2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 13:32
Reklama  |  facebook

Ar laikas peržiūrėti MMA nustatymo mechanizmą?

2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
Titas BUDREIKA, LPK ekonomistas-analitikas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Pagal ES teisę minimalios algos nustatymas yra išskirtinai valstybių narių kompetencija, tačiau, Europos Komisijos (EK) požiūriu, ši direktyva tik nurodo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio nustatymo kriterijus, o patį MMA dydį, kaip ir anksčiau, priimtų valstybės narės.

EK siekis išplėsti savo įtaką minimalios algos reguliavimo srityje, užgožia diskusijas apie svarstomos direktyvos turinį bei jos galimą įtaką Lietuvoje taikomam MMA mechanizmui ir visai Lietuvos ekonomikai.

EK siūlomoje direktyvoje „adekvačia“ minimalia alga laikoma alga, dėl kurios susitaria socialiniai partneriai ir kuri yra nustatoma pagal EK siūlomus keturis objektyvius kriterijus:
1. Minimalios algos perkamoji galia, atsižvelgiant į gyvenimo kaštus;
2. Bendras algų lygis ir jo pasiskirstymas;
3. Algų augimo tempas;
4. Darbo produktyvumas.
Tuo tarpu, 2017 m. priimtas ir šiuo metu Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas atsižvelgia tik į du kriterijus – prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.). Kaip jau minėta, Lietuvoje taikomas MMA nustatymo mechanizmas dalinai atitinka tik du iš keturių EK siūlomų kriterijų – bendrą algų lygį ir tam tikru aspektu algų augimo tempą. Tai reiškia, kad ES institucijoms priėmus šią direktyvą Lietuvai reikėtų keisti MMA nustatymo mechanizmą.

Net, jei ši direktyva nebūtų patvirtina, EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra visapusiškesni ir labiau atliepiantys įvairius ekonomikos procesus, todėl nepaisant EK direktyvos likimo verta svarstyti tobulinti Lietuvos MMA nustatymo mechanizmą.

Pirmasis EK pasiūlytas kriterijus – minimalios algos perkamoji galia – susieja MMA dydį su infliacija. Aukštos infliacijos laikotarpiu, MMA didinimas turi būti spartesnis, siekiant išlaikyti santykinai vienodą perkamąją galią už MMA. Tuo tarpu žemos infliacijos laikotarpiu, kuris pastaruosius metus vyravo visose ES valstybėse, MMA didinimo poreikis būtų mažesnis.

Antrasis ir trečiasis kriterijus – bendras algų lygis ir algų augimo tempas – iš esmės susieja MMA dydį su vidutine alga. Mokslinėje literatūroje nėra sutariama dėl tinkamo šio santykio dydžio, kadangi aukštas santykis neigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, tačiau teigiamai veikia pajamų nelygybę ir skurdo rizikos lygį. Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokio tikslo siekiama MMA politika – ar didinti užimtumą, ar mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, nes nuo to priklauso, koks MMA ir vidutinės algos santykis turėtų būti Lietuvoje.

Tęsiantis dabartinei situacijai Lietuva rizikuoja įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Visgi problema nėra spartus atlyginimų augimas, o veikiau lėtas darbo našumo augimas.

Bendroje 2012 m. Tarptautinės darbo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ataskaitoje nurodyta, kad minimali alga turėtų būti maždaug 30-40 proc. vidutinės algos rėžiuose, tokių atveju neigiamas poveikis užimtumui yra mažas. Kita vertus, EK siūlomoje direktyvoje užsimenama, kad šis santykis galėtų siekti 50 proc. Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą MMA mechanizmą šis santykis priklauso nuo kitų ES šalių vykdomos politikos ir labiau orientuotas į skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės mažinimą, o ne užimtumo skatinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pandemijos laikotarpiu Lietuvoje užimtumo lygis sumažėjo daugiau nei kitose ES šalyse, ypač įvertinus gerus Lietuvos BVP duomenis.

Ketvirtuoju kriterijumi – darbo produktyvumu – siekiama susieti MMA kėlimą su darbo produktyvumo augimu. MMA kėlimas didina darbo kaštus, o tai mažina gaminamos produkcijos arba teikiamų paslaugų konkurencingumą. Per pastaruosius 10 m. vidutinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas Lietuvoje padidėjo 101 proc., o analogišku laikotarpiu darbo našumas tik 29 proc., o tai lėmė augančias gamintojų ir paslaugų teikėjų produkcijos kainas ir mažesnį Lietuvos produkcijos konkurencingumą. Atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo kaštų augimo per 10 m. siekia 72 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES.

EK, suprasdama, kad MMA augimas nesusietas su darbo produktyvumo augimu gali lemti ES ekonomikos konkurencingumo mažėjimą, siūlo nustatant MMA įvertinti darbo produktyvumo pokyčius. Tęsiantis dabartinei situacijai Lietuva rizikuoja įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Visgi problema nėra spartus atlyginimų augimas, o veikiau lėtas darbo našumo augimas.

Tokio kriterijaus įvedimas į MMA nustatymo mechanizmą priverstų Vyriausybę aktyviai diegti priemones, didinančias darbo produktyvumą tiek viešajame sektoriuje, tiek per įvairias paskatas privačiame sektoriuje, o Vyriausybės pastangos nukreiptos į darbo produktyvumo didinimą ilguoju laikotarpiu leistų paspartinti vidutinių atlyginimų augimą ir atitinkamai MMA.

EK pasiūlyti MMA nustatymo kriterijai yra tinkamesni, siekiant atliepti įvairius MMA nustatymo mechanizmo aspektus, todėl nepaisant EK direktyvos likimo, verta tuos kriterijus perkelti į nacionalinį MMA formulę. Tam reikalingas visų – darbdavių, Vyriausybės ir socialinių partnerių - sutarimas, kuris užtikrintų prognozuojamą vidutinių atlyginimų ir MMA augimą, paspartintų produktyvumo augimą ir užtikrintų mūsų ekonomikos konkurencingumą.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
nuotrauka
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
nuotrauka
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
nuotrauka
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.
nuotrauka
2021-04-07 10:49
Žemės įstatymo pataisos gali sukurti sniego gniūžtės efektą. Todėl jau šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos.
nuotrauka
2021-04-01 13:08
Pernai metų gale rinkoje prasidėjęs staigus pakilimas gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje toliau tęsiasi. NT plėtros bendrovė „Omberg“ per pirmus tris šių metų mėnesius pardavė 147 butus – tai sudaro daugiau nei pusę pernai per visus metus parduotų butų ir 80 proc. daugiau nei pernai pirmąjį...
nuotrauka
2021-04-01 10:36
Baigiant 2020 m. metus atrodė, kad Vilniaus būsto pardavimai jau pasiekė kulminaciją ir jau nebėra kur kilti aukščiau, tačiau 2021 m. pirmas ketvirtis atskleidžia, kad dar ir toliau sukamės ypatingai greitu ir svaiginančiu „bugivugi“ ritmu.
nuotrauka
2021-03-31 11:24
Seimas priėmė Notariato įstatymo pataisas, kurios reglamentuoja notarų paslaugų teikimą ir kurios jau po kelių mėnesių – nuo liepos 1 dienos – leis notarų biurams beveik visas paslaugas teikti nuotoliniu būdu.
nuotrauka
2021-03-25 08:24
Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs,...
nuotrauka
2021-03-18 10:22
Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai.
nuotrauka
2021-03-17 13:07
Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai yra tema, kuri turbūt jau kelia nuobodulį – kasmet, ir ne po sykį, viešojoje erdvėje informuojama apie dėl tokių atvejų tarnybų pradėtus tyrimus. Šie metai taip pat pasiėmė savo duoklę, Specialiųjų tyrimų tarnybai pareiškus apie daug metų galimai neskaidriai vykd...
nuotrauka
2021-03-16 09:45
Lygiai prieš metus šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, o didžioji dalis verslo persikėlė dirbti į virtualią erdvę. Nestandartinė situacija ypatingų gebėjimų pareikalavo ir iš aukščiausio lygio vadovų, kurie, pasak Šarūno Dyburio, vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujančio...
nuotrauka
2021-03-12 10:56
Kovo 16 d. sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo. Priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį.
nuotrauka
2021-03-12 09:38
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,9% (2021 metų sausį buvo fiksuojamas 1,4% augimas). Bendras butų kainų lygis...
nuotrauka
2021-03-08 09:27
Jau dabar pramonėje pradedama jausti penktoji pramonės revoliucija arba kitaip – modernizavimo laikotarpis, kai visiškai skaitmenizuotos gamybos linijos ir žmogaus kūrybiškumas atranda naujas gamybos ir produktyvumo galimybes. Tuo tarpu Pramonės 4.0 procesas Lietuvos gamybos įmonėse vis dar vyksta.

Statybunaujienos.lt » Komentaras