinumo prekių įperkamumas, bet ir tas faktas, kad, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį tik 17 proc. lietuvių atostogavo užsienyje, o pernai tokių jau buvo 36 procentai.

Per dešimtmetį ne tik nuo 17,5 proc. iki 6 proc. sumažėjo nedarbo lygis, bet ir buvo pasiektas rekordinis užimtumo lygis, viršijantis ES vidurkį. Į rekordines aukštumas pakilo ir moterų, ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvumas darbo rinkoje. Turbūt dėl to nestebina ir tai, kad sunkų materialinį nepriteklių patiriančių asmenų dalis nukrito į žemiausią lygį po Nepriklausomybės atkūrimo, nors, reikia pripažinti, kad erdvės tolimesniam progresui dar liko.

Augant gyventojų pajamoms ir didėjant užimtumui, keitėsi ir gyventojų elgsena bei prioritetai. Alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, per dešimtmetį sumažėjo beveik penktadaliu. Tuo pačiu metu beveik perpus sumažėjo ir mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų, ir neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius.

Nors apklausos rodo, kad vis dar maždaug kas antras gyventojas visai nesportuoja, šiemet Vilniaus maratoną nubėgo keturis kartus daugiau lietuvių nei 2009 metais. Bent jau didesniuose miestuose pastebima akivaizdi gausa ir įvairiausių sporto klubų bei užsiėmimų alternatyvų – nuo jogos ir kalanetikos iki vandenlenčių, capoeiros ir įvairiausių funkcinių treniruočių. Todėl turbūt nestebina, kad per dešimtmetį ir vyrų, ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo net keturiais metais.

Nors per dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado 280 tūkst. gyventojų, lietuviai, net ir gyvendami ne Lietuvoje, niekur nedingo. Be to, šiemet jau pirmą kartą stebėjome situaciją, kuomet atvykstančių gyventojų skaičius viršijo išvykstančiųjų iš šalies. Ir matant visus išvardintus ekonominio ir socialinio progreso rodiklius, labai tikėtina, kad ši gyventojų sugrįžimo tendencija tęsis ir ateinantį dešimtmetį.

Dešimtmečių sandūra yra gera proga trumpam užmiršti vienadienes problemas, ketvirčio planus ar metų biudžetą, pasidžiaugti išskirtiniais asmeniniais, profesiniais ir nacionaliniais besibaigiančio dešimtmečio pasiekimais bei pagalvoti, ką daryti, kad ir ateinantis būtų ne prastesnis. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-04-09 10:41
Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos formos sukrėtimas. Dabartiniams sunkumams įveikti anksčiau naudotos taisyklės netinka. Mums reikalingos politikos priemonės, skirtos padėti labiausiai kenčiantiems šioje krizėje. Šiandien tai įmonės ir šeim...
nuotrauka
2020-04-08 11:51
Pastarojo laiko realijos daugeliui iš mūsų primena „šoko terapiją“. Nori nenori tenka keisti įprastą gyvenimo ritmą, sustoti ir kuriam laikui kažko atsisakyti. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – asmeninių finansų valdymo prasme tai unikali proga išgryninti ir permąstyti ne tik savo ve...
nuotrauka
2020-04-08 08:18
Kaip valstybės institucijos užtikrins įgyvendinimą ir priežiūrą? Kas svarbu darbuotojams, darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems?
nuotrauka
2020-04-06 11:19
Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu tu...
nuotrauka
2020-04-06 09:56
Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai pasikeitė. Dar gruodį daugiau negu pusė – 55 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kaina per artimiausius metus didės, ir tik 9 proc. galvojo, kad būstas pigs. Kovo pabaigoje manančių, kad kaina augs, teliko 19 ...
nuotrauka
2020-04-02 08:30
2020 m. I ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir visus 2019 m. – buvo rezervuota-parduota 1390 butų. Tačiau statistika po skaičiais slepia ne tik ypatingai aktyvius sausio ir vasario mėnesius, kai buvo mušami rekordai ir pardavimai siekė net 660 butų per m...
nuotrauka
2020-03-27 09:45
Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos me...
nuotrauka
2020-03-25 15:24
Po šilčiausios istorijoje žiemos iššūkio, šilumos tiekėjams gresia dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima. Pradėję sulaukti gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą, suvartotą karantino laikotarpiu, šilumos tiekėjai primena, kad neeiliniu laikotarpiu...
nuotrauka
2020-03-23 13:59
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dalis įmonių ir organizacijų susidūrė su sunkumais – daugelyje verslo sektorių sudėtinga arba visai neįmanoma prisitaikyti prie karantino, todėl verslas patiria milžiniškus nuostolius ir papildomas rizikas. Siekdamos išsilaikyti, įmonės ieško...
nuotrauka
2020-03-20 12:10
Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros sąnaudų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų re...
nuotrauka
2020-03-18 10:25,      papildyta 2020-03-19 08:40, Papildyta aktualia informacija
Kovo 17 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – padėti įmonėms susidoroti su ekstremalios padėties ir karantino sukeltais sunkumais ir išsaugoti darbo vietas. Šias įstatymų pataisas dar turi pasirašyti Prezidentas.
nuotrauka
2020-03-17 17:37,      papildyta 2020-03-17 17:49, papildyta naujausia informacija dėl prastovų
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui COVID-19, nuostolių bei nelauktų pokyčių patiria visi: tiek verslas, tiek privatūs asmenys. Lietuvoje imtasi ekstremalių priemonių užkrato plitimui sustabdyti. Viena iš jų – karantinas. Po pirmųjų karantino dienų matyti, kad tie...
nuotrauka
2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ...
nuotrauka
2020-03-16 09:28
Koronavirusui vis labiau keliant grėsmę visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos visuomenės sveikatai. Situaciją valdo Ekstremalių situacijų koordinavimo centras su jam vadovaujančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Tačiau dėl pavojingo viruso infekuota jau tapo ir šalies ek...
nuotrauka
2020-03-14 13:02
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie ...
nuotrauka
2020-03-13 13:00
Po visą šalį sukrėtusių skandalų, kai buvo išaiškinti grubūs vandens telkinių teršimo nevalytomis nuotekomis atvejai, Seime sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą. Tačiau pasirodo, kad principas „teršėjas moka“ ir vėl nesuveiks – numatyta, kad už pramonės įmonių išleidžiamus teršalus mokės gyve...
nuotrauka
2020-03-13 12:03
Vakar, kovo 12 d., LR Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino teisės aktus, kurie skirti žmonių sveikatos ir gyvybės saugai bei prevencijai, bet itin paveiks verslo rezultatus. Lietuvos statybininkų asociacija vykdo savo narių apklausą, kuri padės nustatyti COVID-19 viruso poveikį ir va...
nuotrauka
2020-03-05 10:29
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų sutinka – globalizacija atnešė fundamentalius erdvės, atstumų, laiko ir socialinio būvio pokyčius, ženkliai paveikusius ir žmonių veiklą, ir santykius. Spartus technologijų ir komunikacijų vystymas panaikino geografinio nuotolio poveikį žmonių bendravimui ir pasaulio...
nuotrauka
2020-03-03 11:52
Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poz...
nuotrauka
2020-02-28 08:27
Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavim...

Statybunaujienos.lt » Komentaras