Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanė Edita Gimžauskienė, technologijų proveržis iš tiesų daro įtaką žmonių elgsenai ir verslo sprendimams bei visuomenei, tačiau aktualiausi klausimai yra susiję su pokyčio poveikiu, mastu ir gebėjimu prisitaikyti.

Tad kokius gebėjimus turėtume lavinti šiandien, kad būtume sėkmingi rytoj? Forumo ataskaita parengta remiantis pirmaujančių pasaulinių įmonių žmogiškųjų išteklių specialistų apklausa apie pagrindinius pokyčius artimiausioje ateityje išskiriant kompetencijas, be kurių sėkmingas įsiliejimas į darbo rinką bus sunkiai įveikiamas tikslas. 

1. Kompleksinis problemų sprendimas

Ateities kompetencijų sąraše, šis gebėjimas yra pačioje viršūnėje.

Daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų nurodė, jog visose pramonės šakose bus reikalaujama kompleksinio problemų sprendimo gebėjimo. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje kompleksinis problemų sprendimas apibūdinamas kaip „naujų, sunkiai apibrėžiamų problemų sprendimas realiomis aplinkybėmis“.

Iš esmės tai gebėjimas spręsti problemas, su kuriomis dar nebuvo susidurta, aplinkoje, kuri nuolat keičiasi ir pateikia dar daugiau naujų iššūkių, matyti bendrą vaizdą, problemos visumą. Kaip ir daugelis kitų gebėjimų, jis nėra įgimtas, o drauge su įgyta patirtimi vis labiau lavinamas.

2. Kūrybiškumas

Tai bene labiausiai aptarinėjamas ateities darbams atlikti reikalingas įgūdis. Kas skiria mus nuo robotų? Gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir kurti. 

Alexa Gray, Pasaulio ekonomikos forumo vyresnioji rašytoja pastebi, kad atsirandant naujiems produktams, vystantis technologijoms, keičiasi ir darbo pobūdis, tad darbuotojams teks būti kūrybiškesniems siekiant iš šių pokyčių gauti naudos. „Robotai gali padėti mums greičiau atsidurti ten, kur norime, tačiau jie negali būti tokie kūrybiški kaip žmonės (kol kas).“

Klaidingai manoma, kad kūrybiškumas yra išskirtinai į menus linkusių žmonių bruožas. Pati kūrybinio proceso prigimtis yra „neprocesiška“ – nėra vieno būdo, kaip kūrybiškai išspręsti iškilusią problemą, todėl reikia nuolat žadinti kūrybiškumą pasitelkiant įvairius saviraiškos būdos, leisti sau būti smalsiems.

„Prie kūrybiškumo pridėčiau nešabloninį ir adaptyvųjį mąstymą – gebėjimą proaktyviai mąstyti bei rasti netradicinius, nešabloninius sprendimus ir atsakymus bei gebėjimą tinkamai reaguoti į unikalias ir nenuspėjamas aplinkybes“, – pastebi UAB „Theca Furniture“ personalo vadovė Mida Kalvaitienė.

3. Emocinis intelektas

Ši savybė ypatingai svarbi vadovams ir lyderiams, tačiau aktuali visiems. Emocinis intelektas mums padeda bendrauti su kitais, prisitaikyti prie kitų žmonių nuotaikos, emocijų. Emocinis intelektas daro įtaką tam, kaip elgiamės susidūrę su socialiniais sunkumais, priimame asmeninius sprendimus. 

Pexels.com iliustr.

KTU darbuotojų atrankų projektų vadovė Lina Žebrauskienė emocinį intelektą taip pat priskiria prie vienų svarbiausių kompetencijų darbo rinkoje.

„Emocinis intelektas apima savęs pažinimą, gebėjimą valdyti emocijas, motyvaciją, socialinį sąmoningumą ir socialinius įgūdžius. Darbuotojai, turintys šią kompetenciją, turi ilgalaikę ir aukštą motyvaciją dirbti, geba įkvėpti kitus, tapti skirtingų komandų dalimi, yra pozityvūs ir nuolat tobulėja“, – sako L. Žebrauskienė.

 

4. Kognityvinis lankstumas

Paprastai kalbant, kognityvinis lankstumas gali būti apibūdinamas kaip smegenų gebėjimas apdoroti keletą skirtingų procesų vienu metu. Tai tarsi smegenų gimnastika – tik vietoj gimnastikos priemonių reiktų įvertinti, kaip greitai ir lengvai galite suktis ir šuoliuoti tarp skirtingų minčių sistemų, rašoma careerfaqs.com. 

Kuo smegenys lankstesnės – tuo lengviau atrasti naujus sprendimus, sąsajas tarp skirtingų idėjų. Gera žinia ta, kad šį gebėjimą galima nuolat lavinti. Iš esmės kognityvinio lankstumą treniravimas – tai mokymasis naujų dalykų, interesų lauko plėtimas. Tai gali būti mokymasis piešti, šokti, skambinti pianinu, gilinimasis į dalykus, kurie jums nėra savaime suprantami ir lengvai „įkandami“.

5. Kritinis mąstymas

Iš esmės kritinis mąstymas – tai logika ir argumentacija. Kritinis mąstymas reiškia, kad sugebate naudotis logika ir argumentacija sprendžiant uždavinį ar problemą, apsvarstote įvairius problemos sprendimo būdus, nagrinėjate teigiamus ir neigiamus požiūrio apsektus. 

6. Žmogiškųjų išteklių vadyba

Nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų bus automatizuota ar kaip vystysis dirbtinis intelektas, žmonės visuomet bus pagrindinė kompanijos vertybė. Žmonės yra kūrybiški, sugeba suprasti ir padėti vieni kitiems. Lygiai taip pat žmonės serga, išsiblaško, jaučia motyvacijos trūkumą.

Dėl šių priežasčių ateityje komandos vadovai ir lyderiai, kurie sugebės tinkamai motyvuoti savo komandos narius, atsižvelgti į jų poreikius ir maksimaliai išnaudoti produktyvumą.

Buvimas geru vadovu susijęs su emociniu intelektu, gebėjimu tinkamai deleguoti užduotis ir atrasti savitą vadovavimo stilių.

7. Sprendimų priėmimas

Turint omenyje tai, kokį duomenų kiekį šiuolaikinės organizacijos gali apimti ir kaip auga tokių darbuotojų, kurie gali rasti įdomių įžvalgų tarp skirtingų duomenų, naudoti didžiuosius duomenis verslo strategijoms ir svarbiems sprendimams priimti, nestebina faktas, kad gebėjimas priimti patikimus sprendimus yra aktualiausių ateities kompetencijų dešimtuke.

8. Orientacija į paslaugas

Orientacija į paslaugas apibūdinama kaip „nuolatinis naujų būdų ieškojimas padėti žmonėms“. Iš esmės tai pastovus dėmesys vartotojams ir jų ateities poreikių numatymas iš anksto. Kaip teigiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje, tokiuose sektoriuose kaip finansai, energetika, informacinės technologijos, vartotojams kelia nerimą tokie dalykai kaip anglies dioksido pėdsakai, maisto sauga, duomenų apsauga ir pan.

Tai reiškia, kad verslas turi numatyti naujus vartotojų poreikius ir juos paversti produktų pasiūlymais. Orientacija į paslaugas reiškia vartotojų vertybių, pomėgių ir baimių įsisąmoninimą pagal tai vystant naujus produktus ar paslaugas.

9. Gebėjimas derėtis

Automatizuojant darbo vietas ir robotams vis labiau įsiliejant į darbo rinką, socialiniai įgūdžiai taps svarbesni nei bet kada anksčiau. Žmonės prie derybų stalo ir kitose socialinėse situacijose yra nepakeičiami (bent jau kol kas).

Net iš grynai techninių profesijų atstovų bus tikimasi gerų socialinių įgūdžių – mokėti derėtis su kolegomis, vadovais, klientais, komandomis. 

10. Veiksmų koordinavimas su kitais

Bendradarbiavimas labai svarbus bet kokioje darbo aplinkoje – tai skatina komandos produktyvumą, padeda lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir įžvelgti komandos narių stipriąsias puses. 

Veiksmų koordinavimas apima stiprius komunikacinius įgūdžius, gebėjimą dirbti su įvairiomis asmenybėmis, įžvelgti jų stipriąsias ir silpnąsias puses.

Gyvenimo tempas lemia būtinybę mokytis nuolat

Pasak KTU darbuotojų atrankos projektų vadovės, visos Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje minioms kompetencijos yra aktualios jau ir dabar. Ji pabrėžia, jog minimali profesinė patirtis dažnais atvejais reikalinga, tačiau itin svarbu – darbuotojo motyvacija ir gebėjimas greitai mokytis.

„Didelis gyvenimo ir pokyčių tempas lemia būtinybę mokytis nuolat, todėl ši kompetencija itin svarbi. Kūrybiškumas pritaikant turimas žinias bei priimant sprendimus taip pat labai aktualus“, – sako L. Žebrauskienė.

Jai pritaria ir „Theca Furniture“ personalo vadovė. Pasak jos, svarbu ne tik gebėti greitai surasti ir įsisavinti informaciją, bet ir kūrybiškai spręsti problemas, noras eksperimentuoti, atvirumas pokyčiams ir pan.

M. Kalvaitienė pabrėžia, kad darbuotojų paieška ir atranka bei tinkamų kandidato savybių įvertinimas dažnai tampa nelengvu uždaviniu.

„Kiekvienas potencialus ar esamas darbuotojas yra unikalus su unikaliu kompetencijų rinkiniu, tačiau renkantis būsimą darbuotoją atrankų specialistai kompetencijų ar asmeninių savybių įvertinimą turi atlikti per apibrėžtą, ir dažnai trumpą laiko tarpą. Įvertinimui įtaką daro ir įvairūs subjektyvūs dalykai, aplinkybės ar tiesiog sėkmė. Studentams rekomenduočiau labai atsakingai rengtis atrankoms – pasirengti kuo geriau atskleisti visas savo turimas kompetencijas“.