2024 birželio 24 d. pirmadienis, 23:13
Reklama  |  facebook

Antrasis karantino raundas – kam jis skaudžiausias?

2020-11-12 09:12
Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.
nuotrauka
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas


Tai reiškia, kad šių žmonių pajamos lapkritį bus mažesnės negu rugsėjį ir spalį (išskyrus darbuotojus, kurie ir anksčiau gavo minimalią mėnesio algą). Kol kas ramina tik tai, kad dabartinio karantino sąlygos yra ne tokios griežtos, kokios buvo kovą ar balandį, todėl bent lapkritį neturėtume matyti tokio atleidimų ar darbuotojų, patiriančių prastovas, masto, koks buvo pavasarį.

Antrasis karantinas neturėjo tapti didele staigmena gyventojams. Apie būtinybę namų ūkiams finansiškai ruoštis šiai žiemai pasibaigus pirmajam karantinui buvo kalbama nemažai. Nors gyventojų indėliai kredito įstaigose stabiliai auga pastaraisiais mėnesiais, galima nuspėti, kad augimą lėmė didesnes pajamas gaunančių ir sektoriuose, mažiau paveiktuose pandemijos, dirbančių asmenų turimos santaupos. Todėl mažesnes pajamas gaunantiems asmenims vėlyvas ruduo ir žiema bus vėl sudėtingi.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys apie įmones, kurios darbuotojams yra paskelbusios prastovas, aiškiai rodo, kam paaštrėjusi pandemija ir antrasis karantinas smogė labiausiai. Trečdalis visų įmonių, paskelbusių prastovas, veikia maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Akivaizdu, kad maitinimo įstaigoms maisto išsinešimui paslauga atneša tik nedidelę dalį pajamų, todėl jos yra priverstos arba darbuotojams skelbti prastovą, arba juos atleisti. Bent šios savaitės pradžioje Užimtumo tarnybos duomenys nerodo, kad darbdaviai skubėtų atsisveikinti su darbuotojais, todėl panašu, kad pirmiausia renkamasi prastovų alternatyva. Tą patį galima pasakyti ir apie apgyvendinimo įstaigas. Nors joms nedraudžiama dirbti, nakvojančių jose asmenų srautas yra nedidelis, todėl taip pat įmonių darbuotojams tenka nutraukti darbus ir būti prastovoje. Tikimybė, kad lapkričio 29 dieną Lietuvoje baigsis karantinas, yra maža, todėl daugeliui šių sektorių darbuotojų ir visą gruodį gali tekti praleisti be darbo gaunant minimalios algos dydžio pajamas.
Reikėtų priminti, kad valstybė teikia prastovų subsidijas, kurios priklauso nuo to, kiek prisidėti sutinka darbdavys. Subsidija už darbuotojus iki 60 metų siekia 70 arba 90 proc. darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 arba 910,5 euro. Ir tik už vyresnius negu 60 metų darbuotojus subsidija gali siekti 100 procentų minimalios mėnesio algos. Galima suprasti darbdavius, kuriems skirti prastovų išlaidoms 10 proc. yra sudėtinga, tačiau čia matyt galime įžvelgti ir vertybinį motyvą, kad verslas turėtų nors kažkiek prisidėti, kad nebūtų visiškai asimetrinio rizikos pasidalinimo tarp valdžios ir verslo. Tiesa, kitose Europos Sąjungos šalyse yra pavyzdžių, kai tam tikrų sektorių darbdaviai neturi visiškai prisidėti prie darbuotojų sąnaudų padengimo prastovų metu.
Nors mažmeninės prekybos sektorius yra antras pagal įmonių, paskelbusių darbuotojams prastovą, skaičių, bet įmonių skaičius yra gerokai mažesnis negu per karantiną pavasarį. Pagrindinė priežastis yra ta, kad, priešingai negu kovą ar balandį, prekyba fizinėse parduotuvėse nėra sustabdyta. Tiesa, gyventojų prekybos vietose apsilanko nedaug, todėl savaime suprantama, kad ir šiame sektoriuje kai kuriems darbuotojams bus skelbiama prastova, tačiau jų skaičius bus mažesnis negu pavasarį. Reikėtų priminti, kad prekybos sektorius yra antras daugiausiai darbuotojų turintis sektorius po apdirbamosios gamybos, todėl nuo to, kaip seksis šiam sektoriui, labai priklauso ir visos ekonomikos bei darbo rinkos pokyčiai. Nepamirškime ir to, kad šiemet kalėdinė prekyba kelsis iš parduotuvių į internetinę erdvę, todėl, nors mažiau darbo turės parduotuvėse dirbantys pardavėjai, daugiau jo bus prekių pristatymu besiverčiančioms įmonėms.

Nenuostabu tai, kad trečias pagal prastovas paskelbusių įmonių skaičių yra meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo sektorius. Šio sektoriaus įmonės neturi galimybių teikti paslaugų, todėl daugeliui darbuotojų lapkritį ir gruodį bus paskelbta prastova. Nepamirškime ir to, kad šiame sektoriuje dirba daug savarankiškai dirbančių asmenų, kurie gali kreiptis tik dėl 257 eurų išmokos. Tai daug mažesnė išmoka, palyginti su minimalia mėnesio alga, su kuria susietos subsidijos už prastovas samdomiems darbuotojams. Kadangi šio karantino metu savarankiškai dirbančio asmens išmoką gali gauti tik tuose sektoriuose, kurių veikla negalima dėl karantino ribojimų, asmenys, o ne visi, kaip buvo pirmo karantino metu, valstybė galėtų padidinti šios išmokos sumą arba bent jau susieti ją su praėjusiais metais sumokėtais mokesčiais.

Kol kas antras karantinas padarė nedidelę neigiamą įtaką pramonės ir krovinių vežimu besiverčiančioms įmonėms, o šie sektoriai yra pirmas ir trečias pagal dydį darbdaviai šalyje. Yra nemažai vilčių, kad šie sektoriai antrąjį karantiną išgyvens gerokai lengviau negu pirmąjį. Be to, kol nėra dėl karantino uždraustas privačių sveikatos paslaugų teikimas, tol nematome ir neigiamų darbuotojų skaičiaus pokyčių šiame sektoriuje. Tačiau tai, kad per dabartinį karantiną ribojimai yra švelnesni negu per pirmąjį, nereiškia, kad jie dar negriežtės po kelių savaičių, jeigu epidemiologinė padėtis šalyje dar prastės.
Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai