Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant darbus Nemuno upės vagoje.  

Poveikio aplinkai vertinimas atliktas nebuvo

AAD kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą  ir išanalizavo AB „Vidaus vandens kelių direkcijos“ batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei. 

Vilniaus universiteto atlikti matavimai parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimai užfiksuoti 3 320,46 m ruože. Darbai buvo atliekami sekliose ir srauniose upės vietose, kur vanduo natūraliai teka greičiau ir vagos gylis – nedidelis.  

Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.

Asociatyvi

Druskininkų r. savivaldybės 

nuotr.

Mokslininkai fiksavo smukusią bioįvairovę

AAD užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusių Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centras mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat ženkliai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.  

Įvertinęs surinktą medžiagą, AAD nustatė, kad AB „Vidaus vandens kelių direkcija“, vykdydama darbus Nemuno upės valstybinio vidaus vandens kelio ruožuose, atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus. 

Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 

Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone – tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės. 

„Mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad vykdyti darbai ženkliai pakeitė Nemuno aukštutinės dalies natūralią būklę. Upės vaga buvo pagilinta ir transformuota, o tai turi tiesioginį ir ilgalaikį neigiamą poveikį ekosistemai. Mums svarbu, kad tokie pažeidimai nepasikartotų, o šis atvejis parodė būtinybę įvertinti teisinį reglamentavimą šioje srityje, kad užkirstumėm kelią panašiems pažeidimams ateityje“, – sako pranešime cituojama laikinoji AAD direktorė Eglė Paužuolienė. 

VVKD nesutinka su AAD išvadomis ir jas skųs teismui

AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) nesutinka su AAD paskelbtomis išvadomis dėl tariamos žalos Nemuno aukštupyje ir jas ginčys teismine tvarka.

„Atkreipiame dėmesį, kad AAD, atlikdamas tyrimą dėl Nemuno upės vagoje vykdytų darbų ties Alytumi, neįsiklausė nei į VVKD, nei į nepriklausomo antstolio, nei į mokslininko argumentus. VVKD pabrėžia, kad visi darbai Nemune buvo atliekami laikantis teisės aktų. Prieš pradėdama darbus direkcija pateikė atsakingoms institucijoms savo planus, šios neturėjo jokių pastabų, – rašoma VVKD išplatintame pranešime. – Tyrimo metu VVKD bendradarbiavo su aplinkosaugininkais ir kitomis institucijomis. Direkcija pateikė visus reikalautus dokumentus bei techninius duomenis, kurie pagrindžia, kad darbai buvo atliekami pagal suderintus planus ir laikantis aplinkosaugos reikalavimų, o darbai neviršijo suplanuotų parametrų.“

Be to, rašoma pranešime, nepriklausomas antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir batimetrinius matavimus Nemuno ruožuose ties Alytumi ir Druskininkais. Duomenys patvirtino, kad atlikti darbai neviršijo suplanuotų gylio parametrų.

Technikos mokslų daktaras Arvydas Šikšnys pateikė išvadą, kad atlikti darbai priskirtini vandens telkinių valymo ir priežiūros kategorijai. Pateikė išvadą, kad AAD atliktas kokybės vertinimas pagal turimus duomenis nėra tikslus.

AAD išvadose esminę įtaką galėjo turėti, rašoma pranešime, skirtingas techninių duomenų vertinimas ir neįvertintas natūralios upės tėkmės poveikis dugno gyliui. Pašalinus seklumas, upė pati formuoja dugno reljefą. Pasitelkti ekspertai vertino upę tik iš ekologinės pusės, neatsižvelgdami į natūralius hidrologinius procesus bei į tai, kad šis upės ruožas yra Vyriausybės patvirtintas valstybinis vandens kelias, kuriam nustatyti konkretūs parametrai ir juos galima išlaikyti tik techninėmis priemonėmis. Tikimasi, kad teismo procesas padės objektyviai įvertinti visus aspektus ir, esant reikalui, nustatyti aiškesnes technines metodikas tokio pobūdžio darbams.

„Gerbiame aplinkosaugos institucijų darbą, tačiau esame įsitikinę, kad šiuo atveju dalis faktinių duomenų nebuvo įvertinta. Kreipsimės į teismą tam, kad situacija būtų objektyviai išanalizuota. Darbus Alytuje vykdėme laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų. Laivyba ir aplinkos apsauga nėra priešprieša – jos yra suderinami valstybės interesai, ir būtent taip dirbame kasdien“, – cituojamas VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Jis pabrėžia, kad Nemuno aukštupio savivaldybės ne kartą yra akcentavusios poreikį palaikyti upės prieinamumą bendruomenėms, turistams ir laivavedžiams, o Direkcijos atliekami darbai neatsiejami nuo saugios laivybos ir tvaraus upės naudojimo.

„Atsižvelgėme į Nemuno aukštupio savivaldybių poreikį užtikrinti, kad upė būtų prieinama bendruomenėms, turistams bei laivavedžiams. Šalinti seklumas daugiau, nei reikia saugiai laivybai užtikrinti, būtų bereikalingas darbas ir tiesiog resursų švaistymas. Mūsų žmonės tą supranta ir racionaliai naudoja resursus“,–- paaiškina V.Vinokurovas.