2025 vasario 11 d. antradienis, 17:30
Reklama  |  facebook

Architektė apie statybos teisinius reglamentus: „Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos“

2025-01-15 09:36
Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar daugiau skandalų sulaukia projektai UNESCO paveldo teritorijose, ypač Vilniuje ir Kuršių Nerijoje.
nuotrauka
Vilniaus m. savivaldybės nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
„Pavyzdžiui, galime prisiminti „Misionierių sodų" Vilniuje daugiabučių statybas arba nesibaigiančias ir rezultatų neduodančias diskusijas dėl Nidos kultūros, turizmo ir informacijos centro „Agila" projekto. Visi šie pastatų ar kraštovaizdžio pokyčiai tampa vietos identiteto dalimi ir turi tiesioginę įtaką bei reikšmę tarptautiniu mastu saugomiems kultūriniams kraštovaizdžiams", – sako ypatingą architektūros tyrimą atlikusi dr. Dalia Traškinaitė.

Mokslininkė savo disertacijos tyrimo metu nagrinėjo teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsają bei naujus ir pritaikytus (rekonstruotus) pastatus Vilniaus ir Kuršių Nerijoje nuo jų įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą iki šių dienų. Taip pat ir šių pastatų architektūrinę raišką, tarptautinių bei nacionalinių paveldo apsaugos dokumentų naujai, pritaikomai ir atstatomai architektūrai reikalavimus.

Vilnius TechVILNIUS TECH
asociatyvi nuotr.
 
„Komplikuotas, painus teisinis reguliavimas, tarptautinių paveldo apsaugos dokumentų bei vyraujančių bendrų urbanistinių tendencijų neįveiklinimas kelia nemažai iššūkių naujų pastatų ar rekonstravimo darbų planavimui ir realizavimui mano tirtose teritorijose. Be to, atsiradusi nemenka takoskyra tarp jau realizuotos architektūros su UNESCO vietovėmis susijusio teisinio reguliavimo aktų ir reglamentų vykdymu bei naudojimu ne tik sukuria painumą šiose vietovėse projektuojantiems architektams, bet ir apsunkina tokių architektūros objektų atsiradimo galimybę", – pasakoja pranešime cituojama mokslininkė.

Trūksta estetinio vertinimo kriterijų

Rašydama šią disertaciją, VILNIUS TECH alumnė nagrinėjo naujos architektūros genezę ir raidos kryptis bei šiuolaikines koncepcijas apie naują architektūrą saugomose teritorijose, daugiausia dėmesio skirdama estetiniams aspektams. Jaunoji mokslininkė nagrinėjo bei lygino tarptautinius ir nacionalinius teisinius paveldo apsaugos dokumentus, atliko estetinės raiškos analizę, ir, pasitelkusi rezultatus, išanalizavo Kuršių nerijos bei Vilniaus istorinio centro charakteringiausius skirtingų tipų – naujus, rekonstruotus ir atstatytus – objektus.

Šnipiškės.
Monos Avik nuotr.

„Viena gautų išvadų – Lietuvoje trūksta aiškios paveldo sampratos, kurioje tarptautinės paveldo apsaugos dokumentai būtų integruoti į valstybės teisinę sistemą. Tai padėtų sumažinti esamos sistemos komplikuotumą, dėl kurio ir kyla nemažai teisinių nesusipratimų, nulemiančių naujų pastatų architektūrines, urbanistines, estetines problemas saugomose teritorijose.

Praktikoje veiksmingas žinias perkelti į reglamentus

Taip pat, dėl susidariusio teisinio statybos reikalavimų naujai architektūrai painumo, reikalingi strateginiai dokumentai – valdymo planai. Jų pagrindu, įvertinus vertybių pažeidžiamumo statusą, būtų galima koreguoti esamus teritorijų planavimo bei kitus kultūros paveldo apsaugą apibrėžiančius dokumentus, ir vėliau tęsti stebėseną bei ekspertinį vietovės vertinimą. Žinoma, ne tik pačių planų parengimas, bet ir jų vykdymas – nuolat peržiūrint ir tikslinant – padėtų šias Pasaulio paveldo vietoves saugoti ir suvaldyti potencialiai grėsmingus procesus", – pasakoja D. Traškinaitė.

Be to, svarbu užtikrinti praktikoje veiksmingų žinių perkėlimą į teisinius reglamentus. Tiek teorinių bei praktinių, tiek stebėsenos žinių pildymas ir mainymasis jomis padėtų nuosekliau daryti kokybinį pokytį Vilniaus ir Kuršių nerijos teritorijose, įvertinant ir kiekvieno proceso dalyvio indėlį siekiant bendro tikslo – gyvybingų, harmoningiausių šių kultūrinių kraštovaizdžių, tęsia architektė.

„Kadangi disertacijoje nagrinėjama dviejų sričių – teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsaja, atliekant teisinių dokumentų tyrimą paaiškėjo, kad tiriamų saugomų vietovių teisiniuose dokumentuose yra stokojama estetinio vertinimo kriterijų, apimančių etinius, juslinius, emocinio patyrimo, psichologinio poveikio parametrus, taikytinus naujos architektūros kūrime, kurie ir formuoja architektūros estetikai reikšmingą vietos tapatumą", – paaiškina dr. D. Traškinaitė.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.

Istoriniuose rajonuose svarbu gairės konversijoms ir rekonstrukcijoms

Kalbant apie Vilniaus istorinį centrą ir Kuršių neriją, reikšmingiausia statybos rūšis čia yra rekonstrukcijos (kapitalinis remontas, priestatai, pritaikymai rekonstruojant), šiek tiek mažiau – nauja architektūra. Šių tirtų teritorijos kaitos kryptis, įveiklinant Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio rekomendacijas, yra taikyti tvarumo principus pakartotinai pritaikant ir panaudojant paveldo pastatus.

Evaldas StakėnasVilniaus sporto rūmai.
Evaldo Stakėno nuotr.
 
Be to, XX a. II p. pastatai šiose vietovėse turėtų būti įvertinti sprendžiant, kurie iš jų yra unikalūs ir verti saugoti su nustatytomis jų vertėmis ir kurių, neapdairiai rekonstruojant, gali neišlikti. Sunaikintų paveldo vertybių atstatymo galimybė šiose vietose galima tik tada, kai jis yra paremtas šaltiniais ir apsvarstytas ne tik ekspertų, bet ir paveldosauginį mąstymą išsiugdžiusios bendruomenės, taip išvengiant neargumentuotų sprendimų bei abejonių tokio sprendimo tinkamumu.

„Pritaikius šio tyrimo išvadas, būtų galima užtikrinti planingą vietovių kaitą, gyvybingumą bei toliau išlaikyti šias vietoves saugomas tarptautiniu mastu. Manau, kad šių tyrimų rezultatai gali būti naudingi architektūros sferoje veikiantiems specialistams – kuriantiems pastatus ir jų kompleksus arba rekonstruojantiems esamus architektūros objektus UNESCO pasaulio paveldo vietovėse Lietuvoje architektams ir urbanistams.

Taip pat šios įžvalgos gali būti naudingos projektuojantiems specialistams ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose, nes jos gali padėti jiems atidžiau bei kompleksiškiau įsigilinti į aplinkos problematiką ir praktikoje nuosekliau taikyti estetinius kriterijus bei kurti kokybišką architektūrą. Be abejo, ne tik jiems, bet ir paveldosaugos tema ugdandiems visuomenę, kuri yra tiesiogiai atsakinga už šių Pasaulio paveldo vietovių gyvavimą", – reziumuoja dr. D. Traškinaitė. 
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-02-05 10:56
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai ...
nuotrauka
2025-02-05 09:19
Vieni pasaulio miestai sprendžia iššūkius, kaip užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką didžiuliams kiekiams gyventojų, o kiti kovoja su išnykimo grėsme. Nykstančių miestų kategorijoje rikiuojasi ne tik tokie kaip Lietuvos mažieji miestai, bet ir visame pasaulyje plačiai žinomi, turistų gausiai lank...
nuotrauka
2025-02-03 10:44
„Auksinė paletė“ – interjero dizainerių „Oskaras", suburiantis talentingiausius Lietuvos architektus ir dizainerius. Per 20 metų konkursas tapo kokybės ir profesionalumo simboliu: jame dalyvavo per tūkstantį kūrėjų, pateikta daugiau nei 2 tūkst. darbų. Jubiliejinė sukaktis – tai proga apžvelgti inte...
nuotrauka
2025-01-31 11:10
Vilniuje, ant Tauro kalno kylanti Nacionalinė koncertų salė – ambicingas projektas, duris atversiantis 2028 metais, tačiau jį jau spėjo įvertinti tarptautinė bendruomenė. Prestižiniuose nekilnojamojo turto rinkos apdovanojimuose (orig. Marché International des Professionnels de l'Immobilier (MIPIM))...
nuotrauka
2025-01-29 09:25
Lietuvos mokyklos tikisi pokyčių ir atveria duris skirtingų sričių profesionalams. Vis dėlto, kiek ir kokių specialistų reikia, norint kartu sukurti mokyklą, atliepiančią visus ugdymo poreikius? Kokia turi būti švietimo erdvė? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma Vilniaus Gedimino technikos unive...
nuotrauka
2025-01-27 09:21
Apšvietimas, kai jis yra gerai apgalvotas ir suplanuotas – yra labai svarbus elementas kuriant patogias, energiją taupančias ir funkcionalias erdves. Šiuolaikinės apšvietimo valdymo technologijos jau seniai peržengė paprastų jungiklių galimybių ribas. Šiuo metu rinkoje yra įvairių apšvietimo valdymo...
nuotrauka
2025-01-21 15:31
„Švyturys UP | Urban Park" – tai urbanistinis šuolis, kokio dar iki šiol uostamiestyje nebuvo. Multifunkciniame, 16.000 m² dydžio centre veiks bendradarbystės erdvė, jau įrenginėjami loftai su įspūdingomis terasomis ant stogo, įsikurs žinomi restoranai, sporto klubas, vienas geriausių padelio aikšty...
nuotrauka
2025-01-17 15:00
„EXPO 2025“ parodoje Osakoje bendrą paviljoną kuriančios Lietuva ir Latvija oficialiai pristatė jo dizaino koncepciją Japonijos sostinėje Tokijuje. Pagrindiniu Baltijos paviljono akcentu tapsianti interaktyvi instaliacija „Mes esame viena“ išryškina gamtos, žmonių ir technologijų sąveiką.
nuotrauka
2025-01-15 16:48
Prasideda paraiškų teikimas vienam svarbiausių ir prestižiškiausių architektūros įvertinimų Lietuvoje – Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA). Šie apdovanojimai, organizuojami Aplinkos ir Kultūros ministerijų, vyks birželio 30-ąją, Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.
nuotrauka
2025-01-15 14:57
Tamsiu mėliu mistinėje migloje nušvitusiame televizijos bokšte „PPG Tikkurila“ pristatė savo 10-ąją spalvų kolekciją ir 2025 m. spalvą – naktinį dangų primenančią „Nocturne N348“. Ši kerinti spalva padės namuose sukurti ramybės oazę ir leis pajusti vidinę ramybę.
nuotrauka
2025-01-10 11:39
Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate po Vilniaus, Kauno ar net Palangos miesto parką ir stebite kitų parko lankytojų bėgikų, jaunų šeimų ar šunų vedžiotojų šurmulį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neįpareigojantis, nerūpestingas reginys.
nuotrauka
2025-01-06 13:58
Architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Žebrauskas šiandien pažymi 70-metį.
nuotrauka
2024-12-23 13:12
Glitiškių dvaro rūmai, esantys Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra reikšmingas istorinis ir architektūrinis objektas, kurio atkūrimas ir konservavimas buvo svarbus darbas, siekiant išsaugoti dvarą kaip kultūros paveldo dalį. XVI-XX a. pr. susiformavusią Glitiškių dvaro sodybą (unikalus kodas ...
nuotrauka
2024-12-23 13:06
Po ilgesnio laiko sugrįžusieji į gimtąjį Užventį švęsti Kalėdų gali sunkiai pažinti atsinaujinusį pagrindinį miestelio statinį – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčią (Kelmės r.). 2019 metais Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti jos tvarkybos darbai baigėsi šių metų rudenį.
nuotrauka
2024-12-20 14:21
Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius vertingąsias šios vietos savybes, vis kyla diskusijos, ką reikėtų saugoti šioje vietoje. O kaip šią miesto dalį mato architektai, urban...
nuotrauka
2024-12-19 13:37
Dar vasaros viduryje, tarptautinę architektų dieną, paroda „Architektūra: Kaunas 2024" paskelbė eilę geriausių miesto architektūros projektų – nuo gyvenamųjų iki visuomeninių pastatų. Pastarasis apdovanojimas, kaip ir geriausio visuomeninio interjero titulas, atiteko Gražinos Janulytės-Bernotienės s...
nuotrauka
2024-12-19 09:38
Visuomenei atvirame Lietuvos architektų sąjungos renginyje, architektų ir kultūros bendruomenei bei piliečiams pristatyta, kaip šaliai sekasi ruoštis vienam svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje – kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei.
nuotrauka
2024-12-18 14:02
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pradėti ruoštis antrajam Paveldotvarkos programos kvietimui teikti paraiškas dalinai finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės – fasadų, stogų, medinių langų ir durų tvarkymo išlaidas. Istorinių pastatų savininkai gali atgauti iki 60 proc. pastatų ...
nuotrauka
2024-12-17 10:23
Atsinaujinanti energija sparčiai keičia mūsų gyvenimą, o saulės moduliai tapo vienu iš pagrindinių šios revoliucijos simbolių. Ilgą laiką jie buvo matomi kaip grynai techninis sprendimas, kuris yra skirtas energijai gaminti, tačiau šiandien jie vis dažniau integruojami į šiuolaikinę architektūrą kai...
nuotrauka
2024-12-16 11:43
Vokietijos kompanijos „JUNG" dukterinė įmonė Lietuvoje – „JUNG Vilnius", pristato naujos kartos „JUNG DALI-2" sukamuosius šviesos reguliatorius, dar kitaip vadinamus dimeriais. Naujieji reguliatoriai namų šeimininkams suteikia ženkliai daugiau galimybių nei klasikiniai šviesos jungikliai ar reguliat...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras