2021 gruodžio 6 d. pirmadienis, 1:46
Reklama  |  facebook

„Alvora“. Pasididžiavimas strateginiais objektais Lietuvoje ir komendanto valanda tolimojoje Afrikoje

2020-10-16 07:27
„Laikas tarp 2019 m. ir 2020 m. Statybininkų dienos mūsų įmonei primena vadinamuosius amerikietiškus kalnelius. Ir ne tik dėl pandemijos, kuri mus pasivijo net tolimojoje Pietų Afrikoje“, – sako Tomas Šidlauskas, įmonės „Alvora“ generalinis direktorius, neslėpdamas, kad tokių iššūkių, kokius patyrė per š laikotarpį, įmonė dar nebuvo turėjusi – kai kuriuos įvykius norisi greičiau užmiršti, o kitus – įrašyti į įmonės istoriją kaip naują gerą patirtį.
nuotrauka
GIPL. AMBER GRID nuotr.


Minimos įmonės
Alvora, UAB
Šiaulių dujotiekio statyba, UAB
Amber Grid, AB
Ignitis grupė (buvusi Lietuvos energija), AB

„BALTICCONNECTOR“ – vienas iš svarbiausių ir didžiausių „Alvoros“ projektų

Kurį iš projektų, kuriuos vykdėte nuo vienos Statybininkų dienos iki kitos, įvardintumėt kaip svarbiausią arba vieną iš svarbiausių „Alvorai“?

Vienas iš svarbiausių projektų, kuriuos neabejotinai įrašome į pastarųjų metų „Alvoros“ istoriją – „Balticconnector“ projektas arba „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“, kaip yra sakęs „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg.

Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo atiduota dujininkams, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Mūsų įmonė kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts Scanweld“ – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Ir tuomet tai buvo vienas iš didžiausių įmonės kontraktų: bendra projekto vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). 

Ir tai buvo – Europos Sąjungai strategiškai svarbus projektas, kurio metu nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir paleido dujų redukavimo stotį, įrengė tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo kameras.

Šis projektas yra strategiškai svarbus ir Lietuvai.

Be abejo. „Balticconnector“ dujotiekio projektas yra naujas energetikos rinkos etapas, reikšmingas ne tik Suomijai, bet ir Lietuvai. Jau pačią pirmą šių metų dieną bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų dalyvių konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje, tą pačią dieną „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“ Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Pažymėtina, kad iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos.

 
ALVOROS nuotraukoje – įmonės „Alvora“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas

Išplėtė darbų rinkas iki Afrikos

Aptariamu laikotarpiu išplėtėte ir įmonės veiklos rinkas, dirbote šalyse, kurių kitokia kultūra, skiriasi ir požiūris į darbo kultūrą. Kokie tai buvo projektai?

Pernai įmonė įgyvendino energetinio objekto projektą Švedijoje, o šią vasarą užbaigėme įgyvendinti projektą Pietų Afrikoje. Tai dvi naujos rinkos, į kurias „Alvora“, kaip viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, atliekanti bendruosius statybos ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus, įžengė per pastaruosius dvejus metus.

Pernai „Alvora“ sėkmingai užbaigė pirmąjį projektą Švedijos rinkoje: kaip rangovė bendrastatybiniams darbams, mūsų įmonė pastatė biokuro katilinę Laholm miestelyje. Nors pabaiga buvo sėkminga, tačiau projekto pradžia – gal veikiau apsisprendimas – buvo ne iš paprastųjų. 

Dalyvavome konkurse, o gavę jo sąlygas pamatėme, kad statybos struktūra ir reikalavimai statybai, darbų kokybės priežiūrai, išpildomosios dokumentacijos parengimui bei darbų saugai gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Reikėjo nuspręsti, ką daryti. Ir apsisprendėme: kadangi jau anksčiau buvome svarstę žengti į Švedijos rinką, nusprendėme, kad negalime atsitraukti, o skirtybes turime įveikti ir paversti įmonės stiprybe, nauja patirtimi. Laikas parodė, kad sprendimas buvo teisingas – įmonė sėkmingai įvykdė projektą, įgijo naujos patirties.

Kaip tarp „Alvoros“ rinkų atsirado Pietų Afrika?

Johanesburge, Pietų Afrikoje, kuri laikoma rizikinga dėl įvairių priežasčių, rekonstravome 2692 kv. m gamybos paskirties pastatą su biuru. Į šią tolimą šalį leidomės – buvo surinkta 10-ties kompetentingų specialistų komanda, – tik raminami minties, kad mus kviečia dirbti Pietų Afrikoje veiklą plečianti viena Lietuvos įmonė.

Greitai patyrėme, kad čia ir statybinių medžiagų, ir paslaugų rinka ribota, o vietinių specialistų kompetencija, ten esančių medžiagų kokybė netenkina nei mūsų, nei užsakovų lūkesčių. Todėl apsisprendėme visas medžiagas, iki smulkiausių detalių, sukomplektuoti Lietuvoje. Tam užtrukome 3 mėnesius, bet buvo verta.

COVID-19 ir komendanto valanda Johanesburge pakoregavo „Alvoros“ planus

Kodėl Pietų Afrikoje užsibuvote ilgiau negu planavote?

Sutartus darbus Pietų Afrikoje sėkmingai užbaigėme per 3 mėnesis: sumontavome naują 694 kv. m biuro ir pagalbinių patalpų stogą, 1998 kv. m gamybos patalpų sienas, naujus, Lietuvoje pagamintus aliuminio profilio langus, lietaus nuvedimo sistemą. Kadangi vietos įmonės netenkino užsakovų, tai su mumis buvo dar 3 mėnesiams pratęsta sutartis, kad atliktume ir kitus darbus. 

Antrojo etapo darbams specialistai išvyko šių metų vasarį. Planavome atlikti darbus per sutartą 3 mėnesių terminą ir grįžti. Bet niekas negalėjo pagalvoti, kad koronavirusas pasklis po visą pasaulį ir sukels pandemiją.

 

Neparėjus nė mėnesiui nuo antrojo etapo darbų pradžios, Johanesburgo meras paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė komendanto valandą mieste. Žinant, kad mieste yra daug lūšnynų, kur privalomoji medicininė pagalba sunkiai pasiekia ligonius ir ten virusas gali pradėti plisti nevaldomai, buvo pasitelkta kariuomenė. 

Neparėjus nė mėnesiui nuo antrojo etapo darbų pradžios, Johanesburgo meras paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė komendanto valandą mieste. Žinant, kad mieste yra daug lūšnynų, kur privalomoji medicininė pagalba sunkiai pasiekia ligonius ir ten virusas gali pradėti plisti nevaldomai, buvo pasitelkta kariuomenė. 

Padėtis iš pavojingos pasikeitė į neparastąją.

Kadangi mūsų įmonė niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokia situacija, iškart kreipėmės į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, klausdami, kaip mums elgtis. Ministerija patarė bandyti kuo greičiau grįžti į Lietuvos teritoriją ir izoliuotis. Tačiau buvo per vėlu – paskelbus nepaprastąją padėtį, buvo atšaukti ir visi skrydžiai. 

ALVOROS nuotraukoje –
Objektas Pietų Afrikoje

Susidūrėme su naujomis problemomis. Siekdami apsaugoti savo darbuotojus, iš objekto išprašėme visus rangovus, sutrumpinome darbo valandas, ėmėmės visų galimų apsaugos priemonių. Tapo sunku gauti smulkias medžiagas, kurias paprastai pirkdavome vietoje, o bet koks stambiagabaričių medžiagų tiekimas iš kitų šalių pasidarė sudėtingas. Nepaisant tokios izoliacijos, įžvelgėme ir pliusus. Mūsų sukomplektuotos medžiagos, kurias atplukdėme iš Lietuvos, šiuo atveju gelbėjo, tad darbų stabdyti neprisireikė.

Dirbant griežtos izoliacijos sąlygomis, išvengėme koronaviruso, darbai buvo atlikti kokybiškai, visi grįžo sveiki ir šiuo metu darbuojasi vietiniuose projektuose.

Pirkimas užtruko, bet grafikas liko toks pat

Pernai gavote dar vieną sutartį – vykdyti GIPL, strategiškai svarbų projektą. Pirkimų procedūros užtruko – ar tai nepaveikė terminų?

Antra 2019 m. pusė „Alvorai“ buvo lyg važiavimas amerikietiškaisiais kalneliais. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdyba 2019 m. liepą apsisprendė dėl tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutarties su jungtinės veiklos grupe – „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutarties vertė – 79,85 mln. eurų (be PVM).

Kaip ir su visais dideliais projektais, pirkimo procedūros užtruko pusę metų, tačiau projekto įgyvendinimo terminas liko toks pat – projekto pabaiga nebuvo nukelta nė vienai dienai. Grafikai sudėlioti taip, kad darbai būtų užbaigti iki 2022 m. sausio 1 dienos. Todėl darbus tenka atlikti tikrai greitai. 

Pažiūrėkim, kaip vyksta darbai.

Sausį sykiu su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradėjome nuo GIPL dujotiekio pradžios taško Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. 

Šiuo metu su partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ jau suvirinome daugiau kaip 100 km vamzdžių iš 165 km dujotiekio atkarpų, izoliavome – daugiau kaip 70 km, o paklojome – daugiau kaip 60 km. Dėl to teko iškirsti apie 250 tūkst. kv. m miško ir tokį pat plotą ištirti ieškant sprogmenų, kurie galėjo likti nuo Antrojo pasaulinio karo.

ALVOROS nuotraukoje – 
GIPL projektas

Dujotiekio trasa eina per archeologų dar netyrinėtas vietoves. Archeologiniai žvalgymai atlikti 0,7 mln. kv. m plote. Atliekant archeologinius žvalgymus magistralinio dujotiekio statybos darbų zonoje buvo rasti nauji archeologijos objektai, todėl 16-oje archeologijos objektų būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus.

Liepą sėkmingai baigtas vienas iš sudėtingiausių projekto etapų – 20 m gylyje nutiestas specialus vamzdis Neries upės dugne. Rugpjūtį Alytaus rajone nutiesta pirmoji 750 m ilgio dujotiekio gija po plačiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vamzdyno atkarpai tiesti pasitelkėme užsienio specialistus – „LMR Drilling“. Vykdant darbus, buvo pritaikyta pažangi inžinerinių tinklų įrengimo technologija – horizontalus kryptinis gręžimas arba HDD. Ši technologija leidžia darbus atlikti tiksliai ir operatyviai. Tai padėjo išsaugoti pakrančių miško plotus, užtikrino natūralios aplinkos išsaugojimą, nepakenkė vandens augalijai ir gyvūnijai.

O ar pandemija turėjo įtakos?

Kaip ir sakiau, išgyvenome amerikietiškus kalnelius: pasibaigė vienos problemos, prasidėjo kitos, nepriklausančios nuo mūsų. Vargu ar rastumėte įmonę, kurios pandemija nepaveikė, tačiau perdėliojome darbų grafiką ir esame pasiryžę projektą užbaigti laiku.

Pagal planą ir su užsakovu patvirtintą grafiką HDD darbus buvo numatyta pradėti balandžio mėnesį. Nors sutartis su „LMR Drilling“ dėl gręžimo darbų buvome sudarę dar sausį, specialistų iš Vokietijos sulaukėme kur kas vėliau – prasidėjo pandemija. Kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, buvo apribotas užsieniečių atvykimas, pradėjo strigti medžiagų tiekimas. Tačiau darbų organizavimas, tinkami ir laiku priimti sprendimai, kuriuos lėmė ilgametė įmonės patirtis, padėjo suvaldyti visas rizikas.

 

Išgyvenome amerikietiškus kalnelius: pasibaigė vienos problemos, prasidėjo kitos, nepriklausančios nuo mūsų. Vargu ar rastumėte įmonę, kurios pandemija nepaveikė, tačiau perdėliojome darbų grafiką ir esame pasiryžę projektą užbaigti laiku.

Esame įsipareigoję visus dujotiekio statybos darbus baigti iki 2021 m. pabaigos. Todėl mums brangi kiekviena diena. Ne visus procesus įmanoma pagreitinti, tačiau darome, kas priklauso nuo mūsų – sutelkėme itin gausias darbuotojų pajėgas, visi kartu siekiame, kad strateginė dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos kuo greičiau būtų baigta.

Iki šių metų pabaigos planuojame įgyvendinti du trečdalius projekto. Po to bus toliau montuojamas likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos-Lenkijos pasienyje. (Nuo dujotiekio statybų pradžios, per devynis mėnesius, kaip skelbia „Amber Grid“, įgyvendinta 45 proc. viso projekto statybos darbų. Iki 2020 m. pabaigos planuojama atlikti 60 proc. GIPL statybos darbų. Iki šiol jau nutiesta 109 kilometrai dujotiekio nuo Širvintų Iki Alytaus rajono. Dujotiekio ilgis Lietuvoje – 165 km).

2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Projektas bus ekonomiškai naudingas regionui: dujotiekis leis dujas gauti iš įvairių šaltinių. Dujotiekis sudarys sąlygas efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...
nuotrauka
2021-04-16 15:13,      papildyta 2021-04-16 16:40, Papildyta Pagalbos verslui fondo pranešimu
Šią savaitę UAB „Enerstena“ išsiuntė informacinius laiškus kreditoriams informuodama apie inicijuojamą restruktūrizacijos procesą ir pakviesdama į kreditorių susirinkimą.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai