2024 kovo 29 d. penktadienis, 11:54
Reklama  |  facebook

Rekordų, klestėjimo ir progreso dešimtmetis

2019-12-23 15:46
Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas.
nuotrauka
Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas


Minimos įmonės
Swedbank, AB
Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu. Tačiau lipimas iš duobės buvo įspūdingas – pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuva pasiekė 80 proc. ES vidurkio ir tai buvo sparčiausias progresas iš visų ES šalių.

Šį dešimtmetį Lietuvos kaimynystėje netrūko geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų. Netrukus po pasaulinės finansų krizės Europa pasinėrė į euro zonos skolų krizę, buvo iškilę abejonių ne tik dėl Graikijos, bet ir kelių didesnių pietų Europos valstybių mokumo ir likimo bendroje pinigų sąjungoje. Lietuvos maisto produktų gamintojus, žemdirbius bei transporto sektorių dešimtmečio viduryje paveikė Ukrainos ir Rusijos konfliktas bei maisto produktų embargas. Galiausiai, pastaruosius dvejus metus ne viena Lietuvos eksporto rinka kentėjo dėl įsisiūbavusių protekcionistinės politikos ir didinamų importo tarifų.

Nė vienas iš šių sukrėtimų nepristabdė spartaus Lietuvos eksporto ir visos ekonomikos augimo. Per dešimtmetį prekių eksportas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai, ir vien aukštos pridėtinės vertės prekių (pavyzdžiui, vaistų, kompiuterinės, elektroninės ir optinės įrangos) eksporto vertė padidėjo beveik tris kartus. Dar įspūdingiau atrodė paslaugų eksporto augimas – bendra paslaugų eksporto vertė išaugo 3,5 karto, o vien informacinių ir ryšių technologijų bei kitų verslo paslaugų eksporto vertė išaugo net 6 kartus.

Labai pūstis ir girtis paprastai nėra priimtina, tačiau Lietuvos įmonės sugebėjo užimti naujas eksporto rinkas ir didinti eksporto apimtis daug sėkmingiau, nei tai darė mūsų kaimyninės šalys. Lietuva per dešimtmetį padvigubino savo užimamą dalį pasaulinėje paslaugų eksporto rinkoje, kai per tą patį laikotarpį Estijos ir Latvijos dalis išliko nepakitusi. Be to, šio dešimtmečio pabaigoje Lietuva pirmą kartą pralenkė Estiją pagal bendro eksporto ir BVP santykį bei tapo viena atviriausių ES ir pasaulio ekonomikų.

Sėkminga plėtra eksporto rinkose, žinoma, atsispindėjo ir daugelio gyventojų asmeniniuose finansuose. Per dešimtmetį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo nuo 464 iki 820 eurų arba 77 procentais. Minimalus atlyginimas po mokesčių per šį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai, o vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 215 iki 345 eurų. Atlyginimų dalis BVP struktūroje pakilo į aukščiausią lygį nuo Nepriklausomybės atkūrimo, beveik pasiekė 50 proc. ir visai nedaug atsilieka nuo ES vidurkio.

Ir nors kai kam gali atrodyti kitaip, tačiau kainų augimas per tą patį laikotarpį buvo gerokai kuklesnis nei gyventojų pajamų padidėjimas. Per šį dešimtmetį maisto produktai vidutiniškai pabrango 22 proc., vidutinės drabužių ir avalynės kainos beveik nepasikeitė, o telekomunikacijų paslaugos atpigo penktadaliu. Daugelis profesinių paslaugų brango sparčiau nei prekės, bet ir šių kainų augimas nepralenkė gyventojų pajamų prieaugio.

Kitaip sakant, net ir įvertintus kainų augimą, daugelis gyventojų gali įpirkti gerokai daugiau prekių ir paslaugų. Tai rodo ir faktinių individualių vartojimo išlaidų rodiklis – jis padidėjo nuo 66 proc. iki 89 proc. ES vidurkio ir pasiekė Ispanijos lygį. Gerėjančią gyvenimo kokybę ir galimybes rodo ne tik pirmo būtinumo prekių įperkamumas, bet ir tas faktas, kad, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį tik 17 proc. lietuvių atostogavo užsienyje, o pernai tokių jau buvo 36 procentai.

Per dešimtmetį ne tik nuo 17,5 proc. iki 6 proc. sumažėjo nedarbo lygis, bet ir buvo pasiektas rekordinis užimtumo lygis, viršijantis ES vidurkį. Į rekordines aukštumas pakilo ir moterų, ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvumas darbo rinkoje. Turbūt dėl to nestebina ir tai, kad sunkų materialinį nepriteklių patiriančių asmenų dalis nukrito į žemiausią lygį po Nepriklausomybės atkūrimo, nors, reikia pripažinti, kad erdvės tolimesniam progresui dar liko.

Augant gyventojų pajamoms ir didėjant užimtumui, keitėsi ir gyventojų elgsena bei prioritetai. Alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, per dešimtmetį sumažėjo beveik penktadaliu. Tuo pačiu metu beveik perpus sumažėjo ir mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų, ir neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius.

Nors apklausos rodo, kad vis dar maždaug kas antras gyventojas visai nesportuoja, šiemet Vilniaus maratoną nubėgo keturis kartus daugiau lietuvių nei 2009 metais. Bent jau didesniuose miestuose pastebima akivaizdi gausa ir įvairiausių sporto klubų bei užsiėmimų alternatyvų – nuo jogos ir kalanetikos iki vandenlenčių, capoeiros ir įvairiausių funkcinių treniruočių. Todėl turbūt nestebina, kad per dešimtmetį ir vyrų, ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo net keturiais metais.

Nors per dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado 280 tūkst. gyventojų, lietuviai, net ir gyvendami ne Lietuvoje, niekur nedingo. Be to, šiemet jau pirmą kartą stebėjome situaciją, kuomet atvykstančių gyventojų skaičius viršijo išvykstančiųjų iš šalies. Ir matant visus išvardintus ekonominio ir socialinio progreso rodiklius, labai tikėtina, kad ši gyventojų sugrįžimo tendencija tęsis ir ateinantį dešimtmetį.

Dešimtmečių sandūra yra gera proga trumpam užmiršti vienadienes problemas, ketvirčio planus ar metų biudžetą, pasidžiaugti išskirtiniais asmeniniais, profesiniais ir nacionaliniais besibaigiančio dešimtmečio pasiekimais bei pagalvoti, ką daryti, kad ir ateinantis būtų ne prastesnis. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-03-27 13:19
Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų.
nuotrauka
2024-03-25 15:59
Parduotų būstų skaičius žiemą toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Kitaip nei pardavimų skaičius, baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo arti istorinių aukštumų. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai ...
nuotrauka
2024-03-22 14:40
Nors nustebino ekonomikos augimas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai nebūtinai gera žinia nekilnojamojo turto (NT) rinkoms, nes spartesnis augimas paankstino palūkanų normų mažinimo lūkesčius, teigia „Swedbank" grupės vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. NT rinkos tendencijos, ga...
nuotrauka
2024-03-20 11:15
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų. Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo...
nuotrauka
2024-03-19 12:05
Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais iššūkiais tikisi susidurti 2024 metais? Kokie 2024 metais yra prognozuojami Lietuvos mastu? Reikėtų sunerimti ar galime šiek tiek atsipūsti? 2024 metų Lietuvos paveikslą apžvelkime iš...
nuotrauka
2024-03-18 13:44
Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis – tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ar...
nuotrauka
2024-03-18 13:28
Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „L...
nuotrauka
2024-03-14 14:15
Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. 2023 m. pabaiga atnešė džiugių pokyčių – Lietuvos vyriausiasis adminis...
nuotrauka
2024-03-07 20:20
Lietuvos architektų rūmų (LAR) Taryba, aptarusi profesinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl š. m. vasario 12 dieną vienasmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės mero pasirašyto potvarkio, kuriuo patvirtintos Papildomų medžių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijos, nutarė kreiptis į Seimo kont...
nuotrauka
2024-03-06 16:52
Pastatai prisideda prie 39 % viso pasaulio CO2 emisijų ir yra įvardinami kaip didžiausi išteklių vartotojai ir teršėjai. Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje (PEFA) minima, kad šiuo metu, kiekvieną savaitę, pastatoma tiek pastatų, kad prilygtų Paryžiaus miestui ir mažiau nei 1% iš jų atliekamas CO...
nuotrauka
2024-03-05 09:38
Būsto paskolos pasiėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis žmogaus gyvenime, tačiau žengiant jį pirmą kartą rizikuojama padaryti nemalonių klaidų. Ko reikėtų vengti kreipiantis dėl būsto paskolos, pasakoja Edvinas Jurevičius, „Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovas.
nuotrauka
2024-03-01 15:51
Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. Euribor 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 p...
nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...

Statybunaujienos.lt » Komentaras