2026 m. lapkričio 9 d. pirmadienis, 4:50:05
Reklama  |  facebook

BIM architektūroje: kad pranašumai nevirstų trūkumais

2018-10-08 10:33
Nors oficialiai BIM pradėtas naudoti dar devyniasdešimtųjų pradžioje, o jo ištakos siekia aštuoniasdešimtuosius, tik per pastarąjį dešimtmetį šis skaitmeninis pastato modeliavimas tapo itin populiarus ir siekia keisti tradicinį projektavimo metodą. Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalumai – operatyvumas, informacijos apdorojimas, tinkamas jos klasifikavimas, talpinimas viename struktūriniame modelyje, pažangūs bendradarbiavimo metodai – prisideda prie mažesnės statybos kainos, mažesnio klaidų kiekio projektuose, platesnės analizių galimybės. Tai turi tiesioginės įtakos atliekų kiekiui, anglies dvideginio emisijai bei prisideda prie tvarios ateities kūrimo.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (PST iliustracijos fragmentas) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų rūmai,
Lietuvos architektų sąjunga,

Nepaisant neginčijamų privalumų, architektų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Europoje, į šią inovaciją kol kas žiūri atsargiai. Pagrindinis rūpestis, – kaip BIM naudojimas atsilieps architektūros ir aplinkos kokybei. Vienas BIM technologijos aspektų – projekto kūrimo greitis. Naudojant esamų gaminių bazę iš tipinių elementų sulipdomi pastatai – projekto trukmė sumažėja iki tiek, kiek greitai kūrėjas gali parinkti tipinį elementą. Būtent šioje vietoje iškyla grėsmė kokybei. Galima tokio projektavimo pasekmė – begalės kartotinių pastatų. Architektai neneigia ekonomiškumo svarbos, tačiau pabrėžia, jog sprendinių kokybė ir originalumas, susijęs su išsamia vietos sąlygų ir būsimų naudotojų poreikių analize, yra esminė architektūros ir aplinkos kokybės sąlyga.

Adaptuojant BIM technologiją, keičiasi projekto kūrimo etapai, jų trukmė ir apimtis. Šiuos pokyčius sunku vertinti vienareikšmiškai. Tai darbo krūvio perskirstymai, kitokie informacijos mainai, naujų specialistų poreikis. Kadangi tai susiję su daugybe žmonių, jų įpročiais, kūrybiniais procesais, architektai akcentuoja, jog labai svarbi dalis – tinkama teisinė bazė, pasiruošimas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Daugumoje Europos valstybių, kurios vienaip ar kitaip integravo BIM technologiją į savo teisinę bazę, buvo organizuoti visuotiniai mokymai, viešinti pavyzdiniai projektai, išleista BIM projektų kūrimo metodinė medžiaga, organizuotos diskusijos su visais projektų dalyviais ir prieita prie visiems priimtinų sąlygų.

2015 m. Europos architektų taryboje (The Architects’ Council of Europe – ACE) buvo sukurta darbo grupė, kuri trejus metus analizavo BIM technologiją ir jos įtaką architektūrai. Pagrindinė jos išvada – didelė dalis BIM problematikos negali būti išspręsta ACE ar Europos lygmeniu, tai turi būti sprendžiama šalies viduje, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims. Šiuo metu BIM integracijos lygis į teisinę bazę Europos valstybėse yra skirtingas. ACE asamblėjos metu buvo pristatyta Vokietijos praktika. Čia BIM technologija buvo integruota į teisinę bazę paskubomis, tai sukėlė daug nesusikalbėjimo ir problemų visoms interesų grupėms. Šiuo metu įstatyminė bazė yra tobulinama, dalis teisinės bazės, susijusios su BIM, yra atšaukta.

ACE, kaip ir Europos Komisija, pripažįsta BIM technologijos įtaką ir teigia, jog ateityje ji tik stiprės, tačiau pabrėžia, jog nuoseklus pasiruošimas jos įvedimui yra naudingas ne tik architektams, bet ir investuotojams bei visai visuomenei, siekiant ateityje išvengti proceso nesklandumų ir nekokybiškų, nedarnių aplinkos sprendimų.

Europos architektų taryboje Lietuvą atstovauja Lietuvos architektų rūmai (taip pat Lietuvos architektų sąjunga). Nuo 2017 m. visi Lietuvoje atestuoti architektai tapo Rūmų nariais ir pradėjo veikti pilnavertė architektų savivalda, siekianti užtikrinti aukščiausius kokybės ir etikos standartus architektūroje.

Rūmai pabrėžia, jog priimant sprendimus, svarbu užtikrinti visų dalininkų įsitraukimą ir interesus. Rūmai siūlo toliau aktyviai diskutuoti ir kurti teisinę bazę, šablonus, mokymus, pritaikytus įvairiems specialistams. Rūmai sutinka, jog BIM greičiausiai taps pagrindiniu projektavimo būdu ateityje, tačiau pirmiausiai siūlo drauge spręsti teisinius ir techninius klausimus, o ne kalbėti apie BIM technologijos privalomumą.

ACE BIM darbo grupės BIM SSGG analizė 


Striprybės
 
Silpnybės
Geresnis planavimas, koordinavimas, projekto peržiūra.
Tarpdisciplininis lankstumas – sumažinama klaidų galimybė.
Galimas patogesnis kliento įsitraukimas.
Greitesnė ir tikslesnė dokumentacijos ruošyba, vizualizacijos.
Kaina (mokymai, programos ir bandomojo projekto sąnaudos).
Sudėtinga nustatyti projekto detalumo lygį.
Darbo daugiau pradžioje, todėl turėtų keistis projektų apmokėjimas, o tam reikia standartų ir paruoštų sutarčių.
Galimybės
Grėsmės
Stiprinti architekto rolę projekto valdyme.
Daugiau galimybių analizei, vizualizacijoms, bendriems integruotiems modeliams.
Draudiminės problemos.
Darbo proceso pasikeitimas gali lemti tai, kad technologijos neįsisavinę specialistai negalės integruotis į rinką.
Duomenų saugumas tampa didesne problema nei iki šiol, nes į BIM modelį integruojama vis daugiau informacijos.

 

Marius Žygaitis, Lietuvos architektų sąjungos, Europos architektų tarybos BIM darbo grupės narys,
ir Miglė Angelou, Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2026-11-07 08:10
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
nuotrauka
2026-11-05 09:41
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
nuotrauka
2026-11-05 07:10
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
nuotrauka
2026-11-05 06:41
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
nuotrauka
2026-11-05 06:17
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
nuotrauka
2026-11-04 14:14
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
nuotrauka
2026-10-23 13:06
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
nuotrauka
2026-10-23 13:02
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
nuotrauka
2026-10-23 10:45
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
nuotrauka
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
nuotrauka
2026-10-22 06:22
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
nuotrauka
2026-10-20 07:26
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
nuotrauka
2026-10-15 11:18
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
nuotrauka
2026-10-13 06:41
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
nuotrauka
2026-10-08 09:42
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
nuotrauka
2026-10-08 06:31
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
nuotrauka
2026-10-05 10:37
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
nuotrauka
2026-10-02 11:45
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
nuotrauka
2026-09-29 15:06
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.
nuotrauka
2026-09-29 14:30
Šiandien interjero dizaine – nemažai paradoksalumo. Viena vertus, gyvename laikais, kai tendencijos keičiasi itin greitai, po kelerių metų užleisdamos vietą naujoms kryptims, kita vertus, vis dažniau kalbame apie tvarumą, ilgaamžiškumą ir atsakingą vartojimą.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras