2020 rugpjūčio 8 d. šeštadienis, 18:19
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Sustoti negalima komunikuoti: kur dėti kablelį? Arba „Kodėl negyvensime taip, kaip anksčiau?”

2020-04-14 07:27
Vos prieš mėnesį ar du kalbėjome apie dirbtinio intelekto amžių, komunikacijos įgūdžių, kurie taps kertiniais bei technologijas, kurios keis komunikaciją, svarbą. Dar daugiau, didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį praleidome norėdami rasti sprendimus, kurie leistų tobulinti ar atvertų naujas galimybes nuotoliniam darbui. Mes kūrėme tokias vizijas ir koncepcijas, kaip „išmanieji miestai”, „išmanioji visuomenė”, „išmanusis išsilavinimas” ar „išmanusis darbas”.
nuotrauka
Loreta HUBER, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Pastaraisiais metais kalbėjome apie skaitmenizaciją 4.0, pramonę ir kokybę 4.0 bei aptarėme dirbtinio intelekto poveikį ateities darbo rinkai. Visos šios diskusijos gana greitai nublanko prieš „Covid-19“ pandemiją. Tai, kas vyksta šiandien, yra turbūt pats tikriausias ir reikšmingiausias „Darbo ateities“ socialinis eksperimentas. Tai, ko nei vienas mūsų negalėjo įsivaizduoti, nutiko mažiau nei per pusmetį.

Informacija krizės akivaizdoje

„Covid-19“ įnešė sumaištį, sąstingį, netikrumą ir pateikė daug klausimų, kuriuos kiekvienas asmeniškai galime užduoti sau. Gyvename post-tiesos visuomenėje, kurioje subjektyvi nuomonė ir nepatikrinti teiginiai konkuruoja su naujausiais mokslo duomenimis ir biomedicinos mokslų faktais, darydami savo įtaką masėms.

Informacijos srautas šiandien mus pasiekia įvairiais informaciniais ir socialinių tinklų kanalais. Netgi ankstyvaisiais 2003 m. SARS protrūkio Kinijoje etapais žmonės keitėsi informacija apie protrūkį naudodamiesi paprastais teksto pranešimais. Nepaisant vyriausybės pastangų nesidalinti informacija apie ligos protrūkį, informacija apie „netipinę pneumoniją“ buvo platinama.

Įrodymų poreikis pagrįstiems argumentams sumažėja, tuo pačiu susilpnėja socialinė atsakomybė, kaip ir kodėl žmonės turėtų būti atsakingi už tai, ką jie sako. Visuomenės akivaizdoje mokslininkai ir kiti ekspertai praranda socialinį teisėtumą ir autoritetą, nes tai, ką jie sako, nebėra vertinama. Iškilus sudėtingoms ekstremalioms situacijoms, valstybės pareigūnai imasi priešlaikinių pranešimų, užuot kruopščiai rengdami pareiškimus, kad būtų užtikrintas tikslumas ir išvengta klaidingo aiškinimo. 

Kita vertus, reaguoti reikia nedelsiant, tad šiek tiek paradoksalu, tačiau šis kruopštus požiūris taip pat gali padėti susidaryti informacijos vakuumui, kurį gandai ir melagingos naujienos greitai užpildo. O skaitmeniniame amžiuje laikas, reikalingas informacijai analizuoti, įvertinti ir perduoti, negali konkuruoti su žaibišku dezinformacijos plitimo greičiu socialinės žiniasklaidos platformose, kuriose kiekvienas dalyvis tampa ir turinio kūrėju.

Pokyčių pandemija

Vis dažniau pasigirsta nuomonė, jog jau nebegyvensime taip, kaip anksčiau. Tikrai ne, bet ar neturėtumėme žinios suprasti taip, kad tik nuo kiekvieno mūsų priklauso, ar gyvensime geriau nei iki šiol. „Geriau” gali skambėti abejotinai, bet geriau vien jau todėl, kad mums atsiveria galimybės daug ką iš naujo įvertinti.

Ši pandemija kiekvieną verčia apmąstyti kasdien kylančius egzistencinius klausimus, o taip pat vidinį visuomenės apsivalymą ir pabudimą. Tie, kurie sekdami Frydricho Nyčės Zaratustros filosofija „numarino“ Dievą, ima justi gydančią maldos galią, bažnyčia kviečia jungtis bendrai maldai iš namų, arkivyskupai ragina nežiūrėti į virusą kaip į Dievo bausmę, bet žvelgti į šią situaciją, kaip į naują galimybę. 

To paties Nyčės „kūno vadovėlio“ ir amžinos jaunystės kulto puoselėtojai suprato, kad fizinis kūnas sensta ir senatvė neišvengiama, o senoliai pasijuto saugomais ir reikalingais, gerosios iniciatyvos pasirūpinti pragariškomis sąlygomis dirbančiais medicinos darbuotojais ar gyvenančiais paribiuose tapo užkrečiamos ir visame pasaulyje plinta sparčiau nei „Covid-19“.

Vaikai, atsakomybė ir rūpestis vaikų išsilavinimu buvo grąžinti šeimai, tėvai ėmė jausti pagarbą ir dėkingumą mokytojams už jų staiga neįkainojamu tapusį darbą, valstybių sienos ir vėl tapo aiškios, o pilietybė – svarbesnė nei bet kada, tautų išrinktieji priversti laikyti pasitikėjimo egzaminus. Galiausiai, realūs skaitmenizacijos 4.0 (digitalization 4.0) procesai buvo pradėti įgyvendinti anksčiau nei planuota - jau pirmosiomis karantino savaitėmis.

Kuriama nauja ateitis darbui?

Kaip ir bet kuri krizė, koronaviruso iššūkis organizacijų vadovams jau dabar suteikia galimybę plėtoti pasitikėjimu grįstą kultūrą. Esame beprecedenčio įvykio liudininkai, kai didelė žmonių grupė visame pasaulyje tuo pačiu metu pradeda dirbti nuotoliniu būdu. Permainos įvyko per kelias dienas, tam neprireikė nei kelių mėnesių ar metų. 

Nuotolinis darbas taps strateginiu prioritetu. Jau dabar akivaizdu, jog kai kuriuos darbus darbuotojai dirbdami namuose susikurtose darbo vietose atlieka geriau nei dirbdami įstaigose. Taigi, efektyvumas netgi padidėjo. Organizacijos jau šiandien supranta, kad jos gali daug efektyviau panaudoti technologijas, kad gali dirbti ir veikti nuotoliniu būdu. Mes jau suprantame, kad veiklos efektyvumo užtikrinimui mums reikia mažiau fizinių susitikimų, nei manėme. Vadinasi, technologijų nereikia bijoti, jos gali užtikrinti geresnę darbo kokybę.

Tiesa, nuotolinio darbo klausimai yra susiję su komandinio darbo pradžia ir tai, kad darbas be blaškymosi šiuo metu yra labai sudėtingas, ypač kai turime konkuruoti dėl ramios darbo vietos namuose su partneriais ir vaikais. Nuotolinis darbas turi savo specifiką, tad galvoti reikėtų ne tik apie įrankius, kurie atvers galimybes bendrauti nuotoliniu būdu. Kadangi per trumpą laiką neįmanoma visko padaryti, yra keli dalykai, į kuriuos organizacijos gali sutelkti dėmesį. 

Dirbant nuotoliniu būdu labai svarbu bendrauti ne tik sinchroniškai, bet ir asinchroniškai. Jau stebime perėjimą nuo statiškų organizacinių struktūrų prie dinamiškų komandos formų. Tačiau šis modelis gerai veikia tik psichologinio saugumo sąlygomis, kai vadovai aiškiai supranta, kad kiekvienas komandos narys yra laukiamas, kad kiekvienas komandos narys gali siūlyti idėjas, išreikšti susirūpinimą ar netgi aptarti ir blogas naujienas. Koronavirusas gali reikšti galimybę, jei kompetentingai ir etiškai orientuosimės į savo žmones ir išgirsime jų poreikius, paskatinsime pasitikėjimą, komandinį darbą ir atsparumą.

Pandemijai nuslopus užuot abejoję: „Ar yra priežastis tai daryti internetu?“ klausime: „Ar yra svarių priežasčių tai daryti asmeniškai susitinkant?“. Įdomu tai, kad įgūdžiai, kuriuos aš įvardijau kaip svarbius darbo rinkos ateičiai (komunikacijos (angl. communication), pokyčių valdymo (angl. change management) ir gebėjimo dirbti komandoje (angl. teaming), yra būtent tie įgūdžiai, kurie mums šiandien padės įveikti krizę. 

Galų gale, bus perprastas internetinio bendravimo paradoksas: didesnis atstumas atvers daugiau galimybių naujiems ryšiams ir saugumui, nes bendraudami su žmonėmis, kurie yra fiziškai toli imsime jaustis saugiau.

Laukia ir daugiau ryžto reikalaujantys pokyčiai

Dar daugiau, panašu, kad „Covid-19“ pakeis mūsų biurų, butų, ligoninių, mokyklų ir vyriausybės pastatų formatą. Pandemijai nuslūgus nerimas dėl šios ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimo gali išblėsti, tačiau per ateinančius dešimtmečius panašaus pobūdžio protrūkių tikriausiai bus daugiau. Tai reiškia, kad galime tikėtis, kad pasikeis ir mūsų fizinės struktūros.

Pagalvokime apie šiandieninio oro uosto ir teismo rūmų saugumo patikrinimus ir tai, kaip jie kito: pastaraisiais mėnesiais buvo tikrinama ne tik kokius ginklus galime turėti, bet ir tai, kokias infekcijas galime „gabentis“ drauge. Daugelis iš mūsų ir anksčiau buvo patyrę sveikatos patikrinimą Azijos oro uostuose, kai mums matavo temperatūrą, tikrino mūsų pasus ir vakcinavimo istoriją bei uždavinėjo klausimus. Tai gali tapti nuolatiniu įėjimo į biurų pastatus, mokyklas ir tranzito centrus procesu.

Keisis ne tik pastatai, bet ir viešosios erdvės. Mes esame patalpų karta, mat 90 procentų laiko praleidžiame viduje. Kiekvienas tapome šio reiškinio liudininkais. Kiekvienas patiriame karantino siunčiamus išbandymus likti namuose. Taigi, grįžę prie įprastinio gyvenimo jau žinosime, kad oro kokybė patalpose, ypač susijusi su grynu oru ir filtravimu, daro tiesioginį poveikį sveikų žmonių produktyvumui ir padeda užkirsti kelią plisti ligoms.

Ryškėjant kontūrams, kaip keisis mūsų darbo ateitis, daugelis šiandien įgyjamų kompetencijų skatins sėkmingą asmeninį augimą. Kadangi šis karantino laikotarpis suteiks mums šiek tiek laiko, investuokime į studijas ir mokymąsi, ypač tobulindami tas kompetencijas, kurios nėra tvirtos. Bet svarbiausia - skirkime laiko kritiniam mąstymui bei sugebėjimui greitai atgauti jėgas.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


KARANTINO iššūkiai

nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 11:25
Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų,...
nuotrauka
2020-08-04 10:07
Pasaulį kausto COVID-19 virusas. Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie antrąją jo bangą. Jei blogiausias scenarijus pasitvirtins – valstybės galimai užvers sienas, bus skelbiamas karantinas, darbuotojai, jei tik yra galimybė, bus skatinami dirbti iš namų. Įvairių įmonių darbuotojai įrodė, ...
nuotrauka
2020-08-03 09:46
Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Juose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai ...
nuotrauka
2020-07-31 10:23
Lietuvos ekonomika, paveikta pandemijos sukeltų pasekmių, antrąjį ketvirtį susitraukė 5,1 proc. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-23 10:40
COVID-19 pandemijos daroma įtaka keičia verslo sektorių ir jo ekonominę elgseną, pranešime dalijasi VIlniaus Gedimino technikos universitetas. Tai nulemia ir reikšmingas modifikacijas darbo rinkoje, nes nuo jų priklauso ir socialinės sferos raida. 2020 m. kovo mėn. Lietuvos užimtumo tarnyboje regist...
nuotrauka
2020-07-23 10:02
Šiuo metu skelbiami naujausi tarptautinių kompanijų duomenys ir apklausos rodo, skelbia „Ober-Haus“, kad pandemijos akivaizdoje komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių rinkos globaliu mastu patiria didesnius ar mažesnius neigiamus pokyčius.
nuotrauka
2020-07-13 11:34
Siekdama patikrinti, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, bandant pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda neplaninių patikrinimų akciją.
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-01 13:17
Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyj...
nuotrauka
2020-06-29 09:48
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), įvertinusi beveik 3 tūkst. paraiškų, pateiktų dėl palūkanų kompensavimo, primena, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad procesas būtų sklandus, o paraiška – sėkmingai patvirtinta.
nuotrauka
2020-06-18 10:44
Pasibaigus karantinui aktyvią veiklą stabdo ir finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas. Per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už kuriuos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemo...
nuotrauka
2020-06-16 16:00
Trečiadienio naktį šalyje baigiasi tris mėnesius trukęs karantinas. Nuo birželio 17 d. įsigalioja valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Jo metu bus taikomi tam tikri apribojimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2020-06-16 08:49
Artėjant tris mėnesius trukusio karantino pabaigai, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengta pirmoji mėnesinė apžvalga rodo, kad švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
nuotrauka
2020-06-15 08:54
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad nuo birželio 12 d. įsigaliojo priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ pakeitimai. Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas gerinamos šios priemonės sąlygos pareiškėjams.
nuotrauka
2020-06-10 12:04
Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus...
nuotrauka
2020-06-08 15:49
KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo situacijai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo funkcionavimui.
nuotrauka
2020-05-28 07:58
Vyriausybė pratęsė karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelnino karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas.

Statybunaujienos.lt » KARANTINO iššūkiai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...