2021 spalio 20 d. trečiadienis, 7:52
Reklama  |  facebook

Ar laikas peržiūrėti MMA nustatymo mechanizmą?

2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
Titas BUDREIKA, LPK ekonomistas-analitikas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Pagal ES teisę minimalios algos nustatymas yra išskirtinai valstybių narių kompetencija, tačiau, Europos Komisijos (EK) požiūriu, ši direktyva tik nurodo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio nustatymo kriterijus, o patį MMA dydį, kaip ir anksčiau, priimtų valstybės narės.

EK siekis išplėsti savo įtaką minimalios algos reguliavimo srityje, užgožia diskusijas apie svarstomos direktyvos turinį bei jos galimą įtaką Lietuvoje taikomam MMA mechanizmui ir visai Lietuvos ekonomikai.

EK siūlomoje direktyvoje „adekvačia“ minimalia alga laikoma alga, dėl kurios susitaria socialiniai partneriai ir kuri yra nustatoma pagal EK siūlomus keturis objektyvius kriterijus:
1. Minimalios algos perkamoji galia, atsižvelgiant į gyvenimo kaštus;
2. Bendras algų lygis ir jo pasiskirstymas;
3. Algų augimo tempas;
4. Darbo produktyvumas.
Tuo tarpu, 2017 m. priimtas ir šiuo metu Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas atsižvelgia tik į du kriterijus – prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.). Kaip jau minėta, Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas dalinai atitinka tik du iš keturių EK siūlomų kriterijų – bendrą algų lygį ir tam tikru aspektu algų augimo tempą. Tai reiškia, kad ES institucijoms priėmus šią direktyvą Lietuvai reikėtų keisti MMA nustatymo mechanizmą.

Net, jei ši direktyva nebūtų patvirtina, EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra visapusiškesni ir labiau atliepiantys įvairius ekonomikos procesus, todėl nepaisant EK direktyvos likimo verta svarstyti tobulinti Lietuvos MMA nustatymo mechanizmą.

Pirmasis EK pasiūlytas kriterijus – minimalios algos perkamoji galia – susieja MMA dydį su infliacija. Aukštos infliacijos laikotarpiu, MMA didinimas turi būti spartesnis, siekiant išlaikyti santykinai vienodą perkamąją galią už MMA. Tuo tarpu žemos infliacijos laikotarpiu, kuris pastaruosius metus vyravo visose ES valstybėse, MMA didinimo poreikis būtų mažesnis.

Antrasis ir trečiasis kriterijus – bendras algų lygis ir algų augimo tempas – iš esmės susieja MMA dydį su vidutine alga. Mokslinėje literatūroje nėra sutariama dėl tinkamo šio santykio dydžio, kadangi aukštas santykis neigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, tačiau teigiamai veikia pajamų nelygybę ir skurdo rizikos lygį. Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokio tikslo siekiama MMA politika – ar didinti užimtumą, ar mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, nes nuo to priklauso, koks MMA ir vidutinės algos santykis turėtų būti Lietuvoje.

Tęsiantis dabartinei situacijai Lietuva rizikuoja įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Visgi problema nėra spartus atlyginimų augimas, o veikiau lėtas darbo našumo augimas.

Bendroje 2012 m. Tarptautinės darbo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ataskaitoje nurodyta, kad minimali alga turėtų būti maždaug 30-40 proc. vidutinės algos rėžiuose, tokių atveju neigiamas poveikis užimtumui yra mažas. Kita vertus, EK siūlomoje direktyvoje užsimenama, kad šis santykis galėtų siekti 50 proc. Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą MMA mechanizmą šis santykis priklauso nuo kitų ES šalių vykdomos politikos ir labiau orientuotas į skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės mažinimą, o ne užimtumo skatinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pandemijos laikotarpiu Lietuvoje užimtumo lygis sumažėjo daugiau nei kitose ES šalyse, ypač įvertinus gerus Lietuvos BVP duomenis.

Ketvirtuoju kriterijumi – darbo produktyvumu – siekiama susieti MMA kėlimą su darbo produktyvumo augimu. MMA kėlimas didina darbo kaštus, o tai mažina gaminamos produkcijos arba teikiamų paslaugų konkurencingumą. Per pastaruosius 10 m. vidutinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas Lietuvoje padidėjo 101 proc., o analogišku laikotarpiu darbo našumas tik 29 proc., o tai lėmė augančias gamintojų ir paslaugų teikėjų produkcijos kainas ir mažesnį Lietuvos produkcijos konkurencingumą. Atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo kaštų augimo per 10 m. siekia 72 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES.

EK, suprasdama, kad MMA augimas nesusietas su darbo produktyvumo augimu gali lemti ES ekonomikos konkurencingumo mažėjimą, siūlo nustatant MMA įvertinti darbo produktyvumo pokyčius. Tęsiantis dabartinei situacijai Lietuva rizikuoja įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Visgi problema nėra spartus atlyginimų augimas, o veikiau lėtas darbo našumo augimas.

Tokio kriterijaus įvedimas į MMA nustatymo mechanizmą priverstų Vyriausybę aktyviai diegti priemones, didinančias darbo produktyvumą tiek viešajame sektoriuje, tiek per įvairias paskatas privačiame sektoriuje, o Vyriausybės pastangos nukreiptos į darbo produktyvumo didinimą ilguoju laikotarpiu leistų paspartinti vidutinių atlyginimų augimą ir atitinkamai MMA.

EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra tinkamesni, siekiant atliepti įvairius MMA nustatymo mechanizmo aspektus, todėl nepaisant EK direktyvos likimo, verta tuos kriterijus perkelti į nacionalinį MMA formulę. Tam reikalingas visų – darbdavių, Vyriausybės ir socialinių partnerių - sutarimas, kuris užtikrintų prognozuojamą vidutinių atlyginimų ir MMA augimą, paspartintų produktyvumo augimą ir užtikrintų mūsų ekonomikos konkurencingumą.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-10-19 10:25
Tvarumo bangai ritantis per pasaulį šią savybę sau pradeda taikyti vis daugiau verslų ir Lietuvoje. Visgi teisininkai pataria neskubėti vadintis tvariais, prieš tai nepasvėrus visų aplinkybių – tvariu verslu per dieną netampama, ėjimas tvarumo link neapsaugotas nuo rizikų, o bandymai apsimetinėti ge...
nuotrauka
2021-10-15 07:19
Pastaruoju metu labai dažnai girdime „žaliojo kurso“, „žaliųjų finansų“ sąvokas. Šios sąvokos ir tendencijos buvo plačiai aptariamos ir rugsėjo 23 d. vykusioje Kaupo pramonės, prekybos ir amatų rūmų Finansininkų klubo organizuotoje konferencijoje „Naujoji realybė – naujieji finansai. Finansų valdyma...
nuotrauka
2021-10-11 11:35
Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu. Pirmoji – tai teisinė verslo aplinka. Daugiausia – Europos Sąjungos siekis iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu ir su tuo susiję tarptautinių bei valstybių narių teisės aktų pakeitim...
nuotrauka
2021-10-08 10:43
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis n...
nuotrauka
2021-10-01 10:36
Naujo būsto pardavimai III šių metų ketvirtį nusistovėjo ir pasiekė pastarųjų trejų metų vidurkį: buvo parduoti 1372 butai, tai yra 12 proc. mažiau nei per II-ąjį šių metų ketvirtį (1561 butas). Tačiau jau dabar aišku, jog šie metai bus istoriškai sėkmingiausi, nes per pirmus 9 mėnesius Vilniuje būs...
nuotrauka
2021-09-29 15:15
Pažvelgus į su melagingos informacijos teikimu viešuosiuose pirkimuose susijusias bylas, galima drąsiai teigti, kad tai – vis dar aktuali problema. Visgi šiemet pasistūmėta į priekį aiškinant ne tik informacijos teikėjo, bet ir partnerių atsakomybės ribas, kas galbūt sumažins bandymų sukčiauti. Mat ...
nuotrauka
2021-09-28 11:16
Lietuvos bankas, įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui. Planuojama, kad nauji reikalavimai ...
nuotrauka
2021-09-28 05:59
Paveldimas turtas, ypač jei jis nekilnojamasis, dažnai įvertinamas ir keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors, atrodytų, tai gali ilgam užtikrinti finansinę gerovę, tačiau pasitaiko atvejų, kai atsiradusi mokestinė našta gali prislėgti itin stipriai.
nuotrauka
2021-09-22 10:15
Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologi...
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-15 10:53
Mažos vertės pirkimai praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 96 proc. visų Lietuvoje vykdomų viešųjų pirkimų. Tačiau tokių pirkimų vertės yra gerokai mažesnės, tad ir jų teisiniam reguliavimui bei kontrolei skiriama mažiau dėmesio. Teisininkai tame mato riziką, mat mažesnės pirkimų vertės gali būti ...
nuotrauka
2021-09-13 10:59
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turin...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-08 16:40
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR.
nuotrauka
2021-09-01 10:58
Lietuvos būsto kainų indeksas 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo 12 proc. didesnis negu tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pagal Lietuvos banko skelbiamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, taikomą vertinant antrinės būsto rinkos kainų raidą, 2021 m....
nuotrauka
2021-08-24 09:00
Prabėgus jau daugiau nei metams nuo COVID-19 pandemijos pirmosios bangos, „Ober-Haus“ specialistai įvertino, kaip keitėsi situacija permainingomis nuotaikomis pasižymėjusiomis pagrindinėse sostinės prekybinėse gatvėse.
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-08-12 09:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų birželį buvo fiksuojamas 2,0% augimas). Bendras butų kainų lygi...

Statybunaujienos.lt » Komentaras