Johanesburge, Pietų Afrikoje, kuri laikoma rizikinga dėl įvairių priežasčių, rekonstravome 2692 kv. m gamybos paskirties pastatą su biuru. Į šią tolimą šalį leidomės – buvo surinkta 10-ties kompetentingų specialistų komanda, – tik raminami minties, kad mus kviečia dirbti Pietų Afrikoje veiklą plečianti viena Lietuvos įmonė.

Greitai patyrėme, kad čia ir statybinių medžiagų, ir paslaugų rinka ribota, o vietinių specialistų kompetencija, ten esančių medžiagų kokybė netenkina nei mūsų, nei užsakovų lūkesčių. Todėl apsisprendėme visas medžiagas, iki smulkiausių detalių, sukomplektuoti Lietuvoje. Tam užtrukome 3 mėnesius, bet buvo verta.

COVID-19 ir komendanto valanda Johanesburge pakoregavo „Alvoros“ planus

Kodėl Pietų Afrikoje užsibuvote ilgiau negu planavote?

Sutartus darbus Pietų Afrikoje sėkmingai užbaigėme per 3 mėnesis: sumontavome naują 694 kv. m biuro ir pagalbinių patalpų stogą, 1998 kv. m gamybos patalpų sienas, naujus, Lietuvoje pagamintus aliuminio profilio langus, lietaus nuvedimo sistemą. Kadangi vietos įmonės netenkino užsakovų, tai su mumis buvo dar 3 mėnesiams pratęsta sutartis, kad atliktume ir kitus darbus. 

Antrojo etapo darbams specialistai išvyko šių metų vasarį. Planavome atlikti darbus per sutartą 3 mėnesių terminą ir grįžti. Bet niekas negalėjo pagalvoti, kad koronavirusas pasklis po visą pasaulį ir sukels pandemiją.

 

Neparėjus nė mėnesiui nuo antrojo etapo darbų pradžios, Johanesburgo meras paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė komendanto valandą mieste. Žinant, kad mieste yra daug lūšnynų, kur privalomoji medicininė pagalba sunkiai pasiekia ligonius ir ten virusas gali pradėti plisti nevaldomai, buvo pasitelkta kariuomenė. 

Neparėjus nė mėnesiui nuo antrojo etapo darbų pradžios, Johanesburgo meras paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė komendanto valandą mieste. Žinant, kad mieste yra daug lūšnynų, kur privalomoji medicininė pagalba sunkiai pasiekia ligonius ir ten virusas gali pradėti plisti nevaldomai, buvo pasitelkta kariuomenė. 

Padėtis iš pavojingos pasikeitė į neparastąją.

Kadangi mūsų įmonė niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokia situacija, iškart kreipėmės į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, klausdami, kaip mums elgtis. Ministerija patarė bandyti kuo greičiau grįžti į Lietuvos teritoriją ir izoliuotis. Tačiau buvo per vėlu – paskelbus nepaprastąją padėtį, buvo atšaukti ir visi skrydžiai. 

Susidūrėme su naujomis problemomis. Siekdami apsaugoti savo darbuotojus, iš objekto išprašėme visus rangovus, sutrumpinome darbo valandas, ėmėmės visų galimų apsaugos priemonių. Tapo sunku gauti smulkias medžiagas, kurias paprastai pirkdavome vietoje, o bet koks stambiagabaričių medžiagų tiekimas iš kitų šalių pasidarė sudėtingas. Nepaisant tokios izoliacijos, įžvelgėme ir pliusus. Mūsų sukomplektuotos medžiagos, kurias atplukdėme iš Lietuvos, šiuo atveju gelbėjo, tad darbų stabdyti neprisireikė.

Dirbant griežtos izoliacijos sąlygomis, išvengėme koronaviruso, darbai buvo atlikti kokybiškai, visi grįžo sveiki ir šiuo metu darbuojasi vietiniuose projektuose.

Pirkimas užtruko, bet grafikas liko toks pat

Pernai gavote dar vieną sutartį – vykdyti GIPL, strategiškai svarbų projektą. Pirkimų procedūros užtruko – ar tai nepaveikė terminų?

Antra 2019 m. pusė „Alvorai“ buvo lyg važiavimas amerikietiškaisiais kalneliais. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdyba 2019 m. liepą apsisprendė dėl tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutarties su jungtinės veiklos grupe – „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutarties vertė – 79,85 mln. eurų (be PVM).

Kaip ir su visais dideliais projektais, pirkimo procedūros užtruko pusę metų, tačiau projekto įgyvendinimo terminas liko toks pat – projekto pabaiga nebuvo nukelta nė vienai dienai. Grafikai sudėlioti taip, kad darbai būtų užbaigti iki 2022 m. sausio 1 dienos. Todėl darbus tenka atlikti tikrai greitai. 

Pažiūrėkim, kaip vyksta darbai.

Sausį sykiu su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradėjome nuo GIPL dujotiekio pradžios taško Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. 

Šiuo metu su partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ jau suvirinome daugiau kaip 100 km vamzdžių iš 165 km dujotiekio atkarpų, izoliavome – daugiau kaip 70 km, o paklojome – daugiau kaip 60 km. Dėl to teko iškirsti apie 250 tūkst. kv. m miško ir tokį pat plotą ištirti ieškant sprogmenų, kurie galėjo likti nuo Antrojo pasaulinio karo.

Dujotiekio trasa eina per archeologų dar netyrinėtas vietoves. Archeologiniai žvalgymai atlikti 0,7 mln. kv. m plote. Atliekant archeologinius žvalgymus magistralinio dujotiekio statybos darbų zonoje buvo rasti nauji archeologijos objektai, todėl 16-oje archeologijos objektų būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus.

Liepą sėkmingai baigtas vienas iš sudėtingiausių projekto etapų – 20 m gylyje nutiestas specialus vamzdis Neries upės dugne. Rugpjūtį Alytaus rajone nutiesta pirmoji 750 m ilgio dujotiekio gija po plačiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vamzdyno atkarpai tiesti pasitelkėme užsienio specialistus – „LMR Drilling“. Vykdant darbus, buvo pritaikyta pažangi inžinerinių tinklų įrengimo technologija – horizontalus kryptinis gręžimas arba HDD. Ši technologija leidžia darbus atlikti tiksliai ir operatyviai. Tai padėjo išsaugoti pakrančių miško plotus, užtikrino natūralios aplinkos išsaugojimą, nepakenkė vandens augalijai ir gyvūnijai.

O ar pandemija turėjo įtakos?

Kaip ir sakiau, išgyvenome amerikietiškus kalnelius: pasibaigė vienos problemos, prasidėjo kitos, nepriklausančios nuo mūsų. Vargu ar rastumėte įmonę, kurios pandemija nepaveikė, tačiau perdėliojome darbų grafiką ir esame pasiryžę projektą užbaigti laiku.

Pagal planą ir su užsakovu patvirtintą grafiką HDD darbus buvo numatyta pradėti balandžio mėnesį. Nors sutartis su „LMR Drilling“ dėl gręžimo darbų buvome sudarę dar sausį, specialistų iš Vokietijos sulaukėme kur kas vėliau – prasidėjo pandemija. Kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, buvo apribotas užsieniečių atvykimas, pradėjo strigti medžiagų tiekimas. Tačiau darbų organizavimas, tinkami ir laiku priimti sprendimai, kuriuos lėmė ilgametė įmonės patirtis, padėjo suvaldyti visas rizikas.

 

Išgyvenome amerikietiškus kalnelius: pasibaigė vienos problemos, prasidėjo kitos, nepriklausančios nuo mūsų. Vargu ar rastumėte įmonę, kurios pandemija nepaveikė, tačiau perdėliojome darbų grafiką ir esame pasiryžę projektą užbaigti laiku.

Esame įsipareigoję visus dujotiekio statybos darbus baigti iki 2021 m. pabaigos. Todėl mums brangi kiekviena diena. Ne visus procesus įmanoma pagreitinti, tačiau darome, kas priklauso nuo mūsų – sutelkėme itin gausias darbuotojų pajėgas, visi kartu siekiame, kad strateginė dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos kuo greičiau būtų baigta.

Iki šių metų pabaigos planuojame įgyvendinti du trečdalius projekto. Po to bus toliau montuojamas likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos-Lenkijos pasienyje. (Nuo dujotiekio statybų pradžios, per devynis mėnesius, kaip skelbia „Amber Grid“, įgyvendinta 45 proc. viso projekto statybos darbų. Iki 2020 m. pabaigos planuojama atlikti 60 proc. GIPL statybos darbų. Iki šiol jau nutiesta 109 kilometrai dujotiekio nuo Širvintų Iki Alytaus rajono. Dujotiekio ilgis Lietuvoje – 165 km).

2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Projektas bus ekonomiškai naudingas regionui: dujotiekis leis dujas gauti iš įvairių šaltinių. Dujotiekis sudarys sąlygas efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.